Seminaras „Ispanų vaikų ir jaunimo literatūra“

Spalio 25 d. Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje vyko seminaras „Ispanų vaikų ir jaunimo literatūra“. Seminarą organizavo Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centras ir Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius. Bibliotekoje veikė ispanų vaikų ir jaunimo literatūros paroda, kurioje buvo eksponuojama daugiau nei 250 knygų, išleistų per pastaruosius 25-erius metus, ir plakatų, kuriuose galima rasti informacijos apie ispanų vaikų ir jaunimo literatūros raidą, nacionalines premijas, pagalbos skaitytojui tarnybą ir kt.

Lietuviai negali pasigirti gerai pažįstantys ispanų literatūrą. Nors iš viso išleista  apie 70 šios šalies literatūros vertimų, tačiau daugelis iš mūsų paminėtume tik išmoningąjį hidalgą Don Kichotą iš La Mančos, vieną kitą šiuolaikinių ispanų rašytojų knygą išleistą pastaraisiais metais – ir tai būtų bemaž visos žinios apie ispanų literatūrą. O apie ispanų vaikų literatūrą nepasakytume visiškai nieko. Taigi šis renginys buvo pirmoji didesnė lietuvių pažintis su ispanų vaikų knyga ir tai buvo vienas iš Lietuvos ir Ispanijos bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityse 2004 – 2008 m. programos renginių.

Sveikinimo žodį seminaro dalyviams tarė Ispanijos Karalystės ambasadorius Fidelis Lópezas Alvarezas. Iš Ispanijos į Lietuvą atvyko viešnios iš Salamankos miesto, kuriame įsikūręs Tarptautinis vaikų ir jaunimo knygos centras (http://www.fundaciongsr.es/salamanca/default.htm) – labiausiai vaikų knyga, skaitymu bei jos sklaida besirūpinanti institucija Ispanijoje.

Šio centro direktorė Dolores González López-Casero supažindino su šios įstaigos struktūra, tikslais, veiklos kryptimis, pasiekimais. 1985 metais įsikūrusio centro veikla susijusi su vaikams ir jaunimui skirtų knygų skaitymu, propagavimu ir sklaida. Direktorė taip pat pateikė vaikų ir paauglių knygų leidybos Ispanijoje apžvalgą, pabrėždama, kad Ispanija laikoma viena pirmaujančių šalių pasaulyje pagal vaikams ir paaugliams išleidžiamų knygų skaičių. Ji teigė, kad dabartinėje Ispanijos vaikų ir jaunimo literatūros panoramoje galima rasti visus įmanomus kūrinių žanrus ir tipus, pradedant nuo „poteriškosios“ fantazijos ir jaunuolių fashion knygų, iki kandidato į H. Ch. Anderseno medalį’06  Jordžio Sierra –  Fabra kritinio realizmo kūrinių bei grynai vaikams skirtų Nacionalinės premijos laureato Gustavo Martin Garzo knygų. Nėra temų, kurių nebūtų palietę šiuolaikiniai ispanų autoriai. Knygose kalbama apie narkotikus, smurtą, mirtį, seksą, mažamečių išnaudojimą, skyrybas, skriaudą, anoreksiją, imigraciją… Daugelis buvo nustebinti išgirdę tokius statistinius duomenis, kad Ispanijoje 2002 metais vaikams ir paaugliams išleista 7263, o 2003-iaisiais – net 9893 pavadinimai knygų.  54 procentai išleistosios produkcijos – ispanų autorių knygos. Vaikų literatūros specialistė mano, kad tokią milžinišką vaikų knygų produkciją lėmė leidėjų siekis rasti kuo daugiau naujų autorių, rašančių vaikams ir jaunimui, vis dar gyvuojanti mintis, kad bet kas gali rašyti knygas vaikams, literatūrinių premijų, kurias steigia leidyklos, gausa bei kitos priežastys. Ji apgailestavo, kad  dauguma autorių, išleidę po vieną kitą knygą, dažniausiai nugrimzta į užmarštį, didelė dalis knygų greitai praranda aktualumą, jų gyvavimas vis trumpėja, nes anksčiau išleistąsias išstumia naujos knygos. Tokie didžiuliai knygų kiekiai, prelegentės nuomone, sukėlė Ispanijoje knygų rinkos perpildymą, kuris labai apsunkina tarpininkų darbą: neįmanoma gerai susipažinti su visa leidybine produkcija, išanalizuoti, įvertinti, atrinkti bei rekomenduoti vertingiausius leidinius, o tokiais darbai būtent ir užsiima minėto centro specialistai.

López-Casero supažindino ir su populiariausiais Ispanijos vaikų knygų autoriais, kurie turi originalų rašymo stilių (Juanas Fariasas), laikosi savo linijos ir pasirinktų temų (Mariasun Landa), vertinami dėl savitai kuriamos vaikų pasaulio vizijos (Gonzalo Maure Trenoras). Gerai vertinami rašytojai Joanas Manuelis Gisbertas, Andreu’as Martinas, Jordis Sierra i Fabra bei Martinas Casariego, kurie net ir produktyviai kurdami, lieka ištikimi savo pasirinktam žanrui, daug stebi, analizuoja ir atranda vis naujų ir savitų kūrybinės raiškos būdų.

Kadangi nacionalinėje bibliotekoje buvo eksponuojama geriausių ispanų vaikų ir jaunimo knygų kolekcija (kuri, tikimasi, liks Lietuvoje), tad buvo galima pačias knygas pavartyti, įvertinti jų iliustracijas, meninę vertę. Ispanų darbuose puoselėjama autentiška Ispanijos vaikų ir jaunimo literatūra, pasireiškianti originaliu stiliumi bei žodynu, o apipavidalinime ir iliustracijose netrūksta savitų bandymų, drąsių idėjų, modernesnių raiškos metodų.

Centro darbuotojos Teresa Corchete ir Lucía Cedeira pasakojo apie centro vykdomas vaikų ir paauglių skaitymo skatinimo programas, renginius, jų įstaigos bendradarbiavimą su mokyklomis, šeima bei kitomis institucijomis. Specialistės teigė, kad Ispanijoje irgi skundžiamasi, jog vaikai mažai skaito, nors pateikti skaitymo rodikliai pakankamai aukšti: 76 procentai apklaustų 8–16 metų moksleivių teigia, kad labai mėgsta skaityti, tačiau šis pomėgis sulig metais mažėja. Jei skaitančių aštuonmečių yra beveik 90 procentų, tai tarp 16 metų jaunuolių – tik 48. Patys mokiniai pripažįsta, kad jiems labiau patinka klausytis muzikos, žiūrėti televizorių ir žaisti kompiuteriu, o laisvalaikio skaitymas lieka paskutinėje vietoje. Tačiau prieš kaltinant televiziją, naujas technologijas, galbūt vertėtų paklausti: ar tikrai vaikams lieka laiko skaityti, kai jie išvargę nuo perpildytos dienotvarkės, o mokyklinės programos perkrautos? Juk dažnai knygų skaitymą moksleiviai sieja su nuoboduliu, nes privalo skaityti mokyklos programose nurodytus skaitinius, todėl skaitymą jie suvokia kaip privalomą dalyką, o ne kaip pomėgį ir laisvalaikio užsiėmimą. Tokios buvo ispanų vaikų literatūros ir skaitybos specialistų mintys.