„Poezijos pavasarį“ pasitinkant

Šį sekmadienį, gegužės 14 dieną, Vilniuje prasidėjo tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris“, kuris šiemet pasižymi ypač gausia programa ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir regionuose, mažesniuose miesteliuose bei kaimuose. Net dvi savaites truksianti, jau keturiasdešimties metų tradicijas turinti poezijos ir muzikos šventė žada įdomių susitikimų su Lietuvos žinomais autoriais ir tik pradedančiaisiais rašytojais bei gražiu būriu užsienio svečių, tarp kurių šiemet dalyvaus net poetai iš Kinijos, Japonijos bei Mongolijos.

„Bernardinai.lt“ kalbina tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ direktorę Janiną Rutkauskienę ir Lietuvos rašytojų sąjungos tarptautinių programų koordinatorę Agnę Biliūnaitę.

Prieš keletą metų vyko jubiliejinis 40-asis „Poezijos pavasaris“. Kaip pasikeitė šis festivalis per tokį ilgą laiką, ir ar jau susiformavusios tradicijos neslegia rengėjų pečių?

Janina Rutkauskienė. Manyčiau, kad neslegia, nes šios tradicijos jau yra gyvos ir akivaizdus to įrodymas yra tai, kad kiekvienais metais iš įvairiausių Lietuvos miestų ir miestelių mes gauname vis naujų kvietimų rengti pas juos poezijos popietes bei susitikimus. Žmonės nori susitikti su poetais, pasiklausyti jų eilėraščių, gyvai pabendrauti. Ir tai mums yra didžiausia paskata rengti šią šventę.

Šiemet „Poezijos pavasario“ programoje tikrai nemažai naujovių - nemažai renginių vyks aukštosiose mokyklose, beje, tai taip pat buvo ne mūsų pačių, o studentų ir akademinės bendruomenės iniciatyva. Rašytojų klube vyks studentų poezijos ir dainuojamosios poezijos vakaras. Daug renginių perkelta į atviras erdves, reikia tikėtis, kad oras bus palankus. Taip pat bus nemažai susitikimų ir su užsienio svečiais, kurių įvairovė šiemet ypač spalvinga. Beje, šie susitikimai vyks ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

Prieš keletą metų „Poezijos pavasaris“ masiškai pasklido po įvairius Lietuvos miestelius bei kaimus ir net išsiplėtė laiko prasme.

Anksčiau „Poezijos pavasario“ metu poetai grupėmis išvykdavo kelioms savaitėms ir taip keliaudavo po Lietuvą. Buvo net toks metas, kai šis festivalis trukdavo vos tris ar keturias dienas. Paskui vėl pamažu viskas ėmė plėstis – atsirado renginių lietuviškose salose Lenkijoje, kitose vietose. Vienu metu Kaune vykdavo tik uždarymas, simboliškai paskelbiant laureatą. Tačiau šitokia situacija buvo gan keista, todėl dabar prieš išvyką į lietuvių salas Lenkijoje vyksta ir festivalio atidarymas, kuris jau antrus metus bus rengiamas Vingio parke esančiame Vilniaus universiteto Botanikos sode.

Taip pat visiškai be reikalo buvo pamirštas ir „Poezijos pavasario“ almanachas, kuris pradžioje buvo vientisa paties festivalio dalis, paskui, laikui bėgant, lyg ir buvo kiek pamirštas, nors ir pasirodydavo festivalio išvakarėse. Todėl mes norime vėl juos „surišti“, nes juk kaip festivalis be almanacho... Šiemet vienas iš festivalio renginių bus „Poezijos pavasario“ almanacho sutiktuvės ir simboliškos palydėtuvės į Lietuvą, nes kaip poetai pasklis po visą kraštą, taip ir šis almanachas išvien su jais.

Kaip yra sukviečiami „Poezijos pavasario“ svečiai, poetai iš kitų pasaulio šalių? Gal net yra kokie kriterijai?

Agnė Biliūnaitė. Visa tai yra grynų gryniausia mistika, nes paprastai jie patys tam tikru būdu atsiranda, patys nori atvažiuoti, nes yra kai ką girdėję apie Lietuvą ar patį festivalį. Būna, kad ir Lietuvos poetai, dalyvaujantys kitose šalyse rengiamuose festivaliuose, susipažįsta ten su vienu ar kitu poetu, užmezga kontaktus, o paskui, žinoma, mielai pakviečia į „Poezijos pavasarį“. Yra ir dar vienas paprastas būdas – susisiekiama su vienos ar kitos šalies rašytojų sąjunga ar kultūros taryba ir prašoma pasiūlyti vieną ar kelis tos šalies poetus, galinčius ir norinčius atvykti į mūsų festivalį.

Puse dabartinių šio festivalio svečių apie „Poezijos pavasarį“ viską labai gerai žinojo ir norėjo atvykti patys. Žinoma, yra ir tokių, kuriems Lietuva - egzotika. Pavyzdžiui, šiemetiniai svečiai iš Mongolijos, kurie labai nekantriai laukia šios kelionės.

Šiemet į „Poezijos pavasarį“ atvyksta net keli poetai iš Tolimųjų Rytų – Kinijos, Japonijos, Mongolijos. Ar šis sutapimas atsitiktinis, ar tai yra šio festivalio atradimai ir staigmenos?

To link buvo einama sąmoningai ir sunkiai, bet, rodos, vykusiai... Labai norėjome, kad Tolimųjų Rytų poezija Lietuvos skaitytojams būtų geriau pažįstama. Kita vertus, beveik visi šių kraštų poezijos vertimai į lietuvių kalbą yra ne iš originalių, bet kitų – rusų, anglų, vokiečių kalbų, o Vilniuje jau ne pirmus metus veikia Orientalistikos centras, kuriame kaip tik jauni žmonės ir mokosi šių kalbų, todėl pamažu atsiranda vertėjų, jau gebančių suprasti japonų ir kinų kalbas.

Šiemet festivalyje bus atskira programa, skirta būtent šių kraštų poetams, kur visiems atviri susitikimai bei jų skaitomos paskaitos bus organizuojamos kaip tik šiame Orientalistikos centre. Pavyzdžiui, japonų poetas Ban‘ya Natsuishi, kuris yra ir Tarptautinės Haiku asociacijos prezidentas, čia skaitys paskaitą apie tradicinę bei šiuolaikinę haiku poeziją, Kinijos poetas Xiao Kaiyu, kinų literatūros profesorius, plačiau supažindins su kinų poezija, o Mongolų poetai žadėjo atsivežti kino filmą apie Mangolijos kultūrą, kurio peržiūra numatyta Vilniaus „Skalvijos“ kino centre. 

O kiti šio festivalio svečiai?

Mūsų strateginis sumanymas kviečiant poetus iš kitų kraštų – grįžti prie senųjų, didžiųjų Europos šalių, tokių kaip Prancūzija, Anglija, Graikija, mat pastaraisiais metais „Poezijos pavasaryje“ lankydavosi daug poetų iš Skandinavijos šalių, Slovėnijos, Slovakijos. Tradiciškai šiame festivalyje svečiuosis ir vienas poetas iš JAV. Beje, Prancūzų kultūros centre vyks labai įdomus vakaras, kuriame prancūzų poetai skaitys į prancūzų kalbą išverstus lietuvių poetų, kurie tuos prancūzus anksčiau patys yra vertę į lietuvių kalbą, tekstus.

Šiųmetis festivalis kaip niekada gausus renginių – nuo tradicinių skaitymų ir almanacho sutiktuvių iki tarptautinės konferencijos, filmų peržiūrų, diskusijų. Ar galima pasakyti, kad „Poezijos pavasaris“ veši kaip niekada, o žmonių susidomėjimas šia švente yra tikrai didelis?

Janina Rutkauskienė. Šitokia renginių gausa kaip tik ir parodo žmonių susidomėjimą šiuo festivaliu. Per penkiolika dienų, kiek ir vyks „Poezijos pavasaris“, tiek Vilniuje, tiek ir kitose Lietuvos vietose bus šitokia gausybė įvairiausių susitikimų su poetais, vakaronių ir poezijos skaitymų, kad net neįmanoma visko išvardyti. Kiekvienas renginys turės savo specifiką, savo dvasią, nes vyks pačiose įvairiausiose vietose. Štai kad ir festivalio atidarymas Vilniaus Vingio parke esančiame VU Botanikos sode ar J. Marcinkevičiaus poemos „Siena“ skaitymai Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, susitikimai užsienio šalių kultūros centruose, sodybose, bibliotekose, dvaruose ar jau tradicija tapęs festivalio svečių vakaras Europos parke.

Iš savo patirties galiu pasakyti, kad anksčiau žmonės į šio festivalio renginius neretai važiuodavo iš pačių įvairiausių Lietuvos vietovių į Vilnių, dabar vėl yra galimybė poetams važiuoti pas žmones ir tai, man rodos, išskirtinis šio festivalio privalumas. Todėl labai džiaugiamės, kad renginiai vyksta ne tik didžiuosiuose miestuose, bet visoje Lietuvoje, kur tik yra laukiamas gyvas poezijos žodis. Žinoma, yra ir tokių rajonų, kur „Poezijos pavasario“ renginiai vyko jau labai seniai, tačiau mums vis dar nepavyksta pas juos prisibelsti. Tenka tik apgailestauti, kad tokiose vietose neatsiranda iniciatyvių žmonių, kuriems rūpėtų padaryti šventę savo kraštiečiams.

Agnė Biliūnaitė. Norėčiau akcentuoti šiemetinio festivalio glaudų sąryšį su kitais menais. Mums pavyko susitarti su „Skalvijos“ kino centru, kur bus rengiamos net kelios poetinių filmų peržiūros – vienas vakaras skirtas filmams apie Užupį, kur bus parodyti trys skirtingų ir žinomų autorių darbai, taip pat eksperimentinis A. Sokurovo seansas, pagal kurio filmus jauni poetai rašys eilėraščius paties seanso metu. Bus labai įdomu pažiūrėti, kas iš viso to išeis. Dar vieną vakarą bus parodytas R. Lileikio filmas „Anapus“ apie žydų kilmės poetą Menkę Katzą, šiame filme maišosi kalbos, poezija ir vaizdai.

„Poezijos pavasaris“ yra labai atviras jaunimui – jau ne vienus metus rengiami jaunųjų skaitymai, literatūrinės dirbtuvės, o drauge su garbiais ir jau pripažintais poetais po įvairius Lietuvos miestelius pasklinda ir jaunieji, kurie dažnai tėra išleidę po vieną, o gal net ir nė vienos knygos.

Žinoma, o kaipgi be jaunimo? Juk ir patį festivalį prieš keturis dešimtmečius pradėjo tuomet jauni poetai A. Baltakis, Just. Marcinkevičius, A. Maldonis. Viena pagrindinių mūsų misijų yra ta, kad jauni žmonės ne tik sau patylom kurtų, bet ir turėtų galimybę „save parodyti“. O tai juk labai svarbu. Todėl mes mielai kviečiame jaunus autorius skaityti savo kūrybą, važiuoti į susitikimus su Lietuvos gyventojais, nes tik taip poezijos žodis bus gyvas.

Ankstesniais metais „Poezijos pavasaryje“ būdavo išrenkamas festivalio laureatas, ir viskas, o šiemet įvairių nominacijų bei premijų ypač gausu. Štai kad ir kupiškėnų sugalvota premija skaitomiausiam šiuolaikinės lietuvių poezijos knygos autoriui. Kam turėtų atitekti šis garbingas apdovanojimas, turės nuspręsti ne rašytojai, ne rajono bibliotekininkai ar kultūros darbuotojai, bet skaitytojai. Ir tai, man rodos, dar vienas labai svarbus bei reikalingas žingsnis poezijos populiarinimo link.

Kalbino Gediminas Kajėnas