Magnus Ducatus Poesis: poetų iniciatyva gaivinti susikalbėjimą

Lietingą liepos 5-ąją, ketvirtadienį, 18.00 val. Vilniuje, S. Daukanto aikštėje, skambėjo kūrinys, sulydytas iš lietuvių ir artimų kaimyninių tautų poetų balsų ir muzikos garsų, – poliloginis Magnus Ducatus Poesis poezijos ir muzikos vyksmas, skirtas Lietuvos Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dienai. Pasirodymą rengė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos talkinamas to paties pavadinimo – Magnus Ducatus Poesis – tarptautinis menininkų sambūris.

Koks tai sambūris, kam reikėjo kurti dar vieną poetų draugiją? Apie tai pasiteiravau bene daugiausia dėl šios draugijos dirbusio poeto Vlado Braziūno. Jis teigė, jog idėja suburti artimų šalių menininkus kilo spontaniškai tarptautinės kalbotyros konferencijos metu, į kurią 2006 metų vasarį buvo pakviesti įvairūs intelektualai. „Aš ten vos ne kaip vairuotojas patekau, – sakė poetas. – Nusprendėm, kad reikia šią konferenciją panaudoti dar ir kokiems nors ryšiams užmegzti. Spontaniškai atėjo mintis suvienyti įvairių tautų poetus. Specialiai susirinkome šios minties aptarti. Aš, baltarusių poetas Andrejus Chadanovičius ir dabartinis Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas sėdėjom ir bandėm popieriuje formuluoti, ką realiai galėtume padaryti“.

Tai, kas buvo suformuluota popieriaus lape, įgijo konkrečią poezijos ir muzikos formą, siekiant parodyti, jog, nors ir būna visokių nesusikalbėjimų, galima per menus bendrauti ir susikalbėti paprastu žmogišku kultūriniu lygmeniu.

Jeigu kažkas žmones skiria, tai menas šiame poetų sambūryje įgyja funkciją vienyti. Į muzikinę improvizaciją įvairiakalbėmis eilėmis ir jų vertimais į vienas kito kalbas įsilieję poetų bei poezijos vertėjų balsai S. Daukanto aikštėje parodė, jog nesusikalbėjimą skirtingų tautų poetai gali paversti susikalbėjimu, nors tam ir prireikia vertėjų pastangų.

„Kad sakytume ne mus skiriančios sienos, o mus jungiančios sienos“, – rašė Prezidentas Valdas Adamkus šiam renginiui skirtame laiške.

Sambūrio pavadinimas nurodo į jau seniai suskilusią Didžiąją Lietuvos Kunigaikštystę, kuri kadaise užėmė didelę teritoriją nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Šiuolaikiniam pasaulyje ši kunigaikštystė galėtų atgimti menine forma - Didžiąja poezijos kunigaikštyste, kurios nariais gali tapti artimų tautų menininkai, siekiantys ryškinti kiekvienos į kunigaikštystės teritoriją įėjusios kultūros autentiškas kryptis, reiškinius bei asmenybes kaip bendrą regiono tapatybę ir kaip atskirų tapatybių polifoniją.

Šiemet į tokią polifoniją įsitraukė poetai Eugenijus Ališanka, Vladas Braziūnas, Vytautas Dekšnys, Antanas A. Jonynas, Birutė Jonuškaitė, Kornelijus Platelis (Lietuva), Georgijus Jefremovas (Lietuva / Rusija), Uladzimeras Arlovas, Andrejus Chadanovičius, Maryja Martysevič (Baltarusija), Barbara Gruszka-Zych (Lenkija), Romualdas Mieczkowskis (Lietuva / Lenkija) ir Andrijus Bondaras (Ukraina).

Liepos 5-ąją „Petro ofseto“ leidykla pateikė ir Magnus Ducatus Poesis knygą – pirmąjį jo almanachą. Jame – šiemetinio poezijos vyksmo dalyvių ir kitų poetų eilės originalo bei kitomis Magnus Ducatus Poesis dalyvių kalbomis, taip pat kompaktinė vaizdo ir garso plokštelė su pernykščio vyksmo vaizdais bei muzikos ir eilių garsais.