Nebijokime būti donkichotai

Į šiųmetį „Varpų“ vakarą Lietuvos rašytojų sąjungos klube susirinko kaip niekada daug gerbėjų. Jį įspūdingai pradėjo kaunietės pianistė Virginija Daugirdienė ir smuikininkė Marija Neniškytė, vėliau dar keletą sykių sugrąžinusios dalyvius į muzikos pasaulį.

Vakaro vedėjas – literatūros almanacho „Varpai“ vyriausiasis redaktorius Leonas Peleckis-Kaktavičius stebėjosi, kaip greitai prabėgo beveik du dešimtmečiai, kai buvo atnaujintas almanacho leidimas; prisiminė, jog jau dešimtmetis, kai nebėra pirmojo redaktoriaus Kazio Jankausko, su kuriuo palaikė labai artimus ryšius ir kuriam šiemet būtų sukakę šimtas metų, apgailestavo, kad dvidešimtasis „Varpų“ numeris paženklintas netekties ženklu: kovo 17-ąją šį pasaulį paliko almanacho redakcijos kolegijos narys, aktyvus bendradarbis Kazimieras Barėnas; dėkojo rėmėjams – Spaudos, radijo ir TV rėmimo fondui, Kultūros ir sporto rėmimo fondui, UAB „Rūta“ ir jos vadovui Algirdui Gluodui, savininkams Gricevičiams.

Jubiliejinį „Varpų“ numerį aptarė Algimantas Baltakis, Mykolas Sluckis, Vytautas Martinkus.

„Tokį žurnalą reikia skaityti ilgai. Tačiau tai, kas „užkliuvo“ po pirmo žiūrėjimo, skaityti buvo tikrai malonu“, – sakė A. Baltakis. Poetas kalbėjo ne tik apie konkrečias publikacijas, kurios padarė didžiausią įspūdį (Jurgio Jankaus neskelbtas romanas, Kazio Jankausko apsakymai ir atsiminimai apie jį, esė apie šiaulietį dizainerį Vilių Puroną ir kt.), bet ir apie bendresnius dalykus: mažąją kultūrinę spaudą ir aštrią publicistiką joje. Recenzentas atskleidė paslaptį: sukaktuvininkas – ir dabartinis „Varpų“ redaktorius.

„Jei būtų kitas redaktorius, galbūt su juo nebūtų taip atvirai kalbama“, – samprotavo M. Sluckis, prisimindamas savo atėjimą į „Varpus“. Jis atkreipė dėmesį į dabar gerokai primirštą literatūros misiją – socialinę pusę, į kurią nederėtų žiūrėti kaip į svetimybę. M. Sluckis pagyrė Renatos Šerelytės labai taiklų ir skaudų esė naujajame „Varpų“ numeryje.

V. Martinkaus nuomone, šįkart ypač pavyko išjudinti „Varpų“ varpą – lyg kokiais 1943-iaisiais. „Kiek daug įžvalgų apie dailę, užuominų apie tai, kaip gimsta eilėraštis, kaip apskritai šiais laikais gali egzistuoti kūryba, – sakė V. Martinkus. – Tik individualus kūrėjo balsas ir gali šiek tiek tą paslapties skraistę praskleisti.

Justinas Marcinkevičius buvo pristatytas kaip kūrėjas, kurio eilėraščiu prasidėjo pirmasis atnaujintų „Varpų“ numeris ir kuris atveria jubiliejinį numerį. Literatūros klasikas sakė, jog vertinąs ir vertinsiąs „Varpus“ už tai, kad jie pirmieji ėmėsi telkti visuomenę – susiskaldžiusią, išsiblaškiusią. Ir šiandien „Varpai“ tai galėtų laikyti savo principine, pagrindine pozicija, savo tikslu. „Žiūrėkit, kaip nyksta mūsų akivaizdoje Lietuva, – su didele širdgėla kalbėjo Just. Marcinkevičius. – Niekas nežino, kiek tų išvykusių, emigravusių, kas juos sugrąžins, ar jie apskritai grįš kada. Man atrodo, kad praradom laiką, kada buvo galima padėti žmogui, susiruošusiam išvykti dėl gyvenimo sudėtingumo, jo neturtingumo. Tada galbūt mūsų rūpestis būtų buvęs reikšmingesnis. Sugrąžinti visada sunkiau, negu padėti neišvykti. Almanachui tai tiktų – prie tos temos, kuria jis pasiskelbė apie atgijimą. Tiktų ir kalba apie šių dienų lietuvį – kas jam atsitiko, kodėl tiek daug bjaurasties, prievartos, smurto, keršto, pavydo. Nejaugi visa tai slypėjo mumyse, buvo kažkur giliau įvaryta į mus ir dabar atgyja, tartum prasiveržia?“ Anot poeto, almanacho skaitytojai „Varpų“ puslapiuose tikisi surasti bent dalinį atsakymą į tai, kas šiandien kankina žmogų.

2006 m. literatūrinės „Varpų“ premijos įteiktos Petrui Bražėnui (literatūros kritika), Renatai Šerelytei (esė), Onei Baliukonei (poezija). Laureatams įteikti specialūs diplomai ir dovanos. Dėkodama už įvertinimą, R. Šerelytė sakė į vakarą atsinešusi pirmąjį – 1943 metų „Varpų“ tomą. Atkreipė dėmesį į jame išspausdintą puikų „Varpų“ sumanytojo Algirdo Juliaus Greimo straipsnį „Cervantes ir jo Don Kichotas“. „Nebijokime būti donkichotai“, – ragino laureatė.

Jubiliejaus proga „Varpų“ vyriausiąjį redaktorių, rašytoją Leoną Peleckį-Kaktavičių sveikino Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Jonas Liniauskas, Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkė Gražina Viktorija Petrošienė, savaitraščio „Nemunas“ vyriausiasis redaktorius Viktoras Rudžianskas, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos senatoriai, K. Jankausko mokinė Valerija Mockienė, profesorius Saulius Sondeckis ir kiti. Sveikintojai atkreipė dėmesį į jubiliato išskirtines savybes – gėrio, grožio, prasmės paieškas leidžiant literatūros almanachą ir kilmingųjų žurnalą, rašant knygas.

V. Rudžianskas, nuoširdžiai pasidžiaugė, kad Leoną, praėjus penkeriems metams po baisiosios avarijos, į Vilnių atlydėjo jo bendražygė „Varpų“ redaktorė Silvija Peleckienė. Jai – pavasarinių gėlių puokštės.