Rašyk
Eilės (73663)
Fantastika (2197)
Esė (1498)
Proza (10401)
Vaikams (2524)
Slam (49)
English (1127)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Priešrinkiminė skaistykla, arba Chaimas ir Rachelė: apie klonus, kūrybą, komunizmą ir kitus K (išskyrus Kazimierą)

2004-06-23
Pastaba: pokalbis neišgalvotas, tik vykęs kiek kitame politiniame kontekste, kai Pakso karusėlė buvo dar tik pradėjusi suktis. Pamąstymus apie komunizmą skaityti YPAČ ATSARGIAI! (Kalbasi trys asmenys: Chaimas, Rachelė ir BNKP308L)


BNKP308L: Kieno darbas yra tie kūriniai – juos rašote kartu?

Chaimas: Rachelės.
Rachelė: Nnnee iš tikrųjų tai jo. Tu manim tiki, nes tu mane pažįsti.
Ch.: Indra, čia jos. Tu mane pažįsti...tiki manim. Aš esu ne kartą įrodęs, kad esu VERTAS PASITIKĖJIMO ŽMOGUS. Aš liudiju, padėjęs ranką ant švento diktofono.

Kaip susipažinote?

Ch.: Mokėmės viename fakultete, ir pamažu susipažinome. Dažnai lankydavausi netoli bendrabučio kambario, kuriame ji gyveno. Kaimynystėje.

Kokiais keliais užsukdavai?

Ch.: Alkoholistiniais.

Gal prisimenate tą nuostabią akimirką, kai atkakote į rašykus? Kartu ar kiekvienas atskirai?

R.: Aš pastebėjau ir atsitempiau Chaimą. Ir jisai man atrodo dar iki šiol neatleidžia man. Pyksti?
Ch.: M... ne. Argi aš panašus į piktą?

(Remarka! Čia vyko graži intermedija apie tai, kaip Chaimas su Denisu Kaune prisipažino besą Raven of darkness ir kaip kitam Kaune mes su Denisu prapliupėm Chaimo skaitymus.)

Ch.: ĖĖ, prapliurpėt visus mano eilėraščius! Joškė piškė!
R.: Gėda gėda gėda.

Sakeisi esąs žmogus, kuriuo galima pasitikėti. Gal galėtum pateikti kokį pavyzdį, kad tai neliktų tiesiog skambia fraze?

Ch.: Buvau ketverių metų. Paėmiau mamos vazą ir nunešiau į darželį. Ir jinai tikėjosi, kad aš negrąžinsiu. O aš ir negrąžinau.

(Čia pasipilstėme vandeniu, ko pasekoje Chaimas pradėjo skanduoti “Lasvė interpretacijoms!”)

R.: Man darželyje nuo kostiumo nupjovė lapės uodegą. Daugiau nieko neprisimenu.
Ch.: O aš darželyje buvau Lietuvos patriotas.

Ir kuo tai pasireiškė?

Ch.: Dainavau patriotines dainas.

Vienas? Solo?

Ch.: Solo. (Pauzė) Galvok ką nori. Bet geriau galvoti, kad tai jaunystė...

Beveik visuomet varot į kūrybvakarius. Kas ten būna fainiausia, smagiausia?

R.: Denisas. Šitą parašyk.
Ch.: Kai kūrybvakaris, tai žinai, kad va bus Denisas, ir tiesiog  malonu važiuot. Tai aišku yra galbūt dar kas nors, dėl ko verta į kūrybvakarius važiuot. Bet Denisas yra viena iš priežasčių, be kurio kūrybvakariai pasidarytų, na, nesakysim nuobodūs, nes nėra nuobodu, bet trupučiuką nuobodesni. Su Denisu faina.
R.: Buvo faina ir kai Deniso nebuvo, ir kai tavęs nebuvo. (Apie Ozą) Tada rodė ir “Ežiuką rūke”, ir “Pasakų pasaką,”– beje, labai gražus.

Mačiau tą multiką – labai fainas.

Ch.: Taip, šedevras.

Ir ežiukas rūke – turbūt irgi panašiai?

Ch.: Mhm. Bet ta pati ranka, ane?

Ta pati. Noršteinas.

Ch.: Aha. Aišku. Gerbtinas žmogus reiškia. Ir dar gražia pavarde.
R.: Ir Chaplino buvo “Mažylis”. Nieko visai. Aš tikėjausi baisesnio.
Ch.: Aš tikėjausi, kad nesuprasiu.

Taip būna?

Ch.: Nežinau. Kas yra prie humoro, tai labai retais atvejais tiktai suprantu. Kažkaip supratau Aristofaną. Kad žvengiau per “Debesis”. Per jo komediją “Debesys”. Tai galvoju, kad kai kurių laikotarpių humoro aš gal ir nesuprasčiau. Ta prasme praeities. Nes vistiek kažkuo keičiasi humoro jausmas. Nepasakiau ko nors blogo?
R.: Ne.
Ch.: Gerai.

Aš irgi ne viską suprantu. Atsiverčiau “Gargantiua”, ir man visai nepasirodė juokinga.

Ch.: Man tai patiko tie skyriai, kuriuose tyčiojamasi iš scholastinės teisės. Atsimeni, labai graži vieta, kur teisėjas išaiškina savo metodą: norėdamas išspręsti bylą, jis visada mesdavo kauliukus. Nepaisant to, procesas vykdavo visiškai normaliai, su ilgu vilkinimu, su daugybe posėdžių, apklausų, viską reikia užprotokoluot, nes protokolas yra kaip vaikas, jisai auga, bręsta, reikia rūpintis juo, maitinti, o tada protokolą dedi į maišą, tuos maišus su protokolais... Ir labai gerai, kad yra maišai, nes teismo darbuotojai gali dirbti fizinį darbą ir tokiu būdu padėti savo sveikatai, kaip nurodyta tokioj, tokioj ir tokioj knygoj. Ir taip viskas pagal kokį nors teisės kodeksą. Žodžiu visiškas absurdas ir kiekvienas žingsnis pagrįstas labai griežtai, su autoritetingais šaltiniais. Tai ten mirtina vieta. Gerai, ar nepasakiau ko nors blogo?
R.: Ne!

Kokios yra jūsų politinės pažiūros ir ką manai apie Pakso skandalą?

Ch.: Manau, kad Pakso skandalas yra tipiškas kapitalistinės valstybės pavyzdys. Suprantama, kad kapitalistinė politika yra išsigimusi, amorali politika, kadangi moralė kapitalizmo sąlygomis negalima. Pasakiau.

Ką tai reiškia?

Ch.: Pff... visuomenėje, kurioje esama privatinės nuosavybės, moralė betarpiškai susiduria su rimtomis kliūtimis. Apskritai, moralus elgesys galimas tiktai nesant privatinės nuosavybės.

Kur taip yra?

Ch.: Pff... visų laikų protingiausi žmonės mėgino vienaip ar kitaip kurti tokią valstybę. Tokie atvejai būdavo tam tikrose nedidelėse grupelėse, pirma; antra, tokį dalyką mes matome Katalikų Bažnyčios struktūroje. Be abejo, tokių istorinių pavyzdžių būta ir daugiau.

Kaip vertini tokias tavo paminėtos Krikščioniškosios Bažnyčios nuodėmes kaip celibatas, indulgencijos ir pan.?

Ch.: Dieve, kiekviena institucija turi savo klaidų ir savo blogybių. Ir rašykai turi aibes blogybių. Prieš nieką konkrečiai nevarau, bet pasitaiko blogų žmonių. Ir man atrodo, tai neišvengiamas blogis indulgencijos. Man atrodo, tai – veikiau ne ekonominis reiškinys, bet scholastinio mąstymo klaida. Kodėl įvestas celibatas? Mano supratimu – dėl mistikų, kuriems tai buvo savaime suprantamas dalykas, įtakos. Visada pasitaiko ir taurių žmonių, kurie vertina tą taurumą, kuriems nesunku yra atsisakyti visko dėl vieno dalyko ir kurie mano, kad taip turėtų visi.

Ar yra kokia nors tiesa, kuria, manai visi turėtų sekti?

Ch.: Suprantama. Na, pavyzdžiui, Nežudyk. Nevok, melagingai neliudyk – bent septyni iš dešimties Dievo įsakymų. Turbūt jų turėtų būti prisilaikoma visuotinai.

Kurie, tavo manymu, yra nebūtini?

Ch.: Vieną Dievą tegarbink ir jam vienam tetarnauk. Žydiškoj versijoj čia kaip sykis yra ne vienas įsakymas Dievo, bet trys: nesilaikyti, negalvoti, neskleisti jokių nuomonių, kurios leistų abejoti Dievo vienumu. Tai yra religiniai dalykai, tikėjimo dalykai, tai negi aš dabar turiu pareikalauti iš visų indų, kad jie pamestų savo Padišadas ir Bhavadgytas ir garbintų Viešpatį Dievą Vienatinį. Tai negražu kažkaip. Bet man atrodo, kad jie irgi sutiktų, kad kam nors užtvoti gatvėje yra nepageidautinas veiksmas. Akivaizdu, kad esama moralinių nuostatų, kurios galioja. Ir nieko čia tokio baisaus. O jeigu kalbam šiaip apie tiesą objektyvią, galbūt galutinę – tai aš manau, kad tokia tiesa įmanoma. Taip, mūsų teiginiai daliniai. Mūsų kalba ribota, bet man atrodo, kad mūsų teiginiai galėtų būti nedaliniai, o visuotiniai, o mūsų kalba būti neribota. Bet čia... jau šiaip tikėjimas.

O melas – kas tai? Ar pats kartais meluoji?

Ch.: Meluoti – reiškia kalbėti kitaip, negu žinai esant teisinga. Kalbėti kitaip negu manai.
Koks tikslas tokio kalbėjimo? Man atrodo, kad žmoguje yra toks instinktas. Instinktas sakyti netiesą. Instinktas, kuris traukia sakyti netiesą, kol žmogus susipainioja kaltėje. Ir dar, ko gero, tas susipainiojimas kaltėje yra natūralesnis už tiesos sakymą. Bet siekti reikia būtent tiesos. Aš nemanau iš viso, kad žmogui dera paisyti savo prigimties ir ant jos statyti savo elgseną, nes prigimtis yra dantys, susmigę į mėsą. Dantys, draskantys gyvą audinį. Kraują siurbiantis liežuvis. Tokia žmogaus prigimtis. Gyvulys. Todėl ir reikia eiti toliau, negu prigimtis.

Bet prigimtis ir nėra tai, kas yra instinktas?

Ch.: Pff... istorija apskritai yra pakankamai kruvina ir iš jos galbūt vis dėlto galima daryti išvadas, kad žmogaus prigimtis veikiau yra žvėriška. Tačiau ta pati istorija duoda pavyzdžių, kad tas žmogus elgdavosi anaiptol ne žvėriškai.

Kaip gali žmogus vystytis toliau ir pasireikšti jo prigimtis?

Ch.: Pasisakau už komunizmą. Rimtai.

Bet jis nepasiteisino.

Ch.: Idėja negali nei pasiteisinti, nei nepasiteisinti. Kvadratinė šaknis iš PI irgi negali nei pasiteisinti, nei nepasiteisinti. Ji gali būti pateisinta. Stalo brėžinys gali būti pateisintas staliaus rankų darbu – vinimis, mediena. Tai yra sukonstruotas stalas, pateisintas stalo brėžinys. Dar pageidautina stalas neklibantis, normalus, gražiai stovintis, ant kurio galima pavalgyti. Gali būt stalo brėžinys nepateisintas – pavyzdžiui, meistras blogai dirba. Akivaizdu, kad Sovietų Sąjunga nepasiteisino.
R.: Bet tai būna blogų brėžinių, kurių neįmanoma pateisinti.
Ch.: Būna.
R.: Tai kodėl tu dabar lygini su šaknim iš PI?
Ch.: Suprantu, galbūt Sovietų Sąjunga subiro todėl, kad pradinė idėja buvo klaidinga. Bet aš asmeniškai manau – manau, neturėdamas jokių konkrečių faktų, negalėdamas dabar pateikti įrodymų, negalėdamas argumentuoti, bent jau dabar, man atrodo, kad pradinė idėja kaip tik ir nebuvo bloga.

Julija, šioj srity jūsų nuomonė išsiskiria, ar tu irgi pasisakai už komunizmą?

R.: Taip.
Ch.: Žmonės gali būti laimingi, ir tarp kitko, kasdien būna laimingi ir esamoj santvarkoj. Pavyzdžiui, gėrėdamiesi pievute. Ir įtvirtintas komunizmas nebūtų vientisos laimės būvis. Būtų kažkokios pastangos, kažkoks darbas, veržimasis į priekį, kažkoks pasiaukojimas, kažkiek skausmingas, darbas nutrina pūslių ant rankų ir t.t. Mes nuo darbo nepabėgsim. Ir visiškos laimės nebus – nepadarysim jos. Gal galima pvz padaryti, kad blogio tarp žmonių būtų mažiau, ryškiai mažiau. Blogio šaltinis yra privatinė nuosavybė (sako kaip savaime suprantamą dalyką). Maža dalis blogio yra kylanti iš tos žvėriškosios prigimties, kurią civilizacija pakankamai nuslopina. Dar maža dalis kyla iš patologijų, tarkim, psichinių. Maniakas pjauna mokinukes prie mokyklos durų ne todėl, kad jis priklauso slegiamai klasei ir keršyja tuo valdančiai. Nors ir tai dar klausimas. Nes skurdas OHO kaip veikia žmogaus smegenis. Neigiamai. Tai dar klausimas, kodėl tas maniakas pjauna ir ar tikrai jis ką nors pjautų gyvendamas komunizmo santvarkoje. Bet tarkim, kad tai patologija. Tarkim, kad jis vaikystėje krito žemyn galva nuo lovytės. Tai šita dalis blogio galbūt, sakau galbūt, liktų. Ar yra kokių nors priežasčių dirbti, stengtis, be privatinės nuosavybės? Taip, be abejo, žmonės kasdien aukojasi. Katalikų Bažnyčia yra pastatas be privatinės nuosavybės. Taip, turi trūkumų pastatas. Vien tai, kad žmogų sudaro mėsa, jau yra šioks toks trūkumas. Todėl, kad pavyzdžiui negaliu ištiesęs rankos pačiupinėti va tos eglutės.

Kam tau to reikia?

Ch.: Na supranti, tarkim jeigu aš, stumtelėjęs tiktai savo mintį, galėčiau ką nors pajudinti, užuot tiesęs ranką – galėčiau puikiai groti pianinu. Na o dabar jeigu prisėsčiau – gautųsi kažkoks trankymas. Gal mintimis judindamas klavišus ir visai neblogai suskambinčiau. Tai šioks toks trūkumas, aišku.

Tai kas čia per trūkumas – kad žmogus yra ne Dievas. Dievas viską gali.

Ch.: O argi ne trūkumas. Trūkumas, kad žmogus yra ribotas. Tiktai tiek, kad tai neišvengiamas trūkumas ir nėra čia ko dėl jo graužtis.

Vadinasi, jis negali sąlygoti žmogaus buvimo nelaimingu, nes yra natūralus.

Ch.: Sutinku. Sakau, kiekvienas pastatas turi trūkumų jau vien dėl to, kad jis pastatytas iš akmens ar betono, kuris dyla po truputį. Žmogaus kūnas turi jau vien tokį trūkumą, kad jis dyla. Ką darysi. Nu joške pyškė. Taip liūdna pasidarė.
R.: Gali tada apie klonus papasakot, bus linksmiau gal.

Kokia ta apsimetėlių filosofija, kam jų reikia išvis?

Ch.: Visų pirma – tai todėl, kad prikolna. Nu argi ne prikolna? Išlenda toksai šūdukas, kuris vadinasi (džiaugsmingai sušunka) Bathos Alternative! Ir atsiverti, pasižiūri, nu eilėraštis iš pirmo žvilgsnio pagalvoji, čia Bathos ar ne Bathos, galop nusprendi kad Bathos. Paskui Bathos Alternative išnyksta. Atsiranda, pavyzdžiui, varzzha. Vėl užeini – akurat forma kaip varzhos. Argi ne prikolna? Porą kartų tave apgauna. Vargšas maksas – jis turbūt labiausiai buvo nuo mūsų nukentėjęs. Kadangi jis labai dažnai užsiraudavo ir bendraudavo.

Buvo didžiai pasipiktinta tokiais klonais.

Ch.: Nu tai... ką aš padarysiu?
R.: ...kad mes šešiolikmečiai (juokiasi)
Ch.: Šešiolikmečiai. Man tai dvylika. Norėjos pasižiūrėt pirmiausia, už ką žmonės balsuoja – už vardus ir asmeninius ryšius su tais vardais ar už kūrinius. Antra – kaip pastabiai skaitomi kūriniai. Todėl, kad jeigu kas nors per penkias minutes gali suimprovizuot kūrinį ir įkišt jį kaip to žmogaus, kuris klonuojamas, kūrinį, ir niekas nepastebi, – arba skaitytojai nedėmesingi, arba su kūriniais kažkas blogai.
R.: Chaimas su Denisu...- Tikras fantastas.
Ch.: Pirmas kūrinys (ten izdivankė iš prastos fantastikos). Fabula tokia: vyksta trečiasis pasaulinis karas, netolima ateitis. Per visą Europą stovi penkių metrų pločio ir aukščio plieninė siena. Nuo ko ji gina, niekas nežino. Penkių metrų – kažkokia mažoka, galima perlipti. Dabar taip: mūšio įkaršty, lauko vidury stovi generolas ir kalba mobiliuoju telefonu. Ir štai, sakinys iš tos vietos: “Sienų juk ore nepastatysi, – mąstė generolas. Generolas buvo labai protingas ir labai ilgai tarnavęs (deklamuoja kartu) JAV pajėgose, todėl labai daug ir protingai mąstė.”

Ar visus savo kūrinius mokate atmintinai?

Ch.: Ne, tikrai ne visus.
Ir jum rekomenduoju (kalba į diktofoną). Jei čia kas nors mūsų klausosi. Laurinkau, Laurinkau...
Viktoras Vodze: Sveiki. Tai aš – vidurnakčio Pjero. Jūs manot aš ką nors jums pasakysiu? O špygą jums pauostymui.

Kažkaip Šekspyrą labai primena.

Ch.: Vidurnakčio Pjero. Man tai čia Gerulaitį priminė. “Ir iš mūsų pilkos kasdienybės mus vėl pasiima muzikos sūkurys, kad suprastume: tai – Mocartas...”

(Gerulaičio citata perauga į parafrazę, kurios kulminacijoje Emilis pratrūksta šūksniais.)

Tave galima būtų padėti ant postamento

Ch.: M. nejauku tenai. Šalta.

Bandei?

Ch.: Vaikystėje teko stovėti nišose. Kauno muzikiniame teatre yra tokia niša, kur lygtai skulptūra turėtų stovėti ar koks ten biesas – tai aš ten užlipdavau ir atsistodavau. Vidurnakčio Pjero...

Pasakyt, kieno ten eilės? Mano.

R.: Matai, kad manim gali tikėt.
Ch.: Matai, koksai aš nepatikimas. Ir kaip tu dabar gali tikėt, kad tai mano eilės?

Nebūtinai iš trūkumo rašoma. Galima rašyti iš meilės. Žmonėms kažko trūksta, ir tada jie rašo. Galima rašyti iš to, kad kažko per daug. Tas kažkas – taip, yra bet kas. Tik tai, kad nesi sau pakankamas, ilgiesi dar kažko, tave kamuoja ilgesys – ir rašai.


 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-14 19:22
Prozerpina
va čia tai žmonės. visi trys. lux. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-13 19:40
H H
H H
:)))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-23 20:46
Majestas1
savi.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-08-27 19:01
en den dū
kaip jūs čia taip sugalvojat. -))) čia gyvai viskas vyko?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-27 15:01
ir kiti
jums dar daug reiktų iš Mokenų pasimokyt
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-26 15:58
Mrr Drugelių Paišytoja
mhm, sutinku ;) Labai smagiai paskaičiau, tik 'ko pasekoje' sakyt negalima, kalbos kultūros klaida :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-25 17:10
klimbingupthewalls
labai įdomus interviu ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-24 19:31
Aa
Aa
nuostabumas
šeip interviu labai geras, o Chaimė su Rachele tai nuostabumas čystas.
Viva Che!!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-24 14:48
katalike
labai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-24 14:48
katalike
l gerai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-24 12:04
Mastermind Hazord
Ech, broliai komunistai...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-24 01:57
varzha
Chaimas su Rachele tokie įdomūs žmogučiai. Tačiau, jėrgutėliau!, kaip nuvylė, kad jie ten pirštus buvo prikišę prie tos vartotojų falsifikavimo akcijos. "Norėjos pasižiūrėt pirmiausia, už ką žmonės balsuoja". Visiems maniakams "na zametku": kai norėsit pažiūrėt, ar gali žmonės vaikščioti be galvų, žinokit, kas su malonumu dalyvaus "norėjos pažiūrėti" tipo eksperimentuose.
Tekstukas įtraukiantis, nors buvo galima kai ką ir praleist. kartais užtęsiama, imo, aišku
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-24 00:01
nnnn
Žaisminga, teisinga, logiška, kūrybiška,šūdas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-23 13:21
matematinis nulis
liuks interviu :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-23 13:18
last action hero
pasiilgau jūsų - visų trijų ;)*
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-23 13:04
Pieva Debesaitė
O man patinka tokie žmonės :)
Indra, puikiai padirbėta :)*
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-23 10:22
g
g
Skaičiau ir baigiu apie vidurį... Laiko gaišimas ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą