Rašyk
Eilės (72719)
Fantastika (2185)
Esė (1498)
Proza (10267)
Vaikams (2486)
Slam (49)
English (1097)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 47 (6)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Bronius Krivickas

Apie:

Bronius Krivickas gimė 1919 m. lapkričio 17 d. Pervalkose (Pasvalio raj.). Per trisdešimt tris gyvenimo metus poetas, prozininkas ir dramaturgas prieškario ir karo metų spaudoje nuolat skelbdavo savo noveles, buvo periodinių leidinių „Ateitis“, „Studentų dienos“ redaktorius, žurnalo „Kūryba“ redakcijos sekretorius, taip pat parašė išsamią studiją J. Aleksandriškio - Aisčio idėjų pasaulis, redagavo laikraštį „Laisvės kova“, kuriame spausdino savo sonetus, straipsnius, užsienio radijo stočių pranešimus, K. Rivaišos slapyvardžiu išleido eiliuotą satyrą Po Stalino saule. Trumpai mokytojavo Biržų gimnazijoje, tačiau prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, kartu su kritikos ir poezijos vertėju M. Indriliūnu, nusprendė, kad „reikia kovoti“. Todėl 1945m. pradžioje įsijungė į partizanų  būrį, veikusį Nemunėlio Radviliškio apylinkėse ir Skaistkalnės miškuose, kur jau partizanavo du jo broliai. 1948 – 1949 m. buvo partizanų būrio vado pavaduotojas. Porą žiemų praleido bunkeryje, įsiruoštame žmonos - buvusios mokinės - tėvų sodyboje Tylinavos kaime, netoli Suosto. 1951 m. paskirtas Šiaurės rytų srities štabo Visuomeninės dalies viršininku, jam suteiktas kapitono laipsnis. B. Krivickas žuvo 1952 m. rugsėjo 21 d. Raguvos miške, kai jo bunkerį išdavė į saugumiečių rankas patekęs apygardos partizanų vadas. Kūrėjas ir aktyvus pasipriešinimo dalyvis paliko rankraštinį rinkinį Žiaurusis Dievas, kuriame į atskirus skyrius sudėta 1945-1949 m. poetinė kūryba - 34 eilėraščių pluoštas, 38 sonetų ciklas, 53 eiliuoti margumynai Poilsio valandai, 63 satyriniai kūriniai, J.W. Goethės (71 eilėraštis), Ch. Baudelaire\\'o, A. Miegel lyrikos vertimai. Jo Raštai išleisti 1993 m.

Poetas partizanas savo lyrikoje apmąsto egzistencinius klausimus, likimo veiksmo būtinybę begalinių erdvių akivaizdoje, naudodamas „putiniškas“ „gelmės“, „viršūnių“, „bedugnių“, „vergovės“, „aukuro“ ir „aukos“ įvaizdžius. Chaotiška priešingybių grumtis įtraukia į savo sūkurį viską, kas egzistuoja. Tačiau išlieka dieviškoji valia. Žmogaus būtis, draskoma „siaubo ir pavojų“ paklūsta žiauriam dievui. Gyvenimo tikslas, brėžiamas ties mirties riba, Krivicko lyrikoje tampa aukščiausia egzistencijos nuostata ir galutiniu būties išsipildymu, kuriem atiduodama viskas. Kovojantis žmogus neskeldėja ir nesigaili savęs, jis telkia į vieną ryžtingą mostą – nenusižeminusiojo „išdidumą“ ir „atkaklią valią“, kad ištvertų „kruvinoj giesmėj“. Jis stovi ribinėje situacijoje be jokių išlikimo vilčių ir žvelgia į savo žūtį nesudrebėdamas, kaip į bendro tautos likimo neišvengiamybę. Krivicko lyrikoje paskutinės valandos „nujautimas didis“ ir valinga įtampa ginant tiesą, susilieja į skausmingo didingumo tonaciją, artimą klasikiniams himnams ir odėms. Tik ji neturi retorikos klišių, dėstomų pašalinio stebėtojo ar mokytojo. Tai veikiančio ir kenčiančio žmogaus balsas, pilnas vyriško veržlumo ir rūsčios elegijos. Kaip ir V. Mačernis, jis ieškojo gamtoje „šviesios malonės“ ir svaiginančios ekstazės, supindamas intelektualines kategorijas ir plastinį vaizdą, sudvasinimo polėkį ir prarasties liūdesį į skaidraus pakilumo intonacijas, kurios neprisiima intymaus šnabždesio. Savo poetinę kūrybą jis taip pat programavo į stambius ciklus, pasukęs klasicizmo link. Net ir satyroje jis nevengė kultūrinių asociacijų ir filosofinio motyvavimo, ieškodamas esminių sarkastiškų neiginių, o ne pašiepiančio humoro.

Jonas Mikelinskas: „<...> mano bičiulis, intelektualas, poetas ir literatūrologas Bronius Krivickas, <...> dėl pačios sovietų santvarkos represinės, nusikalstamos prigimties buvo priverstas nutraukti taikų darbą Biržų vidurinėje mokykloje ir imti ginklą į rankas, „nors ir nešvietė laimėjimo viltis“, kaip jis rašė viename savo eilėraštyje. O šiandien jis žinomas ne tik kaip iškiliausias ginkluotos rezistencijos meto poetas, bet ir kaip Vyčio kryžiaus kavalierius, atidavęs savo gyvybę kovoje už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.“


Bibliografija:

Broniaus Krivicko raštai / Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ; parengė Virginijus Gasiliūnas. - Vilnius : LGGRTC, 1999 (Vilnius : Petro ofsetas). – 575 p. [kitas leidimas – 1993 m.]

Pasipriešinimo poezija / Bronius Krivickas, Diana Glemžaitė ; [parengė Agnė Iešmantaitė]. - Vilnius : Žaltvykslė, [2004] (Vilnius : Sapnų sala). – 94 p.



Gimė: 1919-11-17
Mirė: 1952-09-21
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2006-10-23 02:52
Jaunuolis
,, Mano dienos nebūtim pasvirę
  Aš keliauju rudenio taku
  Ir gryniausio aukso vainiku,
  Mano veidą dengia lapai mirę"
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-06-27 17:50
Anglis Raudonsnapė
Hmm...komentaras,be komentarų:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą