Jono Avyžiaus sodyboje poezijos pavasarininkus sutinka Kepalių seniūnas Eugenijus Karklius ir Joniškio rajono mero pavaduotojas Gintaras Gadliauskas. Todėl kaipmat pasijuntame saugesni, svarbesni ir gerbiamesni, negu savo gyvenimuos esame.
Dabar rašytojo J. Avyžiaus gimtojo Mėdginų kaimo sodyboje gyvena kiti žmonės. Ir gimtieji pamatai pakeitę savo namą. Tik atokiau išlikusi autentiška, nūnai pazmegusi ir įtrešusi, pirtėlaitė. Jos pusėn ranka mosteli J. Avyžiaus viešosios bibliotekos direktorė Jovita Šimkevičiūtė. Ir pasakoja apie šautuvą, kurį buvo radęs jaunuolis rašytojas.
Bibliotekos dailininko Igno Vilčiausko nufotografuoti prie 2002 m. gegužę statyto ąžuolinio stogastulpio podraug su rašytojo seserimis Adolfina ir Stase, neilgtrukus buvome pasiųsti poezijos žiedų barstyti į Joniškio žemės ūkio mokyklą ir Žagarės biblioteką. Kelią rodė bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Eglė Šukienė ir Vaikų literatūros skyriaus vedėja Dovilė Kurlienė.
Mikroautobuso ekipažą papildė seniai regėta poetė iš Joniškio Ona Mikalauskienė. Sužinojusi, kad atkanku šian kraštan, siūlė išvysti žagariečio Edmundo Vaičiulio namą, apkaltą aliuminio puodais ir bliūdais. Sėkmė lėmė patekti ir į kiemą-muziejų. Supratau, rink nerinkęs, Ričardai, geležėles, tačiau Edmundo neperspjausi.
Žagarės bibliotekos balkone žydi žemuogės. Štai viena įraudusi sirpėlė. Bibliotekos moterys Aušra Jonuitytė ir Vitalija Kurauskienė vaišino pyragėliais su varške. Todėl po to visi šypsojomės, viešai demonstruodami varške užglaistytus tarpdančius. Poetų krūtinėsna įsikibo neįgaliųjų klubo „Švėtė“ narės Janinos Kazlauskienės nertos sirpios vyšnios. Mano rankosna įpuolė Loretos Ripskytės eilėraščių knygaitė „Matyk ne akimis“.
Smagių emocijų paskleidė jaunieji Žagarės gimnazijos gitaristai Fausta Šukytė, Klaudija Indriliūnaitė, Robertas Kazlauskas ir Mantvydas Labanauskas. Ir armonikierius Zenonas Šepetys. Mat kaip yra atsitikę: kur dabar skaitoma poezija ir klausomasi muzikos, anksčiau buvo gręžti dantys ir trauktos šaknys. Nors medikamentų kvapo nė kvapo. Pamažėl knygos augina savo dulkes.
Buvę kėdainiškiai poetas Valdas Daškevičius ir bibliotekininkė (anksčiau – dizainerė) Dovilė Kurlienė surengė judviejų gimtojo miesto prisiminimų pusvalandį. Valdas pašnekovę panašino su poete Nijole Miliauskaite, o Aleksandras Šidlauskas – su Telšių kultūros mokyklos choreografe Janina. Po pietų matavausi Žemės ūkio mokyklos bendrabučio nr. 1 kambario nr. 8 minkštalovę. Šios mokyklos delikačiai tvarkomi ir želdinami aplinkos plotai bylojo, kad direktorius Liudas Jonaitis yra mano kirpimo žmogus.
Joniškio kultūros centro fojė „Po palme“ akis pritraukė Dovilės Čižaitės originali fotografijų paroda „Mūsų – 38“. Čia tarp gausingo klausytojų būrio, kurio dešinįjį flangą rėmė literatų klubas „Audruvė“, buvo ir Savivaldybės administracijos kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Liucija Bertulienė. Vokietijoje gyvenantį vertėją Alfredą Franckaitį publikai neakivaizdžiai ir entuziastingai pristatė bendrapavardis negiminaitis, rajono savivaldybės tarybos narys, kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkas Romualdas Franckaitis.
Po gėlių, po dovanų ir po plojimų Joniškio literatų klubo „Audruvė“ prezidentė Regina Briedytė atkimšo savadarbio juodųjų ir raudonųjų serbentų vyno butelaitį. Abstinentai gardžiavosi josios rinktų Kalnelio kaimo įvairiažolių kvapninga ir palaiminga arbata. O kad poetai neliktų musę kandę, ekologiškiausiais maistais pasirūpino Kepalių žemės ūkio bendrovės vadovas Kęstutis Sabuckis ir individualios įmonės savininkė Valerija Kazimieraitienė. Audruvietės Emilija Kvedarienė vaišino gamintu savo sūriu, Virgita Tuminienė riekė keptą naminę duoną.
Saulėtą rytą priešais valstybinę mokesčių inspekciją apkarpytose liepaitėse triukšmavo šeštadienio žvirblija. Moteris tuštutėliame turgelyje rūpestingai šukavo šunelaitį. Apmaudoka, kad nesusipažinau su psichologe Lidija Šileikiene, nes jai savaitgalis – nedarbadienis. Mano kišenėn įkrito kolekcininko Igno Vilčiausko dovanotas kolekcinis akmenukėlis iš Joniškio sinagogų kultūrinių posluoksnių. J. Avyžiaus viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Violeta Vilčiauskienė irgi rūpinte rūpinosi poetų gera nuotaika.
Burbiškio dvaro altanoje spietėsi vaikiščiai iš Naujosios Akmenės. Ant liūtų tilto grandinių kabančios kelios spynelės atšvaitavo saulę. Mano senas kolega, žemaitis iš Alsėdžių fotografavo nenuvargstamai kaip ir prieš dvidešimt metų. Aleksandras Šidlauskas įtarė, kad šiame parke vidurdienį giedanti lakštingala yra tik fonograma. Todėl dainuojamosios poezijos atlikėjas Povilas Girdenis pelnė vis gausesnių simpatijų ir karštesnių aplodismentų. Rimanto Kmitos skaitytiems eilėraščiams plojo Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kazimieras Augulis.
Pašušvio kapinėsna amžino atilsio atgulusios aktorės Rūtos Staliliūnaitės kapą aplankė visas aštuntukas poetų. Aleksandras Šidlauskas uždegė žvakelę ir savo tėvams Aleksandrui ir Stefanijai. Pašušvio kultūros namuose poezijos popietei vadovavusi lituanistė Kristina Diržinauskaitė pabaigop perskaitė ir savo eilėraštį. Svečių rankose subaltavo pagrindinės mokyklos mokinių ir mokytojų iš penkių šimtų popieriaus lakštelių sunertos nuostabios gulbės. Penkiolika prabėgusių metų mane taip pasendino, kad veido neatpažino net Grinkiškio seniūnas Vincas Petrauskas.
Prie Komarų dvaro sodybos vartų pasitiko kultūros centro liaudiška kapela „Žvangulis“. Visiems plaštakas spūsčiojo seniūnas Romas Kalvaitis. Kad jis tądien šventė savo gimtadienį, sužinojome vėliau. Savo eilėraščius skaitė ir Paberžės klebonas Skaidrius Kandratavičius, ir Viduklės klebonas Juozas Čičirka. Čionykščių pievų gėliapuokštę lenkų poetui Romanui Honet įteikė čionykštė jo gerbėja. Prie stalo vis kalbinau Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoją Irmą Krinickaitę. Privalau čia užrašyti, kad Radviliškio rajono viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Vida Marcinkienė pažadėjo perduoti mano linkėjimų savo kolegei Rūtai Ruseckienei.
Jei ne Regina Katinaitė-Lumpickienė, Vilniaus–Joniškio–Radviliškio maršrutas nebūtų buvęs toks taikingas, ištvermingas ir darnus. Jei ne visų pažįstamas A. Šidlauskas, nebūtume priimti taip dosniai, sočiai ir šiek tiek pompastiškai.
