Anzelmas Matutis: „Aš pats turiu liepsnoti saulele!“

Besibaigiant žiemos atostogoms, šeštadienį, sausio 7 d., mažieji poezijos gerbėjai susirinko į Alytaus kraštotyros muziejų švęsti Anzelmo Matučio 83-ojo gimtadienio. Vaikams skirta šventė organizuojama jau šeštą kartą. Šiais metais jai temą padiktavo paskutinis A. Matučio eilėraščių rinkinys Kas žmogiuko širdyje. Šios knygos istorija – ypatinga. Spausdinti parengtą rankraštį 1985 m. poetas paliko vienoje redakcijoje. Bet išleista ji buvo tik praėjusius šešeriems metams po autoriaus mirties. Pagaliau visas rinkinys, iliustruotas Danguolės Lunskienės, pasirodė 2003 m. autoriaus 80-ųjų gimimo metinių proga. A. Matutis, daugiausia kūrinių parašęs gamtosaugos tema, paskutinėje knygoje prabyla apie jausmų pasaulį ir vaiko lūpomis sušunka: „Aš pats turiu liepsnoti saulele!“

Vaikai, ekrane pažiūrėję filmuotų ištraukų apie mėgstamą rašytoją, kovodami su jauduliu uoliai stengėsi atskleisti savo talentus. Alytaus muzikos mokyklos mokinės A. Zdanevičiūtė ir R. Buškevičiūtė atliko savo kūrybos dainas A. Matučio žodžiais (mokytoja A. Vitkauskienė). Alytaus Likiškėlių vidurinės ir Anzelmo Matučio pradinės mokyklų mokiniai deklamavo eilėraščius. Moksleiviai iš Jaunimo teatro studijos „Taškas“ (vadovas J. Gaižauskas) atliko kompoziciją „Kas telpa širdyje“. Smagiomis dainelėmis publiką linksmino Anzelmo Matučio pradinės mokyklos vaikų folkloro kolektyvas „Vėtrungėlė“ (vadovė M. Vabuolaitė).

Prieš renginį muziejaus fojė buvo atlikta apklausa: ką atsinešei širdelėje? Atsakymai buvo užrašyti ant didelio geltono popieriaus ir perskaityti renginio metu. O atsinešta daugiausia džiaugsmo, geros nuotaikos, smagumo ir linksmumo; truputis baimės, nerimo ir jaudulio; šiek tiek vaikystės prisiminimų.

Šventę stebėjo ir vaikų pasirodymais džiaugėsi jų tėveliai, mokytojai. Tarp žiūrovų sėdėjo A. Matučio žmona Marija Matulevičienė ir sūnus Vytautas. Pastarasis visiems dalyviams padėkojo už nuoširdumą ir išradingumą, pasidžiaugė tėvo kūrybos populiarumu Alytuje.