Kiekvienas turi pats atrasti savo stilių ir mėgstamas knygas, dominančias, aktualias temas, apie kurias norisi pasiskaityti. Vaikystėje pradėjau nuo pasakų knygų, vėliau - G. Gulamo "Padauža", J. Korčako "Karalius Motiejukas Pirmasis", M. Tveno "Tomo Sojerio Nuotykiai, Heklberio Fino Nuotykiai", J. Mavro "Polesės Robinzonai". Vėliau, paauglystėje, nerealiai sužavėjo Karlo Majaus literatūra - tai buvo (o iš dalies, ir dabar yra) kažkas fantastiško, nerealaus - knygos, kurias skaičiau po kelis kartus, negalėdamas atsitraukti ir vis iš naujo patirdamas tą kvapą gniaužiantį laukinių vakarų jausmą. Be to, žiauriai domėjausi geografija ir istorija. Mokyklinius geografijos ir istorijos vadovėlius skaitydavau prieš miegą, vartydavau žemėlapius, žiūrėdamas kur kokia žalis, kiek kurioje gyventojų, demografinė sudėtis, koks išsivystymas, kokia politinė sistema, kokia istorinė praeitis, su kuo kariavo, dėl ko kariavo, geopolitinė įtaka... Jau studentiškais laikais atradau Č. Aitmatovo knygas. Vienas mėgstamiausių rašytojų po šiai dienai - aktualios gyvenimo temos, giliamintiškumas, įžvalgumas. Perskaičiau visas jo knygas po kelis kartus. "Ilga Kaip Šimtmečiai Diena" ir "Ešafotas" - genialiausios mano skaitytos knygos, jų herojai man kaip šeimos nariai (juokingai skamba, bet taip yra). Buvau susidomėjęs masonų mylėtojo D. Browno kūryba, ypač po skandalingojo "Da Vinčio Kodo". Perskaičiau visas. Labai įtraukiančios, intriguojančios knygos, sunku jas padėti į šalį - žiauriai įtraukia, vis įdomu kas bus toliau. Bet pasitikėti tuo, kas rašoma jose, neverta - jos pilnos antireliginės dezinformacijos, faktus reikia patikrinti pačiam. Labai sudomino ir istorinės V. Suvorovo knygos, tikrai įdomiai parašytos, aišku nežinia kek ten faktų, kiek asmeninės pozicijos, bet verčia pamąstyti ir pasidomėti giliau. Dar iš bibliotekos nuolat imu geografinius kelionių aprašymus iš senos tarybinės "Horizontų" serijos, ir įvairių autorių istorinę literatūrą - karai, valstybių kūrimasis, tautų migracijos, civilizacijos vystymasis ir ghriūris. Nuo vaikystės man tai buvo įdomu, ir po šiai dienai įdomu. Man apskritai patinka senos, gerokai aptrintos knygos.
Štai toks mano literatūrinis kelias šiai dienai, bet jį kiekvienas turi nueiti pats - kiekvienam įdomios vis kitos temos, ir pagal jas reikia ieškotis literatūros.
TL;DR versija: pradėkit nuo Aitmatovo - neapsiriksit. Best of the best.
Pradėti reikia nuo Lementoriaus, vadinamo Elementoriumi ir Abėcėlės, jei tik tai ne vienas ir tas pats, aš, kaip neskaitanti nelabai žinau, bet man rods, kad ne tas pats.
Vach, Valkai, skaitys visas, kurios bus uždraustos. Anava, tikriausiai žinai istoriją, kaip kažin koks prūsų kunigaikštis ar koks ten kitas didikas įpratino būrus bulves auginti. Įtikinėjimai, kad naujovė atneš naudos niekaip nepadėjo populiarinti buvlių. Kol, galų gale, neapsikentęs prie buvlių lauko pastatė sargybinį su šautuvu. Bet taip, kad jis nelabai smarkiai saugotų. Pradėjo būrai buvles vogi ir auginti, nes tai kas yra saugoma ir draudžiama - vertinga.
Jaunam žmogui reikia skaityti jaunas mergeles ir mylėti knygas. O jei rimtai, kiekvienas knygų sąrašą susikuria individualiai. Tai priklauso nuo to, kokį klausimą sau keli, kokią patirtį nori apmąstyti.
Manai, nuostatą pažeidinėti taisykles negalima į tas taisykles įtraukti? Šiuo būdu daugybėje šalių valdžia sėkmingai bendradarbiauja su nusikalstamomis organizacijomis, o rašyke administratoriai kartais paspirgina aktyvesnius vartotojus, kurstydami juos prieš kitus administratorius. Jei yra noro - galimybė visada bus. Apskaičiuok, kokias knygas kada žmogus užsimanys skaityt jei jam jas uždrausi, ir mėgaukis rezultatais.
Valkai, kaip ACTA skatina domėtis Freenetu, taip ir tavo nupiešta džiuginanti "Intelektualinės Eugenikos" vizija sukurtų nuostabų pogrindinį genetinių kodų padirbinėjimo (Gataka?) ir nelegalaus literatūros skaitymo pasaulį (405 virš Farengheito?). Juk gi motyvas pažeisti nustatytas ribas yra mūsų vakarietiškos individualizmo kultūros alfa ir omega. Holivudas tik kastuvas, o ne duobkasys :)
Žodis "kūdikystėja" turėtų būti skaitomas ne kaip veiksmažodžio "kūdikystėti" trečias asmuo, o kaip daiktavardžio vienaskaitos vietininkas su netyčia padaryta klaviatūrine klaida.
Jei būtų mano valia, Flaxai, kiekvieno žmogaus intelektinis potencialas būtų išstudijuojamas dar kūdikystėja, po ko sektų individualaus meno kūrinių, su kuriais nurodyta seka žmogus privaloma susipažinti, sąrašo sudarymas. Tuo būtų pagrįstas visas žinių įsisavinimo - mokslo, studijų, bei žinoma, darbo procesas. Kiekvienas žmogus gyventų pagal individualią, jo poreikiams pritaikytą, jo genetinį kodą atitinkančią sistemą, kuri to žmogaus norus ir poreikius nuspėtų keli metai prieš šiems atsirandant.
Taip, labai panašu į totalitarizmą, už ką turėtume padėkoti paskutinius tris dešimtmečius tokią koncepciją su žemėm maišančiam holivudui. Idėja, kad laisvas esi tik tuo atveju, jei niekas nesugeba numatyti tavo veiksmų, mūsų laikais atsirado iš dalies kaip vartotojiškos visuomenės santvarkos marginalizavimo priemonė, iš dalies - kaip kovos su šiuo marginalizavimu būdas (tie, kurie jau visą amžių valdo mases per viešuosius ryšius ir reklamą iš tiesų nenorėtų, kad kas nors jų darbo priemones naudotų kokių nors kitų tikslų, išskyrus pelną, siekimui).
Bet čia tik jei pradėsim gilintis. O komentuodamas Omnios sąrašą aš nesigilinau, Vonengutas man pasirodė netinkamas mokykliniam amžiui, ir tiek. Jei ir įmanoma sudaryti tokį sąrašą, tai tik individualiai kiekvienam žmogui, atsižvelgiant į jo polinkius, intelektą, bei žinoma, politinę ir socialinę situaciją regione. Tektų inverstuoti milijonus į nuodugnius psichologinius tyrimus, tad realiai visas komiškas idealistinis utopiškumas lai apsiriboja tuo, kad bibliotekininkė, prieš išduodama vaikui knygą, kartais pasakytų "ar ne per jaunas ut dar tai skaityt? Na bet tiek to, imk." Tiesa, toje vietoje, kur praleidau vaikystę, bibliotekininkės taip ir darė =]
Bukowsis ir Tolkienas irgi rekomenduotina. Galima ir reikėtų paskaityt mitologinių kūrinių - Illiada, Trojos karas, Poetinė eda, etc.(jei hegzametras nepatinka yra ir prozinės Švabo versijos). Zamiatino "Mes" rekomenduočiau, nes daug geriau už Orvelą. O šiaip pradedantiesiems visada protinga pradėti nuo klasikų:
Horror - Lovecraftas, Poe
Fantasy - Tolkienas, Howardas
Ganzo - Thompsonas
Nuotikių - Defoe
SciFi - Vernas, Frank Herbert, Breadbury
Etc. Etc.
Valkai, gal turi autorių srašą, kurių nerekomenduojama skaityti iki 25 metų amžiaus? Orvelas su Vonegutu jau įvardinti :)
Įsivaizduoju gražią utopinę visuomenę, katroje pilietis, neatestuotas atsakingų asmenybės brandos priežiūros organų, neturi teisės skaityti tam tikrų autorių veikalų idant neišbalansuotų visuomenės sandaros įkvėptas jam žalingų idėjų. Kokia puiki juodoji rinka bujotų, kaip siautėtų atsakingi organai bausdami nebrendylas už jų antivisuomenišką švietimąsi :)
Omnia, nemanai, kad Vonengutas vidurinėje kiek per toli šaukia? Jo knygos formuoja požiūrį, o jo požiūris labai vienašališkas. Nesakau, kad tai blogai, bet (nepykit, jei ką tokie žodžiai užkabins) iki tam tikro laiko, skirtingiem žmonėm svyruojančio nuo 16 iki 25 metų, jaunuoliai nesugeba kritiškai žvelgti į filosofiškai pagrįstą idėją kritiškai ir traukia kaip kempinės viską, ką jiem įvynioja į gražų popieriuką. Jei duosi Orvelą - komunizmą laikys absoliučiu blogiu, jei Vonengutą - vakarų visuomenę nepagydomai supuvusia. Orvelistai paaugę tampa naujais Fukujamom, Vonengutistai vos ne paleckininkais.
Sveiki, labai atsiprašau, kad tokioje svetainėje skelbiu,bet šiuo metu rašau darbą ir labai trūksta intelektualių žmonių nuomonės apie psichinę sveikatą. Anketa anoniminė, truks 3 minutes.Bus naudojama mokliniame darbe.
Iš visos studentiškos širdies dėkoju:)
Mane, ypač po to, kai pradėjau rašyti, labai domina nauji kūriniai - tiek lietuvių, tiek kitų tautų. Jos nebūtinai pačios geriausios, bet smagu matyti, kur ir kaip eina pradedantieji.
Prie pasauliniu mastu žinomų ir skaitytinų autorių pridurčiau skandinavus A.Munthe, H.Wassmo, J.Chr.Grøndahl, K.O.Knausgård, gal ir A.Sandemose, na ir, žinoma, K.Hamsun.
pasirinkimas skaitymo nemažai ir nuo siekiamo tikslo priklauso: plėsti akiratį, ieškoti įkvėpimo, atsipalaiduoti, sukurti apsiskaičiusio įspūdį, užmušti laiką ir pan.
ir dar pačio skaitytojo pomėgiai, pasaulėžiūra, netgi lytis ir amžius svarbu.
pvz aš gerokai per anksti pradėjau skaityti pasaulinės literatūros bibliotekos (tokia rudų knygų kolekcija didelė) knygas. pradedant Tolstojaus "Karas ir taika" baigiant F. Scott Fitzgerald "Švelni naktis". Tada paauglystėj ankstyvoj iš jų pasiėmiau/suvokiau vienus dalykus, o dabar (jei rasčiau pakankamai laiko) tikriausiai pasiimčiau/suvokčiau kitus..
žodžiu, kas ieško tas randa :) o kas prašo rekomendacijos, tai sukonkretint reikia.