Rašyk
Eilės (78182)
Fantastika (2307)
Esė (1556)
Proza (10913)
Vaikams (2717)
Slam (74)
English (1198)
Po polsku (371)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Neparašytos, bet jau išgirstos Alessandro Baricco istorijos

2004-03-02
Pradžia

Aš šauniai rašiau nuo pat mažumės. Mokykloje skaitydavo mano rašinius, kitiems rodydavo, kaip reikia rašyti. Nepasižymėjau lakia fantazija, todėl nusprendžiau užsidirbti rašydamas. Nuo devyniolikos metų užsidirbdavau rašydamas tekstus žurnalams, leidykloms, politines kalbas, trejus metus dirbau reklamos srityje. Rašiau viską. Dvidešimt devynerių supratau, kad galiu parašyti romaną.

Dvitaškis

Žurnalistinis darbas man padėjo. Pavyko pamatyti pasaulio. Žurnalistikoje esama disciplinos, kuri man taip pat padėjo. Buvau priverstas rašyti ne itin menišku būdu. Tai buvo kaip karinė tarnyba: 3–4 lapai, 60–70–80 eilučių, lakoniška frazė.

Be to, man labai patinka dvitaškis – tai pernelyg rafinuotas dalykas žurnalistikai. Sykį parašiau straipsnį tik iš dvitaškių. Dabar taip pat šiek tiek tai darau. Su pasimėgavimu rašau dvitaškius - ir jie juos palieka. Rašau ilgiausias frazes – ir jas palieka. Taip atsirevanšuoju. Tai labai mielas darbas.

Pasiklydimas

Vėlai pradėjau rašyti grožinę literatūrą. Buvau dvidešimt devynerių. Buvau jau parašęs straipsnių apie muziką. Yra jaunuolių, kurie dvidešimt dvejų gali parašyti knygą. Tai nėra labai sudėtinga. Kur kas sudėtingiau parašyt antrą knygą būnant dvidešimt penkerių. Anksti pradėjusių problema ta, kad jie nebepajėgia eiti į priekį. Viską, ką turi viduje, sudeda į pirmą knygą. Kadangi labai jauni – nebeturi istorijų, kurias galėtų papasakoti. Turi mažiau energijos, nes visą jau sudėjo į pirmą knygą. Dėl to dažnai pasiklystama. Italijoje nemažai tokių pavyzdžių. Tuo tarpu, jei imi rašyt trisdešimties, bent jau tris knygas turi galvoje. Problema tampa ketvirta knyga.

Trys knygos

Pačios svarbiausios man knygos nesat skaitę. Tai prancūzų rašytojo Louis Ferdinand’o Celine’o "Kelionė į nakties pakraštį"*. Fantastiška knyga. Rašytojas buvo fašistas ir rasistas. Dėl to netapo populiarus. Jis apvertė literatūros stalą. Peržengė visas literatūros ribas.

Kita knyga - Salingerio "Rugiuose prie bedugnės" – nuostabi, labai graži. Turine įkūriau Holdeno rašymo mokyklą pagal veikėjo vardą.

Dickenso "Pikviko klubo užrašai" išgelbėjo man gyvybę. Buvo labai sunkus laikotarpis, daug kentėjau. Ėmiau skaityti šią knygą. Po vieną puslapį per dieną. Ir tai mane išsaugojo, išgelbėjo. Ši knyga buvo man labai svarbi. Kai blogai jaučiuosi, įsimetu šią knygą ir vežuosi.

Alternatyva

Knygos – pavojingi dalykai. Gyvenimo pakaitalai. Reikia išlaikyti pusiausvyrą. Tai gali būti pabėgimas nuo gyvenimo. Kai gimė romanas XIX amžiaus Prancūzijoje, daktarai draudė moterims skaityti romanus – jos silpnesnės, mažiau išsilavinusios. Šiandien draudžiam žaisti kompiuteriu. Medicinos studijose buvo rašoma apie romanų žalą. Tai idiotiškas dalykas. Bet primena, jog knyga – ginklas. Reikia būti atidiems, kad neprarastume ryšio su gyvenimu.

Italijos statistika tokia: labai mažai kas skaito, 18–24 metų žmonės beveik neskaito. Ir tai akivaizdu. Jie gyvena - kam skaityti meilės istoriją, jei gali pats ją išgyventi, kam skaityti apie maištaujantį jaunuolį, jei pats gali maištauti. Dvidešimt ketverių žmogus pavargsta ir atsiverčia knygą. Tai alternatyva. Svarbu, kad tai netaptų vieninteliu gyvenimo darbu.

Judesys

"Šilko" muzika balta. Kiekviena istorija turi savo muziką. Kartais turi sukūręs istoriją. Metų metus lauki muzikos. Muzika – tai toks žingsnis, kokiu pasakosiu savo istorijas. "Šilko" muzikos ilgai laukiau. Galiausiai supratau, kad muzika turi būti labai lygi. Pasikartojantis judesys. "Šilkas" – lygi knyga. Kitos šokinėjančios. Be to, "Šilkas" turi vieną spalvą, kitos – spalvingos. Tai supratau iš vieno poeto, kalbėjusio apie baltą poeziją.

Rossini’s

Jaučiu labai aistringą ryšį su Rossini‘u. Mano pirma sudėtinga, filosofinė knyga skirta Rossini‘ui, jis buvo tikras genijus. Jis labai bijojo. Rossini‘o įvaizdis – nuolat švenčiantis, nuolat moterų supamas. Tačiau tai žmogus, iš esmės bijantis gyvenimo. Didžiąją gyvenimo dalį sirgo. Jis – savo muzikos galybės ir kūno negalios sankirta.

Rojus

Rossini‘o opera "Armida". Būrėja įsimyli riterį – gražų italą. Bando jį suvilioti. Jis tipiškas italas – jei turi kariaut, tai turi. Jis ją atstumia. Ji užburia jį, ir jis apalpsta. Ji paima ir išsiveža jį į stebuklingą šalį – rojų: miškeliai, pievutės kaip Lietuvoje. Ji išsiveda jį iš karo, jis apalpsta tarp lavonų, o atsibunda Lietuvoje. Mato šį grožį ir klausia, kur aš. Armida atsako: šalia manęs, su manimi. Tai meilės prasmė. Viskas yra gražu, nes tu šalia manęs. Meilė yra rojus, kad ir kur būtum. Tiek tereikia pasakyti apie meilę. Dar skamba Rossini’s.

Sūnus

Be abejo, tie, kurie pasakoja istorijas, atidūs tam, kas vyksta aplinkui juos. Atidūs keistu būdu. Tam tikru atžvilgiu jie yra kaip vaikai. Kartą savo sūnų nusivedžiau į Šv. Petro baziliką Romoje. Mano sūnui penkeri. Laikiau jį už rankos ir rodžiau šią nuostabią, įspūdingą vietą. O jis, užuot žiūrėjęs, tempė mane už rankos ir rodė į žemę. Tėti, tėti, žiūrėk čia. O ant žemės buvo vabaliukas. Mažiukas. Bet jam tuo metu tai buvo įspūdingiausias dalykas. Kalbant apie rašytojus, pasakotojus – jie dažniausiai tokie ir būna. Daug žiūri, daug stebi, daug klauso – tačiau neseka to, ką reikėtų sekti apskritai. Jie aplinką studijuoja labai keistu būdu. Tai tarsi išprotėjusio mokslininko žvilgsnis.

Madonna

Kartą skambina. Čia Madonna. Pamaniau, kad kažkas pajuokavo, ir padedu ragelį. Vėl skambina. Pasirodo, tikrai Madonna. Sumanė statyti spektaklį – jai taip nutinka. Atsibunda rytą ir sumano, kad ko nors nori (permiegoti su vairuotoju, suvaidinti teatre, parašyti knygą vaikams). Ji būtinai tai padaro. Sumanė būti aktore. Prašo, kad parašyčiau tekstą teatrui. O, Madonna, viską metu į šalį ir puolu rašyti!!! Madonna niekad to teksto neperskaitė – jai taip nutinka (tai vestuvės, tai problemos su dukra, tai naujas diskas). Dabar dar kartais parašo elektroninę žinutę ir sako, kad dar ras laiko mano tekstui.

Marricone

Tiesą pasakius, Marricone – Italijos mitas pasaulyje. Visi jį mėgsta. Kur nuvažiuoju, visi sako: Marricone, Marricone. Esu įrašęs diską su dviem prancūzų muzikantais. Jie labai stilingi, sudėtingi, modernūs, bet visą laiką praleido prašydami, kad supažindinčiau su Marricone. Tiesa, Marricone parašė muziką filmui apie Novečentą. Tai sudėtingas darinys, nes muzika, grojama Novečento, yra neįmanoma, neįtikėtina, netgi negirdima. Bet jam, manau, pavyko sukurti kai ką labai gera. Jis parašė muziką meilės tema. Ji, manau, pavyko geriausiai. Čia jis atsiskleidė visu savo didingumu. Tai tinkama muzika kinui.

Forma

Kaip konstruojama knyga – labai svarbus dalykas. Galbūt prieš penkiasdešimt metų tai nebuvo taip svarbu. Bet tai labai svarbu šiandien. Publika domisi istorijomis, kurios turi tvirtą konstrukciją. Publika tiesiog prašo tvirtos konstrukcijos. Knygos visų pirma yra gyvūnai. Įsivaizduodamas knygą, matau gyvūnus: didelius, mažus, matau, kaip jie juda, kokiu ritmu. Tai nesusiję su istorijomis, bet su pačiu knygos vaizdiniu, organizmu. Kartais tos istorijos organizmą simetriškai atitinka. Tai yra kažkas magiška. Kai aš rašau, ieškau to atitikimo tarp istorijos ir konstrukcijos. Jei kartais pavyksta tai įgyvendinti, būna fantastiškas išgyvenimas.

Knyga

Bet kuriuo atveju knygos nemirs. Knyga yra technologiškai genialus dalykas. Nėra nieko, ką mes galėtume skaityti lovoje, – tiktai knyga. Pamėginkite paskaityti kompiuterį lovoje – neišeis. Rašalas yra fantastiškas dalykas. Priima tiesą iš išorės, ją atspindi ir perduoda akims. Šiuo požiūriu kompiuteris yra visiškai kvailas. Laikyti knygą rankoje yra malonus jausmas. Gali tai daryti lovoje net su viena ranka ar dviem pirštais. J. J. Rousseau žinojo, kodėl knygą galima pavadinti erotiška ar pornografine. Jis sakė, kad yra knygų, kurios skaitomos tik su viena ranka.

Šventė

Skaitymas yra vienumoje, slapčia atliekamas veiksmas, kai niekas mūsų nemato. Skaitymas yra ypatinga mūsų gyvenimo akimirka. Tarkime, kažkuriuo gyvenimo momentu gulėdamas skaitai, paskui eini ir atsidarai šaldytuvą – man toks veiksmas labai patinka. Manau, kad mano skaitytojai būtent tai ir randa mano knygose: atsidaro šaldytuvą, – o jisai pilnas. Tai malonus jausmas. Šitaip jie gali turėti mažų naktinių švenčių vienumoje. O man patinka jiems gaminti šį valgį.

Kometa

Prieš dvejus metus danguje matėsi kometa. Ji tapo labai populiari. Ji tapo žinia, kurią visi žinojo. Ji pasirodė, tačiau matėsi labai neryškiai. Dar po penkiolikos dienų turėjo matytis daug geriau. Italijos miestų merai nusprendė, kad tada reikės išjungti šviesas miestuose. Kad kometa geriau matytųsi. Pirmą dieną, kai kometa vos matosi, skambina žurnalo redaktorius. Kodėl tau nenueiti į kaimą ir neaprašyti kometos? Tai tipiškas straipsnis rašytojui. Pasitikrinu, kad po penkiolikos dienų būsiu laisvas. Gerai, – sakau. Aš norėčiau, kad tu šiąnakt ją aprašytum. Taigi šiandien nesimato. Nesvarbu, tu juk rašytojas, ką nors sugalvosi. Man tai pasirodė kvaila. O kodėl tu nori eiti būtent tą dieną? Tai bus diena, kai matysis kometa. Pamoka: kometa pasimato tada, kai mes apie tai kalbame. Kometos diena – kai laikraštis aprašo jos pasirodymą.

Tą dieną matėsi labai mažytis taškelis. Parašiau straipsnį. Iš karto po jo išėjo daugybė svarbių žurnalų su daugybe straipsnių, daugybė televizijos reportažų... Po penkiolikos dienų kometa matėsi labai gerai, bet žmonės jau nematė jos. Merai išjungė miestuose šviesas, įvyko daug avarijų. Žmonės skambino, protestavo. Bet į dangų nebežiūrėjo.

___________________

* Laimė, šį romaną, "Baltų lankų" išleistą 2002 metais, jau skaitėme. – G.L. pastaba.


Goda Lučiūnienė
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2005-04-25 16:05
Nylė
Mano megstamiausias rasytojas.... Eina sau, niekaip neisejo nuvaziuot i Vilniu, kai buvo Knygu Mugeje, bet is salies buciau pamacius ta, kurio knygas ryte ryju. Slykstu :), suvalgau viena ir vel galeciau is naujo suryti! :D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-04 22:18
Chariot
kometinis:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-04 09:48
Toni J Blue
rimtas dede... ///// :)))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-03 23:52
Peixinho
labai patiko. jergutėliau, kviečiu aš jį pas save arbatos. ar kažin ko. pasikalbėtume :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-03 19:08
Darrrka
ach...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą