@Valkas hehe, na taip, išeina kaip ir reklama :) Bet tai kur aš tada aš tuos sapnus turėjau įdėti? Į rašyk.lt kažkaip nelabai dera, o jeigu jau idėjau į savo blogą, tai dar čia dėti į dienoraštį tai būtų koks tai sviestas sviestuotas, man atrodo nuoroda visai tinka.
O kodėl prikabinau makaronų? Dėl to kad nuorodą įdėjau? :D
Ir dar reik prisiminti, kad sunku rast didesnių ir geresnių melagių, nei autoriai. Prikabins jie makaronų apie sapnus, o išaiškės, kad tiesiog savo blogelį reklamuoja.
Hm. Aš čia kažkaip pagalvojau apie kūrybą pagal sapnus. Vasarą skaičiau Bredberio apsakymų rinkinį, kurio gale jis kaip tik papasakojo kaip tuos apsakymus rašė - pagal sapnus. Apsakymai gimdavo iki maždaug 11 dienos ryto ir taip buvo galima kasdien parašyti po vieną.
Teko girdėti kad Lovecraftas irgi panašiai kūrė, nors pačiai skaityti jo minčių apie kūrybos procesą neteko.
Kaip manote ar toks kūrybos būdas pasiteisina?
Net pabandžiau kelis savo sapnus (3) aprašyti - http://www.enorca.blogspot.com/2013/02/sapnai-apie-blogio-sraiges.html ,bet kaip sapnus, ne paversti juos į kūrinius.
Kuo didėja kūrinio apimtis, tuo daugiau planavimo. Jei kūrinys trumpas, tuomet planavimo praktiškai jokio. Gimsta idėja, pora epizodų ir pirmyn. Jei kūrinys rimtas, tuomet planavimo daug. Žemėlapiai, pasaulio aprašymai, personažai, esminiai siužeto vingiai, skaičiavimai. Vis dėl to vietos improvizacijai pasilieku visada.
"Tikriausiai detalizuoti reikia tik tiek, kik to reikia veiksmui, nėra prasmės užtaisyti šautovo, jei jis nešaus."
BŪtent. Aprašyti reikia tiek, kiek reikia ir ne daugiau. Visa kita - tuščiažodžiavimas.
"Viena diena vienoks stilius, kita diena siek kitoks. Labai sunku pataikyti, kad panasiai skambetu. Kaip darot? (atsiprasau uz sveplavima)"
Arba turi savo stilių arba jo neturi. Štai ir atsakymas. Matyt, dar neatradai savojo. Nes šiaip kūriniai būna rašomi 2-3 gal net daugiau metų (jei apie romanus kalba eina) ir stilius tas pats išlaikomas.
Įdomu its kur Pitita gavo liktarną, turpūt its Prudo patsitskolino, kad tsugepėjo ratsti itsėjimą its tsavo vidauts...pet dar įdomiau į kokį ...velnio tsūdą patskui įlindo tsu ta vitsa Prudo liktarna???...HO HO HO.
Na, iš pradžių įsiklijuoja galvoje kažkas. Ar mintis, ar fragmentas, ar pastebėjimas, kartais personažas atsiranda. Tada susidėstau siužetą (viso kūrinio ar jo dalies) , kuris dar ilgą laiką galvoj sukasi. O paskui sėdu rašyti. Bet dažniausiai rašymo procese tiek siužetas, tiek veikėjai išeina iš rėmų. Nestabdau, įdomu būna, kas iš to išeis.
Nope, rašai just fantastikos apsakymaitį, bet pridedi du tekstus reziume-sakinį ir reziume-pastraipą (plačiau susigaudysi luome).
Tai būtų nuolatinis procesas (be termino).
Be to, kad padovanočiau suvenyrą, įsipareigočiau konstruktyviai pakomentuoti kiekvieną kūrinį, įsitikinęs, kad jis atitinka konkurso sąlygas (reklaminis sakinys ir pastraipa yra ir snaigėje).
Įsipareigočiau savo rašomuose komentaruose rasti ko nors teigiamo kieviename kūrinyje.