Vasario 21–24 dienomis Vilniuje jau devintąjį kartą vyko knygų mugė, kuri kasmet sutraukia vis gausesnius knygų mėgėjų būrius. Apie knygas, lietuvių rašytojus bei mugės naujienas „Bernardinai.lt“ pakalbino VšĮ „Lietuviškos knygos“ direktorę Aušrinę Jonikaitę.
Dar ne taip seniai pasigirsdavo gąsdinančių balsų, kad naujosios komunikacijos nužudys knygą. Tačiau pastaruoju metu leidyklų ne mažėja, o tik daugėja, knygų mugė sulaukia vis didesnio žmonių dėmesio, o išleidžiamų knygų skaičius turbūt niekada nebuvo toks didelis. Kaip, Jūsų manymu, šiandien gyvena knyga?
Bent jau Lietuvoje knyga gyvena tikrai neblogus laikus. Tačiau skaitomumo problema vis dėlto išlieka. Ypač mažai skaito jauni žmonės.
Naujosios technologijos – alternatyva ir labai gerai, kad ji yra, tačiau tai nepanaikina skaitymo malonumo. Tam tikrą dalį knygų tikrai gali pakeisti skaitmeninės technologijos, tačiau knygos vertimo ir skaitymo malonumo jos nepakeis. Gyvenimas parodė, kad mėgstantiems knygą nėra ko bijoti. Mūsų didžiausias uždavinys šiandien – skaitymo džiaugsmą perteikti jaunesniajai kartai.
Akcentavote, kad Lietuvoje knygos yra ypač populiarios. Kodėl?
Vakarų Europos šalyse padėtis akivaizdžiai prastesnė. Kita vertus, Lietuvoje bent jau man neteko matyti atlikto tyrimo, susijusio su skaitymu. Leidėjai teigia, kad knygų išleidžiama ir parduodama vis daugiau ir daugiau, atidaromi vis nauji knygynai, o mes dejuojame, kad žmonės nebeskaito knygų. Paradoksalu. Tuo tarpu Vakarų šalyse visi – ir leidėjai, ir knygynų darbuotojai kalba apie mažėjantį skaitomumą, todėl yra priversti net atsisakyti dalies vertimų. Šiuo aspektu vertinant Lietuvos situacija, matyt, yra pakankamai gera.
Knygų mugėje, kaip ir kasmet, apsilankė nemažas būrys užsienio rašytojų. Tačiau ar tokiu būdu nepamirštami savi? Kaip apskritai vertintumėte skaitytojų domėjimąsi lietuvių literatūra? Juk šiemet knygų mugės tema kaip tik ir yra lietuvių literatūra.
Dar prieš penkerius metus knygų mugėje užsienio autoriai būdavo sutinkami ypač šiltai, o lietuviai – vangiai. Tačiau jau kelintus metus domėjimasis lietuvių autoriais auga, ir į susitikimus su jais ateina kur kas daugiau žmonių nei pas užsienio šalių rašytojus.
Paskutiniu metu leidykloms rekomenduojame pašnekesius su lietuvių rašytojais rengti didesnėse salėse, nes visi, norintys išgirsti jų mėgstamą rašytoją, tiesiog nebetelpa. Dabar skaitytojui nebereikia įrodinėti, kad mūsų autoriai yra įdomūs. Jie patys atsirenka. Ir čia kalbu ne tik apie grožinę literatūrą.
Ar tai paneigia mitą, kad pranašu savo šalyje nebūsi?
Knygų mugė yra šventė ir leidėjams, ir rašytojams, ir skaitytojams. Žinoma, keturias dienas vykstanti mugė yra hiperbolizuotas sambūris – tai neatskleidžia kasdienybės. Todėl kasdieniame gyvenime lietuvių rašytojai tikrai nesulaukia šitiek dėmesio. Smagu būtų, jei tokia šventė tęstųsi ne kelias dienas, o bent jau kelis mėnesius.
Kita vertus, retas rašytojas Lietuvoje gali išgyventi vien iš rašymo. Gal vos vienas kitas. Mes gyvename nedidelėje šalyje. Tačiau tendencijos džiugina – lietuvių autoriai skaitomi ir jų naujų knygų laukiama. Ir vis dėlto negalime tikėtis, kad grožinės literatūros tiražai ims augti didžiuliais tempais – tiesiog skaitančių knygas žmonių ne tiek jau ir daug.
Tarp knygų šiemet ypač gausu fotografijų, kūrybinių dirbtuvių, muzikos, diskusijų. Ar tokiu būdu siekiama išvengti grynos komercijos ir padaryti mugę švente tikrąja to žodžio prasme?
Knygų mugėje niekada neapsiribojama vien knygomis. Tačiau ir muzika, ir fotografija, ir teatras čia atsirado tam, kad knygų pristatymai būtų ne vien tik kalbos, o renginiai – įdomūs ir patrauklūs. Todėl tokie sumanymai neretai išauga į puikius projektus. Sakyčiau, kad tai puikus leidėjų ir knygų autorių kūrybinio bendradarbiavimo rezultatas.
Ką galėtumėte išskirti šioje, devintą kartą vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje? Kokie būtų pagrindiniai akcentai?
Didžiausias dėmesys knygų mugėje – lietuvių literatūra, todėl neatsitiktinai čia pasirodė daugiau nei aštuoniasdešimt rašytojų bei knygų autorių.
Šiemet į mugę atvyko penkiolika užsienio rašytojų, todėl išleidome mugės programėlę su įvadu, kuriame pristatome šiuos autorius. Tokiu būdu mėginame mugės lankytojams padėti susiorientuoti ir atsirinkti, kokių susitikimų nereikėtų praleisti.
Šiemet knygų mugėje pirmą kartą organizuojamas „Diskusijų klubas“ – penki renginiai įvairiomis temomis nuo XXI amžiaus pasaulio pabaigos alternatyvų iki politinės literatūros. Tikimės, kad tai bus nauja graži tradicija.
Leidyklos pasistengia knygų mugei „prikepti“ kuo daugiau naujų leidinių ir, tiesą sakant, ši knygų gausa pakerta kojas. Kaip žmonėms susigaudyti visoje toje gausybėje?
Galime klausti, kas geriau – ar didelė gausa, ar trūkumas. Turime iš ko rinktis, o tai nėra jau taip blogai. Knygų gausa priverčia skaitytojus atidžiau rinktis. Paskutiniais metais akivaizdžiai išryškėjo leidyklų tendencijos – kas ką leidžia, į kokią literatūrą orientuojamasi. Todėl skaitytojai ima kreipti dėmesį į leidyklų pavadinimus, net vertėjų pavardes.
Lietuva nėra didelė šalis, o leidėjų – daug, todėl rimtosios literatūros mylėtojai atkreipdami dėmesį į vertingas knygas gali prisidėti prie gerų knygų pasirodymo.
Turbūt esate aplankiusi ne vieną knygų mugę Europoje. Ar Vilniaus knygų mugė kuo nors išskirtinė?
Knygų mugės yra dviejų rūšių – komercinės ir kultūrinės, besiorientuojančios į skaitytojus. Pirmajai priskirtinos Londono bei Frankfurto knygų mugės. Jos orientuojasi į pardavimus – čia susitinka leidėjai ir ieško sau naujų autorių, bendrauja su kolegomis ir partneriais.
Kita knygų mugių kryptis – kultūrinė. Tai visų pirma šventė skaitytojui. Turime puikių pavyzdžių, į kuriuos galėtume orientuotis. Pavyzdžiui, Geteburgo knygų mugė, kuri pasižymi aukštu renginių lygiu, tvarka ir didžiuliu susidomėjimu. Arba Leipcigo mugė, kurios kultūrinės programos persikelia į miesto kavines – čia vyksta skaitymai, susitikimai su rašytojais bei diskusijos.
Tad Vilniaus knygų mugė ir orientuojasi į kultūrines programas ir, drįsčiau teigti, savo lygiu dažnai net pralenkia kaimyninių šalių muges. Mes tik galime džiaugtis, kad turime šitiek lojalių lankytojų, kurie domisi knygomis ir mielai lanko renginius.
