Odė Odoratai

Gyveno du bičiuliai, du poetai: Anzelmas Matulevičius – Matutis ir Eugenijus Matuzevičius. Abu darbinę biografiją pradėjo pokario metais Kaune, Valstybinėje grožinės literatūros leidykloje.

Jų bičiulystė tęsėsi ilgus metus, ją ypač sutvirtino susirašinėjimas.

Beje, abu vienijo ne tik meilė poezijai, bet ir tėviškės gamtai: E. Matuzevičiaus lyrika plaukė iš Šiaurės Lietuvos lygumų, A. Matučio posmai atėjo iš dzūkiškų girių.
Vaikščiodamas po girią A. Matutis ne kartą yra nusilenkęs įvairiems gamtos „monams“, o kartu ir kvapiajai stumbražolei – hierochloei odoratai. Ja labai susidomėjo ir E. Matuzevičius, Krinčino vaistininko sūnus, antpiliukų gamintojas.
A. Matučio ir E. Matuzevičiaus memorialinių muziejų vedėjos, susitikusios Alytuje, ėmėsi analizuoti A. Matučiui rašytus E. Matuzevičiaus laiškus. Jų A. Matučio muziejuje saugomi septyniasdešimt septyni. Dvidešimt devyniuose iš jų E. Matuzevičius prašo bičiulio Anzelmo atsiųsti stumbražolių. Žaliavos savo antpilų „laboratorijai“.

Taip ir kilo mintis surengti jungtinį „Stumbražolių vakarą“, skirtą A. Matučio ir E. Matuzevičiaus bičiulystei, laiškams ir kūrybai. Jis įvyko Alytuje, A. Matučio memorialinio muziejaus kiemelyje, gaivią rugpjūčio 20 – osios popietę. Šiame renginyje dalyvavo patys ištikimiausi abiejų poetų kūrybos gerbėjai iš Alytaus ir Pasvalio, „iš tolimo Krinčino...“ Buvo ir poeto sūnus, gydytojas iš Kauno Valentinas Matulevičius.

A. Matučio memorialinio muziejaus vedėja Vilmantė Petrusevičienė detaliai išanalizavo abiejų poetų susirašinėjimą, jų laiškuose gvildentas temas ir literatūrines problemas, bičiuliškus pasveikinimus. E. ir A. Matuzevičių muziejaus vedėja Stasė Šeštakauskaitė šį poetą pristatė kaip laiško riterį, kultūros ambasadorių, praskleidė paslapties uždangą ne tik nuo E. Matuzevičiaus kūrybinės, bet ir nuo kulinarinės virtuvės, padeklamavo savo „Odę odoratai“.

Ją papildė Pasvalio krašto delegacijos atstovai: muziejininkas A. Kazlauskas, literatūros mokytojai R. Grubinskienė ir V. Lauraitis.

Renginyje skambėjusi violončelės melodija nuostabiai derėjo prie sodraus aktorės Olitos Dautartaitės balso. Aktorė gerai pažinojo E. Matuzevičių, kartu su juo dalyvavo poezijos vakaruose; jos sielai artima Šiaurės Lietuvos poetika, vietovardžiai ir šio poeto kūryba. Todėl tą popietę ji skambėjo nostalgiškai lyriškai. A. Matučio posmus O. Dautartaitė skaitė vaikiškai žaismingai, nuotaikingai. Kamerinė auditorija ją priėmė labai šiltai.

Prisiminimais apie šviesią savo mokytojo ir poeto A. Matučio asmenybę dalijosi Alytaus pedagogės Genovaitė Baranauskienė, Danutė Botyrinė, Leokadija Laukaitienė.

Vakarą vainikavo „Stumbražolių antpilo“, sutaisyto pagal E. Matuzevičiaus receptą, ragavimas. Buvo vaišinamasi pasvalietiškomis bandelėmis ir obuoliais, sunokusiais abiejų poetų soduose.