Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Dar vienas baltas mostas Gendručiui Morkūnui

2011-01-20
Dar vienas baltas mostas Gendručiui Morkūnui

Trijų Karalių vakarą, sausio 6-ąją, vienoje iš jaukioms kultūros idėjoms įsikūnyti palankių Vilniaus priemiesčio sodybų buvo darkart šviesiai ir tyliai paminėtas suaugusio vaiko ir vaikiško suaugusio, vaikų ir suaugusių rašytojo, lygiai prieš metus išėjusio anapilin, Gendručio Morkūno atminimas, o sykiu švęsta ir jo dviejų naujų knygų „Iš nuomšiko gyvenimo” bei „Švęsti kosmose ir tvarte“ gimimo diena.

Darkart pamoti iš šiapus šiam žmogui, ir galutinai su juo atsisveikinti, ir darkart dar giliau susitikti, susirinko jo buvę draugai, bičiuliai ir bičiulių bičiuliai, pažįstantys rašytoją jau tik iš jo kūrybos. Vakaro vardas buvo „Balta“, bilietas – baltas drabužis ar kitas koks ženklas, ir …tulpė. Tokį vakaro „kodą“ padiktavo baltai Bernairdinai.lt išleista jo esė rinktinė ir, žinoma, jo paties baltoji dvasia. Kaip buvo pastebėta vakaro metu, Gendrutis dažnai rašė apie tamsius mūsų gyvenimo dalykus, tačiau „iš baltos vidinės vietos“, nes kad ir piktokai kartais jis žadino skaitytojus savo žodžiais, nuo jų nepasidarydavo juoda, tik dar labiau norėdavosi skaidrumo ir švaros. O tulpes jam per susitikimus dažniausiai dovanodavo vaikai.

Per dosniai dangaus supiltus baltus pusnynus susirinkę suaugusieji pirmiausiai turėjo progą valandėlei grįžti į vaikystę, nes dešimtmetės ugniaplaukės Saulutės mokomi, kiekvienas buvo kviečiamas padaryti po baltą laivelį. Užduotis buvo sėkmingai įveikta ir netrukus daugybė laivelių, skambant Laimos Rutkauskienės atliekamai muzikai, plaukiojo baltoje šventės erdvėje. Tik, kaip ir derėjo tikėtis, niekam nepavyko pralenkti mažosios mokytojos, kuri į vakarą atsinešė du šimtus plaukų segtuko dydžio laivelių! Ir viskas čia labai teisinga - tai tik patvirtino Gendručio nuolat primenamą tiesą, kad vaikai yra nepranokstami.

Prie balto šventės stalo ištraukas iš Gendručio paskutiniųjų knygų skaitė, prorečiais dar ir pamuzikuodama, dar viena – argi ne šiltas sutapimas? - dešimtmetė Saulutė ir jos mama, aktorė Joana Čižauskaitė, tekstus į garsų vystyklus vystė pianisto Andriaus Vasiliausko atliekama muzika. Ir taip mielą vakarą dar labiau sušildė Gendručio žmonos Reginos buvimas tarp mūsų ir keletas jos gyvų prisiminimų. Jai buvo įteiktos ir per pusnynus subėgusios tulpės.

Ir dar vienas visiems netikėtas ženklas, „nukritęs“ į vakaro programą nelauktai ir neplanuotai – susitikimą su Gendručiu, vienas kitu ir tuo, ką kiekvienam iš mūsų šios akimirkos pažadino, užbaigėme dvigubo gimtadienio tortu. Lygiai prieš metus , sausio 6-ąją, savo gimtadienio dieną, vienas pašėlęs ir drąsus vaikis Eimantas, lėkdamas nuo kalno su rogėmis, trenkėsi į medį ir per stebuklą išliko gyvas. Jo mamos liudijimu, tomis sunkiomis dienomis daugybės žmonių, mūsų šventėje susirinkusių, maldos ir palaikymo dėka tryliktąjį ir, anot jų, naujo gyvenimo pirmąjį gimtadienį dabar švenčiančiam vaikinui pavyko ne tik atsistoti ant kojų, bet, gydytojų nuostabai, grįžti į visiškai pilnavertį gyvenimą. Eimantui įteikėme Gendručio knygą „Iš nuomšiko gyvenimo“, o jis mums pažadėjo „labai gyventi“. Dvigubai. Drąsiai. Baltai.



Elvyra Kučinskaitė
 

Rašytojai

 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-02-09 12:23
Tiffany neskaitant šuns
Gražus paminėjimas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą