„Nemuno“ dovana – kelionė į Krokuvą

Kaip ir vėluojantis pavasaris, vėlavo pas kupiškėnus ir nemuniečių pulkelis. Sutrukdė sunkiai pravažiuojamas žiemos kelias, vingiuojantis baltaskarės Šimonių girios pakraščiu. Kupiškio viešojoje bibliotekoje kantriai jų laukėme – bibliotekininkės, literatų klubo „Lėvens balsai“ nariai, kiti kultūrai ir menui neabejingi miestelėnai. Gaila, nesimatė literatūros mokytojų.

O svečiai – savaitraščio vyriausiasis redaktorius Viktoras Rudžianskas, pavaduotoja Gražina Viktorija Petrošienė ir redakcijos bendradarbis, poetas Robertas Keturakis čia atkako turėdami mažiausiai du tikslus: įteikti kol kas neįvardytai kupiškietei, „Nemuno“ prenumeratorei, džiugią dovaną ir plačiau paskleisti žinią apie naujai atgimusį „Nemuną“.

G. V. Petrošienė pasidžiaugė, kad sparčiai plečiasi savaitraštį skaitančiųjų ratas, ir paskelbė, kad loterijos, kurioje dalyvavo visiems metams užsiprenumeravusieji „Nemuną“, nugalėtoja tapo šimonietė Vida Kaulakienė. Prizą – kelionės į karalių miestą Krokuvą dovanos čekį – jai įteikė vyriausiasis redaktorius V. Rudžianskas ir linkėjo toliau išlikti ištikimai skaitytojai. Vida – labai artimas kultūrai ir menui žmogus: tautodailininkė (tapytoja ir pynėja iš vytelių), poetė, jau minėto literatų klubo pirmininkė. Pernai „Literatūrinės Panevėžio žiemos“ šventėje jai buvo įteikta Panevėžio apskrities administracijos įsteigta Uršulės Tamošiūnaitės vardo premija (U. Tamošiūnaitė XIX a. antrosios pusės Kupiškio krašto poetė, pirmoji lietuvių poetė moteris, rašiusi lietuviškai). Vida labai džiaugėsi tokia netikėta sėkme ir neliko skolinga – svečiams įteikė savo kūrybos paveikslą.

Kalbėdamas apie savaitraščio misiją, V. Rudžianskas akcentavo, kad pirmenybę teikia lietuvių literatūrai, publikuoja ir visai nežinomų, jaunų autorių kūrybą, daug memuarinės literatūros, pasidžiaugė svariomis kupiškėno Valdemaro Kukulo ir kitų ištikimų bendradarbių publikacijomis. Neapsiribojama vien literatūra, spausdinami straipsniai apie naujausius teatrų pastatymus, kiną, dailę, kitas kultūros naujienas.

Redakcijos bendradarbis, poetas R. Keturakis kvietė išlikti oriems, kad ir kaip sunku ir nepakeliama būtų. Visi labai nekantravo išgirsti poeto skaitomų eilių. Ir sulaukė. Klausėsi tyloje ir susimąstę. Tik gal tikėjosi daugiau meilės eilėraščių. Išgirdome ir V. Rudžiansko eilių, skaitomų savitai ir įtaigiai. O užbaigė jis eilėraščiais apie meilę, grąžindamas R. Keturakio paliktą skolą.

Po oficialiosios dalies suskatome apžiūrinėti ne tik naujausias, bet ir prieš gerą dešimtmetį išleistas „Nemuno“ knygas. Ir pirkome, ir dovanotomis džiaugėmės. Anot mano kolegės Romualdos Vasiliauskienės, popietė priminė truputį senesnius laikus, kai tokie susitikimai su rašytojais, poetais ir provincijoje buvo dažnas reiškinys. Dabar kitas laikas – mus užplūdo užsienio rašytojų kūriniai, verstinė literatūra. Labai nesinorėtų, kad toje knygų jūroje paskęstų lietuvių rašytojų knygos.

Labai šaunu, kad „Nemunas“ prieš porą metų atgimė kaip savaitraštis. Manome, jis labai reikalingas ir bibliotekininkams, ir mokytojams, ir moksleiviams. Norime palinkėti kūrybinės sėkmės poetui R. Keturakiui, kurio poeziją mėgstame, o dabar sudomino ir jo „Nemuno“ leistas romanas „Kulka Dievo širdy“.

Ir vieni, ir kiti išsiskyrėme su viltimi, kad „Nemunas“ suras kupiškėnuose daugiau bendraminčių ir skaitytojų. Dėkojame už šviesias nuoširdaus bendravimo akimirkas ir linkime visiems redakcijos darbuotojams kūrybingumo, geros sveikatos, šaunių idėjų.