Labas,
Kas turėsite laiko, noro ir kelis atliekamus litus užeiti į Litexpo rūmuose vykstančią „Knygų mugę“, tuos kviečiu į savo pirmos knygos pristatymą.
Vasario 20 dieną 17:00 Konferencijų salė 5.3
Aurimo Lukoševičiaus knygos „Kūnai ir kristalai“ pristatymas: diskusija „1990–2000-ieji: negailestinga laukinio kapitalizmo epocha“. Dalyvauja A. Lukoševičius, A. Jakučiūnas, A. Izotovas, D. Pocevičius (Kitos knygos)
Iki pasimatymo.
Aurimas Lukoševičius arba Fulas Metalas Džaketas
Leidykla „Kitos knygos“ rašo:
„Kitų knygų“ leidykla Vilniaus knygų mugėje pristatys tikrą „bombą“ – debiutinį Aurimo Lukoševičiaus romaną „Kūnai ir kristalai“. Tai knyga, kokios Lietuvoje turbūt dar nebuvo. Aštraus siužeto romanas „Kūnai ir kristalai“ siūlo atsisakyti baimės bei drovumo ir drąsiai žengti į pirmajame Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetyje suvešėjusio nusikaltėlių pasaulio užkulisius. Šis laikas dažno lietuvio sąmonėje iki šiol siejasi su gaujų karais, reketu ir absoliutaus skurdo metais. Tuomet lengvai pasiekiamos laisvės iliuzijos sklaidėsi, sovietinė sistema leido paskutinį kvapą, o laukinis kapitalizmas viliojo legaliais ir nelegaliais malonumais.
Turto prievartavimas ir gaujų hierarchija, nevaržomi vakarėliai ir laisvo elgesio merginos, gyvenimo prasmės ir beprasmybės klausimai, blaivantis nuo alkoholio ir narkotikų, – visa tai necenzūruodamas iškloja Vidmantas, vienos iš Klaipėdoje siaučiančių grupuočių galva. Jei kada nors svarstėte, iš kur Lietuvoje atsirado tulpiniai ir agurkiniai, kas dėjosi kaimynams gerkles ramiausiai pjausčiusiųjų galvose ir kaip buvo legalizuoti gaujų pinigai – ši knyga jums pateikia savo versiją.
Knygos autorius Aurimas Lukoševičius neragavo jokių knygų rašymo ar filologijos mokslų. Tai eilinis Lietuvos pilietis, gimęs ir užaugęs nedideliame provincijos miestelyje, patyręs ir šilto, ir šalto – nuo spalvotųjų metalų vagysčių iki nelaimingos meilės, – tipiškai emigravęs į Jungtinę Karalystę. Šiuo metu gyvena Londone, dirba įvairius paprastus darbus, augina du vaikus ir laisvalaikiu rašo.
„Laimingas gali būti tik motinos įsčiose. Kai nukerpama virkštelė, tave supažindina su Jėzumi, Marxu ir Engelsu, Alachu, Adamu Smithu ir su internetu. Tik vėliau supranti, kad šie vardai tėra simboliai, kuriuos pasitelkus įmanoma valdyti ir išnaudoti. Supranti, jog darbas puošia darbdavį, tikėjimas – Vatikaną, informacinės technologijos – veidus iš Forbes žurnalo puslapių. Nors istorikai, politikai ar mesijai tvirtina kiek kitaip. Kaip praėjus amžiui bus nušviečiami pastarieji du mūsų tėvynės dešimtmečiai? Tikiu, kad daugumos mūsų patirta baimė, nerimas ir kasdienė vegetacija bus nutylėta. Iškils nauji simboliai: nauji vytautai, barboraitės ir, žinoma, blindos. Todėl ir nukirpau virkštelę Vidmantui - dešimtojo dešimtmečio Lietuvos hologramai. Tai trimatis vaizdas žmonių, kuriuos sutraiškė besikeičiančios santvarkos. Tai istorija apie mūsų šalies įsčias, kur turėjome būti laisvi, saugūs ir laimingi.“ (Aurimas Lukoševičius)
fulas metalas džaketas
