Lapai plogai tia dapar patsirodei Pūtautai tsu Arvydu, lapai lapai plogai. kaip kokts...na vitsai kaip kokts, pats tsupranti, ats net netakytsiu, nets ir vaikai visti tsupranta ir vitsi kurie tik patskaityts vitsi taip pat lapai tsuprats, nets tsiuo metu atrodai kaip kokts...na ats vėl tsutsilaikytsiu...tik nezinau ar ilgam, pet tu eik dapar patsitaitsyk, nets tikrai tikrai tsutsirgtsi patskui jei nepatsitaitsytsi, nets taip zmonėts ir vitsai rimtats, didelets ligats įtsivaro, kada tsitaip vits nekreipia į tsave jokio dėmetsio ir vits nepatsitaitso ir nepatsitaitso, o patskui jau ir nepegalima vitsitskai tų tsutsirgimų neutralizuoti, ką jau pekalpėti, kad jiemts patiemts, pet ir daktarai jau nieko nepegali padaryti ir tada zmonėts turi gyventi jau tsu tomits ligomits, pet jei its karto po truputį atsiciukini ir vits neutralizuoji, tada lapai gerai ir mazdaug iki penkių timtų metų gali pratempti tokts vitsitskai pe ligų, ir netsivaipyk tia pratsau dapar, kaip durniukats kokts, nets tia vitskats tietsa, ką ats dapar patakiau,ir vitsai ne ats tia durniukats, o tu ir kiti, kats netsuprats ir pagalvots, kad tia ats tik taip tsau kaip durniukats paratsiau, nets tia gryniautsia tietsa yra ir vitsitska teitsypė, taip.
O dapar eik, neutralizuokits, pirma aitsku pagalvok, lapai lapai pagalvok ir tol galvok, kol tsupratsi, kad tikrai ir tada jau neutralizuokits ir daugiau taip nekalpėk apie Patstijąmą ir kituts, nets ..na ats negaliu net patakyti..liezuvits neaptsivercia kaip tu dapar atrodai, pegėdi tu, fee.
Ai, dar vienas pastebėjimas - prieš kokius metus bandžiau pabendraut su vienu iš jų - ten, jei įesit giliau fotke su dujokauke. Absoliučiai išbaigtas nesakysiu kas, nes bus bėdos. Šiaip smagi čia publika - galima iš jų sriubą virti, gaila - laiko nėra, plius - ne saltykovo-ščedrino verti idiotai. Vidutiniški tokie. Net idiotai vidutiniški.
Publikuoju čia, nes nelabai yra kur daugiau - gal dar zaliazole.lt - va ir visas pasirinkimas. Kad kritikuojantys šūdo verti - tai čia ir taip aišku. Ypač, kada pasiskaitai pačių sukurptą rašliavą. Veikia vidiniai principai: tam tikrus žmones įsileidžia, kitokių (jei užsiuodžia, kad protingesnis) - ne. Lietuviško UAB principas. Didžiausias idiotas viršuj, kiti, kurie palaižo - pasidalina laiptelius. Paprasta sistema. Man, šiaip, dzin. Esu matęs didesnių idiotų. Nors - šitie irgi geri... Arti čempionų. Negyvebu lietuvoj jau keli metai - smagu čia užsukt, kad pasižiūrėčiau, kaip vorai ėda vienas kitą butelyje. Pofik man - ėskit vienas kitą ir būtik laimingi.
O tu "dėk" ant jų ir toliau rašyk, su jais diskutuoti neverta, jie to neverti:) Pagal vieną kino legendą, jie visi buvę grabdirbiai... O tu... o tu... žmogus iš saulės... Ikaras! Vat ir skrisk, kol nenukrisi!
Vis dėlto manau, kad rašyko kritikai pakankamai objektyvūs, bent jau mano atžvilgiu. Visų pirma, gerai, kad yra tokių asmenų, kurie objektyviai gali kuolą lengva ranka įkalti. Gavau teisę balsuoti, tačiau pastebėjau, kad nelabai pavyksta man blogus vertinimus rašyti, tapti aršia bibliotekininke, po kurios apsilankymo plaukai piestu atsistoja:) To pasekoje paprastai vertinu tiktai tuos, kurie man patinka. Mėgaujuosi. Tad užuot verkšlenę ar keikę kritikus, pasidžiaukime, kad yra tokių šaltrakraujų, kurie GALI būti kritikais, mokytojais, gydytojais ir pan. O ne vien tokie kaip aš, gailestingosios seselės:)) Be jų prapultume. O tai, kas eilėraštyje blogai, man rodos, mes patys instinktyviai nujaučiame, nebūtina pirštu baksnoti. (Tekstas be lašelio ironijos, nuoširdus).
o ko tu tikėjaisi??čia šitas klausimas yra atviras ir amžinas, nes visi adminai tiesiog naudoajsi savo teise kažką sukritikuoti ir nustelbti, net jei tai ir prasilenkia su sveika logika.čia nieko naujo.tiesiog nekreipk dėmesio ir tiek, nes kitaip įsivelsi į beprasmes diskusijas kas yra menas o kas yra tiesiog pramoga ir kičas.sekmės.
1. „Pastebėjau, kad kai kurie kritikų ir administratorių įvertinimai yra neobjektyvus ir priklauso tik nuo jų nuotaikos, mėnulio fazės ar dar bala žino ko.“
Kitaip ir neįmanoma, nebent kritikai bandytų remtis vien objektyviais kriterijais (jei apskritai literatūros VERTINIME įmanomas visiškas objektyvumas). Šios svetainės kontekste bandymai remtis vien objektyviais kriterijais (pagal žanrą, stilių ir kt.) vargu, ar apskritai būtų tikslingi. Be to, pastebėjau, kad kaltinimai dėl neobjektyvumo dažniausiai būna sukelti įžeistos savimeilės, o ne pagrįsti konkrečių argumentų. Objektyvumas neįmanomas dar ir dėl to, kad ir tokiems savaime suprantamiems literatūros kūrinio vertinimo kriterijams kaip elementarus raštingumas kiekvienas kritikas teikia nevienodą svarbą. Pavyzdžiui aš šituo klausimu esu gana griežta, ir jei darbe yra daugybė klaidų, iškart jį vertinu balu ar dviem mažiau, net jei mintis ir gera. Gal ir čia neobjektyvumas? Randi banalų sveikinimų koncerto tekstuką su krūva klaidų ir turi dar paaiškinti, kas blogai, kodėl 1? Taip, būna, kad turėdama laiko net sunumeruoju tas klaidas, pataisau. Bet ne visada to laiko yra.
2. „Būtų gerai, kad prieš vertindami parašytumėte bent vieną sakinį, kuriame išdėstytumėte kuo šis kūrinys Jums patiko, arba kuo užkliuvo. Kartais atrodo, jog vertinate perskaitė vos kelis pirmus sakinius.“ Šiaip jau daugelyje drabų taip ir yra, kad pirmi keli sakiniai parodo, ko yra vertas visas darbas. Na bet nemanau, kad kažkas galėtų vertinti darbo jo viso neperskaitęs, nes tuomet vertinimas būtų netikslus. Jūsų pasakymas „šis kūrinys Jums patiko, arba kuo užkliuvo“ parodo, kad tikite, jog vertintojai vertina vien pagal tai, ar jiems patiko, arba ne. Šita mąstymo kryptis iš esmės neteisinga, nes, manau, retas vertintojas remiasi vien savo nuomone, nors ji ir turi įtakos, nes, kaip minėjau, kitaip ir pats vertinimas neįmanomas.
3. „Juk ne visi yra talentingi iš prigimties“. Taip, daug kas pasiekiama sunkiu darbu, bet be talento, dėja, literatūroje tikrai nėra, ką veikti.
4. „kai kurie dar tik mokinasi“. Žinoma, svarbu, kokioj stadijoj tas „mokymasis“ yra: jei dar tik mokomasi ir niekaip neišmokstama rašyti ar bent sklandžiai, suprantamai reikšti ne pačias banaliausias ir labiausiai nuvalkiotas mintis, tai tikrai vertėtų į save pažvelgti kritiškiau ir arba tokių darbų nepublikuoti, arba juos taisyti, dirbti prie jų su žodynu ir gramatika, kreiptis į žmones, kurie galbūt galėtų pataisyti iki publikavimo. Mano manymu, mokymasis rašyti ir tobulėjimas gali vykti visą gyvenimą, bet būtent tie, kurie apskritai nėra raštingi ar įdomiai rašantys dažniausiai ir turi daugiausiai pretenzijų kritikams ir jų pasisakymus ir balus vadina nemotyvuotais.
5. „o jei švaistysitės kuolais be jokių paaiškinimu“ žodis „švaistytis“ jūsų vartojamame kontekste įgyja neigiamą konotaciją ir jau vien tai parodo užsispyrimą ir nebandymą mąstyti, už ką tas „kuolas“ galėjo būti duotas. Be to, visada galima paprašyti administratorių, kad turėdami laiko, paskaitytų ir pakomentuotų norimą kūrinį.
6. „tokiems žmonėms gali visiškai dingti noras rašyti, vietoj to, jei sumotyvuotumėt juos tobulėti, parodytumėte klaidas, nereiktų rėkauti kokia niekam tikusi mūsų liaudis.“ Pirmiausiai „rodau“ klaidas: 1) „vietoj to, jei sumotyvuotumėt“ reikėtų rašyti „užuot sumotyvavę“; 2) prieš „kokia“ reikia kablelio: „nereiktų rėkauti, kokia niekam tikusi mūsų liaudis“, nes skiria 2 sudėtinio prijungiamojo sakinio dėmenis. Šnekamajai kalbai būdingų sutrumpinimų „sumotyvuotumėt“, „nereiktų“ nelaikydama klaidomis, šiame sakinyje radau 2 klaidas. O tai nemažai. O kai tokių sakinių pilnas lapas ar netgi daugiau, tai visas klaidas surašyti užtruktų tikrai nemažai laiko. Ne liaudis niekam tikusi, o tik ta jos dalis, kuri manosi galinti rašyti ir jaučiasi įžeista gavusi prastą įvertinimą.
JUK RAŠYMAS SAU IR SIAURAM RATUI ŽMONIŲ IR RAŠYMAS PUBLIKAI, PUBLIKAVIMAS YRA DU SKIRTINGI DALYKAI. Be to, tikro kūrėjo niekada nereikia „motyvuoti“. Čia ne kokia prasta visurinė mokykla kur mokinius reikėtų motyvuoti. Šiais rašančiųjų pertekliaus laikais, kai ir žmonės apkraunami beverčiu skaitymu, ir medžiai be reikalo pjaunami dėl makulatūrinės literatūros, joks motyvavimas negabiems rašantiesiems tikrai nereikalingas.
7. „Ir nereikia būti tokiems pasipūtusiems.“ Liūdna, kai neigiami vertinimai painiojami su „pasipūtimu“. Kažkodėl žmonėms dažnai atrodo, kad administratoriai būtinai yra „pasipūtę“. Tiems, kurie taip mano, linkėčiau kada nors papulti į rimtesnio literatūros kritiko rankas. Dažnas, vos perskaitęs neaiškų pirmąjį sakinį su šešiolika klaidų, tikrai jame nesikrapštys ir nesiūlys pataisyti. Ir tada mūsų vertintojai su bandymais pritempti nuo 1 iki 2, su beviltiškų pasityčiojimų iš litertūros taisymais, su bandymais patarti atrodys visai kitaip.
lsaba jums...jai nebenoriu,kad mano eiles butu jusu puslapyje...ka reik daryti?/...aciu.....Noreciau kad viskas butu istrinta,,,,,,,...visi eilerasciai
Tiek kiekvienam autoriui, tiek ir kiekvienam kritikui, ar administratoiui pasitaiko visko. Tai yra žmogiška.Tikriausiai reikia būti dėkingiems, kad skaitytojai ar vertintojai skiria laiko kūrinį perskaityti ir įvertinti.Kiekvieno siekis būti kuo geriau įvertintam. Bet nuosekliai dirbant, gal būt reikia vieniems daugiau laiko, kiti per trumpesnį susidoroja rašydami. Manau, jeigu yra noras rašyti reikia būti tolerantiškiems ir savikritiškiems, pageidaujamą rezultatą visada pasieksi.
Pastebėjau, kad kai kurie autoriai neturi nei pagalbos skaitytojui, nei savikritiško noro pateikti rašykuose tik geriausius savo kūrinius, tad jų veiksmai priklauso tik nuo jų nuotaikos, mėnulio fazės ar dar bala žino ko.
Būtų gerai, kad prieš skelbdami savo darbą parašytumėte bent vieną sakinį, kuriame išdėstytumėte kuo šis kūrinys Jums patiko, arba kuo užkliuvo.
Kartais atrodo, jog rašote tekstą tiesiai darbo įkėlimo formoje.
Suprantama, kad ne visi yra talentingi iš prigimties, kai kurie dar tik mokosi, bet jei švaistysitės ne visuomet susigulėjusia savo kūryba, žmonėms gali visiškai dingti noras skaityti, vietoj to, jei sumotyvuotumėt juos domėtis jūsų pažanga, parodytumėte daugiau pastangų, nereiktų rėkauti kokia niekam tikusi mūsų liaudis.
Palaikau NTropijos nuomonę:
a) kritikui dera būti sąžiningam ir aiškiai pasakyti, už ką ir kodėl; sugaištas vienam ilgam konstruktyviam komentarui laikas gali lengvai atsipirkti ateityje, jei pasieks autoriaus sąmonę;
b) geriau perskaityt mažiau, bet atidžiai; net ir už „primityvių“ tekstų slypi dažnai pagarbos vertas/perspektyvus žmogus; ir tokiuose kritikų menkinamuose tekstuose galima rasti medžiagos, iš kurios pasipraktikavus galima padaryti neprimityvų tekstą.
Dėl tekstų lavinos ir kritikų trūkumo jau buvau siūlęs, ką būtų galima padaryti. Bet administracija renkasi sunkesnį, liberalesnį ir (paslaptingesnį) kelią. Jos valia.
Man ši pastaba labai patinka. Yra komentarų, kurie totaliai atmuša norą rašyti... Nes ne visi tokie stiprūs ir pažengę, kad nekreiptų dėmesio į tuos, kurie tą dieną ne ta koja atsikėlė ar bala žino kas ten su jais.
Galbūt reiktų ir autorius kažkokiu būdu spausti, kad jie į kritiką piktai neatsakinėtų? Kam reikalingos tokios atsakomosios replikos, kaip "Koks tavo reikalas?" "Viskas ten gerai!" "Tu pats nieko neišmanai!" etc. Rodosi, kad kai kurie nelabai supranta kritikos tikslo ir yra visiškai nepribrendę kritikos susilaukti. Turėtume tokius įžūlius atsakymus kažkaip aktyviai smerkti! Žinoma, ir vėl klausimas - kaip? Negi į tuščią pyktį pykčiu atsakysi? Nežinau...
Komentarai reikalingi. Bet kartais tikrai nėr ką rašyt. Na, pykstama labai už tokį išsireiškimą kaip banalu. Pati stengiuos pataisyt stilistiką, įvardžių, prielinksnių, sinonimų, epitetų gausą/trūkumą, ją pabrėžti. Bet ką daryt, kai darbas toks, jog noris vemt? Rimas klaikus, tema sena lyg močiutės mergautienė suknia, o ir parašius pastabą gausi nuo mėgėjų šūvį, jog viskas ten gerai...
Koks objektyvumas ? Apie ką čia ? Visiškai subjektyvia mano nuomone visi vertinimai yra neobjektyvūs , nes objektyvūs būtų tik tada , kai būtų pvz. eilėse sukaičiuoti skiemenys, kirčiavimas pagal kalbos taisykles, ištyrinėti ir suskaičiuoti rimavimo būdai plus (neįsivaizduoju pagal kokį algoritmą) apskaičiuota meninė, intelektualinė ir kultūrinė kūrinio vertė. Suvedame viską į kokią tai formulę - rezultatas pvz. 2,74853 - tai objektyvumas :).Visa kita , tai kaip su paprastu daiktu - va, stalas.Oi, koks gražus...Kažkam - na nieko sau. Kažkam - nee, niekada tokio nepirksiu. Na , o profesionalas stalius suskaičiuos kiek lentų , vinių dažų , kaip darbo kokybė ... Tik ar valgančiam prie to stalo tas staliaus objektyvumas taip ir svarbiausias :). O čia kalba - apie literatūrinę kūrybą , ir nemanau kad tą teisėtą kritikų neobjektyvumą galima būtų kažkaip dar apibendrintai vertinti , net turint keletą humanitarinių aukštojo mokslo diplomų. Tuo labiau - pasipūtę , arogantiški , korumpuoti :) ir t.t. Mes visi , ir rašantys ir skaitantys ir vertinantys ir vertindami vertinimus - paprasčiausiai esame visokie . Ir būsime ... :)