Rašyk
Eilės (77276)
Fantastika (2263)
Esė (1538)
Proza (10805)
Vaikams (2638)
Slam (65)
English (1199)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Justino Marcinkevičiaus viešnagė Šiauliuose

2006-06-09
Justino Marcinkevičiaus viešnagė Šiauliuose

Literatūros almanacho „Varpai“ leidėjų kvietimu gegužės 23 d. Šiaulių filharmonijoje lankėsi poetas Justinas Marcinkevičius. Vakarą vedė Leonas Peleckis-Kaktavičius. Valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ susitikimą pradėjo Jono Tamulionio ir Just. Marcinkevičiaus kūriniu „Namų psalmės“. „Polifonija“ padainavo 4 kūrinius. Vienas jų – „Kryžių kalnas“ – atliktas pirmą kartą; ši daina suskambėjo kompozitoriaus Laimio Vilkončiaus ir „Polifonijos“ dėka, dirigavo choro vadovas Gediminas Ramanauskas.

Tarp „Polifonijos“ atliekamų dainų poetas atsakinėjo į L. Peleckio-Kaktavičiaus klausimus, skaitė eilėraščius, kalbėjo apie gyvenimą ir kūrybą. Kelios Just. Marcinkevičiaus mintys: „Žiniasklaida neaprėpia, nepateikia platesnio dabarties, visuomenės gyvenimo vaizdo, daugiausia eksponuojama juoda spalva“; „Gaila, bet taip yra, kad mus supriešino, pavertė godžiais, trokštančiais kuo daugiau nugriebti, paimti. Tuo tarpu tikrieji Lietuvos dalykai, esmė tartum užsimiršta, dingsta“; „Ne vieno žmogaus pastangų, jėgų ir ištvermės reikia, kad savo gyvenimą šiek tiek apvalytume“. Iš atsakymų apie kūrybą: „Gyvenime yra labai daug poezijos, ir kiekvienas žmogus nešiojasi ją savyje“; „Gyvybė jau pati savaime yra poezija. Ji – daugiaprasmė, daugiareikšmė, neišsemiama. Toks ir eilėraštis. Nežinia, kada, iš kur jis ateina“; „Iš skausmo atsiradęs eilėraštis būna geresnis už džiaugsmingai užgimusį“.

Dėkodamas „Polifonijai“ poetas prisiminė, kad su šiuo kolektyvu gyvenimas jį suveda trečią kartą, papasakojo, kad iš viso jo tekstais kompozitoriai yra sukūrę per 200 dainų, kai kurios vadinamos liaudies dainomis. „Polifonijai“ atliekant L. Vilkončiaus dainą „Neturėk kitos žemės“, Just. Marcinkevičius susigraudino, žodžiai „Ašara Dievo aky“ buvo lemtingi ir salei. Tai buvo jaudinanti akimirka.

Atskiras poeto žodis buvo skirtas „Varpų“ almanachui. Just. Marcinkevičius sveikino jo leidėjus su 20-ąja knyga, sakė, jog gerbiąs, skaitąs šį almanachą ir linkįs varpininkams sveikatos, ištvermės, kūrybingumo. „Dvidešimt knygų – tai jau varpų karilionas“, – sakė Just. Marcinkevičius, linkėdamas, kad ir ateityje jais grojant skambėtų šviesūs, aukšti ir dori, sąžiningi tonai. O autografams pritrūko šiemetinio „Varpų“ numerio, kuriame išspausdinti nauji Just. Marcinkevičiaus eilėraščiai.



Vladas Krivickas
 

Rašytojai

 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą