Rašyk
Eilės (71929)
Fantastika (2156)
Esė (1687)
Proza (10307)
Vaikams (2454)
Slam (47)
English (1087)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Nuodėmingumo anatomija Kas žmonėms neleidžia tiesiog ramiai gyventi be blogio? Juk gyventi be jo būtų žymiai lengviau mums visiems. Bet ne - kažkodėl nuodėmės traukia žmones kaip lipnus musgaudis musę. Juk absoliuti daug...
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-31 20:26
Plogats Kitkits Nuotstaputsits
O patskui...po to tsauktsmo...Jits atėjo...Jits pats atėjo its karto...Ats  netikėjau tuo...ta pratsme, kai ats tsaukiau, ats netikėjau tuo, kad Jits ateits...kaip ir netikėjau tuo, kad neteits, tietsiog rada ats apie tai negalvojau vitsai, tietsiog man puvo lapai plogai, gal dalinai dėl tsavo itspendėjimo, nets patskui yra puvę ir dar plogiau, daug plogiau, tietsiog neįmanoma aptsakyti kaip, taip plogai, kad jeigu iki tol ats pūciau Jo nepritsitsaukęts, tai patstaratsits Plogai, tikrai pūtų mane tsunaikinęts, nets tai puvo mirtits. Tikra. Pet tada, ats vitso tsito nezinojau ir aną dalyką jauciau lapai lapai plogai. Tsaugdamats negalvojau, kad Jits ateits ar neateits, nieko tokio vitsitskai, pet pamenu aitskiai, kad Jį, vienai tsekundei, itstraukiau its kazkur kaip tikrai etsantį ir tą minutę, tats trumpats tsekundets, tsugepėjau į Jį kreiptits kaip į tikrai etsantį, ats tietsiog tsaukiautsi Jo pagalpots taip, kad Jits, jei kaip etsantits, tai nepūtų galėjęts atsitsakyti, o kaip netsantits arpa tietsiog kazkats tokio...na kaip daugeliui, na  tokiu Jits turpūt man vėl its karto tapo vėl po to tsauktsmo, nets tats papratsciautsiai ir lapai itsekina...Pet ar galit įtsivaizduoti, kats atsitiko po to, kai ats pamaciau, kad Jits...na kad Jits...Jits tietsiog atėjo..pats.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-31 20:23
______________________________
vidinė tvari būsena ir tiek
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-31 20:14
Plogats Kitkits Nuotstaputsits
O patskui atsitiko taip, kad vieną kartą man patsidarė lapai tsunku, taip lapai puvo tsunku, nets tokiots rsąlygots tietsiog patsidarė, pet jei taip dapar, tai aitsku, kad tai man nepepūtų taip jau tsunku, pet tada man atrodė peveik nepepakeliama ir ats vieną kartą tietsiog patsaukiau Dievą...pet ats pats dapar nepemoku jumts patsakyti, kaip ats, peveik, o ir ne peveik, o ir vitsai jokių reikalų tsu Juo kaip ir neturintits, kaip ats patsaukiau Jį...ats dapar pats taip nepemokėciau patakyti..ats pats nepemokėciau pataukti...niekaip...a gal jei kada jautsciautsi lygiai taip pat gal..ats patsaukiau Jį peeik ne zodziaits, net jų puvo tik keletats,pet ats patsaukiau Jį kazkaip...tsirdimi...taip tsirdimi, kad vots neitsaukiau tots tsavo tsirdiets...tai nepuvo ilgats tsauktsmats...taip puvo peveik trumpats...nets ko gero tokio tsauktsmo ilgetsnio nė viena tsirdits neitstvertų, ne....nuo tokių tsauktsmų galima mirti, jeigu tsauktsi ilgiau...ne...nepezinau...nemanau, kad kada dar galėciau jį pakartoti..
dapar, kai jauciu Jį, manau, kad taip pataukti gali tik tats, kurits gyvena pd Jo, pet jaucia...katskur tik patąmonėje, kad uts tots tsienots, uts to permatomo tstiklo tstovi Jits...tsaukti reikia taip, kad tsuaizėtų tstiklats ir tsutrupėtų tsiena...o rada Jits pats, arpa tu, paletsi tai ranka ir vitskats. Vitskats tsupyrėts, erdvė patsidaryts pilna ir vitslats vientitsa, tu nepepūtsi atsitskyręts nuo Jo, tu vitsada, net mirtyje, ar jots pavojuje pūtsi tsu Juo, its etsmėts, tu nepepijotsi mirtiets, norts ir nepraratsi tsavitdaugots intstinkto, pet its etsmėts jots tau nepeputs, taip.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-31 20:05
______________________________
tu sau esi stabukas
ir taip pasauliui pasiteiki
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-31 19:58
Plogats Kitkits Nuotstaputsits
Vitsai ne. Ats nekada neturėjau jokio tstapuko, niekada. Tietsiog atsitiko man vieną kartą taip, kad ats, lapai romantitskats ir lapai tikintits amzina meile Galaktats, tstaiga tsuoratau...kad ats nepemyliu vieno zmogauts...na aitsku myliu,taip kaip vitsuts, pet tots, peprotitskots meilėts, kurią kartaits pajuntame ir kurią ats jam jauciau lapai netrumpą laiko tarpą...jots rstaiga nepeliko...ats jį tsutikau ir...NIEKO! Ir kats dar paitsiau, kad po tsito, kats man, romantitskai ir pe galo tikinciai amzina meile puvo paitsiautsia tsupratsti, kad ats nepe, tstaiga ats pamazu pradėjau tsave nagrinėti po detalę ir tsupratau! O tsiaupe!  Kad man tsu vitkuo taip! Pet kokia veikla, daiktats ar utsėmimats, tsugepėdavo mane pavergti tik tam tikrą laiko tarpą,o patskui ats tstaiga, atitrūkdavau taip lengvai, kad niekats nepetsugepėdavo manęts tsulaikyti...Tai puvo paitsu, tai puo paitsiau negu paitsu, pet..patskui ats vėl...o gal net ne patsui, o jau priets tai, ats vėl įtsmylėjau taip, kaip amznai ir tada patakiau, ai tiek to ir vitką, vitsuts tuots tik laikinai dalykuts ir veiklą pamirtsau. Tuo lapiau, kad ta meilė netsipaigė ir,netsipaigė, metų metairs ir ats tada patikėjau, kad tik tsu veikla man taip, o tsu meile ne, todėl tietsiog gyvenau toliau ir tiek.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-31 19:50
Tėvas III
Ar žmogaus rūšis keičiasi ??

Paimkim 2000 metų. Ar pasikeitė žmogus(iš vidaus) per 2000 metų? Ar dabar žmogus yra kitoks, nei prieš 2000 m.?
Pagalvokit apie pasikeitimą iš vidaus, o ne iš išorės. Aplinka(pasaulis) keičiasi, bet pats žmogus, ar  keičiasi ?  Nemanau. Galbūt, sakysit žmogus tapo kultūringesnis, bet kas būtų, jei paimtume iš žmonių maistą, ar per kelias dienas visa kultūra nepavirstu į makulatūrą ?
Juk prisipažinkim, kad ir aš, ir jūs esame egoistai, savanaudžiai, materialistai, ir tt. Vieni daugiau, kiti mažiau. Ir žmogus yra pati žiauriausia gyvybės rūšis ant šios planetos. Ar, ne ??
O gal žmogui ir neįmanoma pasikeisti, tokia jau natūra ??
Tai, kaip mes galime pakeisti pasaulį, jei žmogaus rūšis nesikeičia ?

Jei mes norime pakeisti visuomenę, mes turime pakeisti asmenį. Visuomenė, savyje savarankiškai neegzistuoja; tai yra tiktais žodis, kaip "minia" - jei jūs ieškosite, jūs nerasite tai niekur. Kur beeisite, jūs sutiksite tiktais asmenis. "Visuomenė" tėra tiktais kolektyvinis vardas - tik vardas, ne tikrovė - be medžiagos.

Asmuo turi sielą - pasikeitimo, vystymosi, transformacijos galimybę. Skirtumas yra didžiulis.

Pirmiausia turi keistis asmuo, įvykti jo sąmonės pasikeitimas - ir jei sąmonė keičiasi, tai visuomenės struktūra yra įpareigota keistis. Atvirkščiai - neįmanoma, ir tai buvo įrodyta visų revoliucijų, ir jos visos nepasiekė tikslo.

Jokia revoliucija iki šiol dar nepadarė jokios pažangos  žmonijos pakeitime; bet atrodo, kad mes nežinome fakto. Mes vis dar galvojame apie revoliucija, apie visuomenės pasikeitimą, apie vyriausybės pakeitimą, apie biurokratijos, įstatymų, politinės sistemos pakeitimą.

Feodalizmas, kapitalizmas, komunizmas, socializmas, fašizmas - visos šios sistemos, kažkuria prasme revoliucijos, visiškai nieko nepasisekė, nes žmogus liko toks pat.

Revoliucionierius negali įvykdyti revoliucijos vienas; jam reikia minios, politinės partijos, vyriausybės. Jam reikia valdžios - ir valdžia gadina, absoliuti valdžia sugadina visiškai.

Visi revoliucionieriai, kurie padarė pažangą gaudami valdžią, buvo sugadinti pačios valdžios. Jie negalėjo pakeisti valdžios natūros; valdžia pakeitė juos ir jų protus, ir sugadino juos. Tiktai vardai tapdavo skirtingi, bet visuomenė išlikdavo ta  pati.

Žmogaus sąmonė nepaaugo per daug šimtmečių. Tiktais kartais kažkas pražysta - bet milijonams žmonių, vieno asmens žydėjimas nėra taisyklė, tai yra išimtis. Ir todėl, kad tas asmuo yra vienišas, minia negali jo toleruoti.
Jo egzistavimas tampa pažeminimu; jo pats buvimas įžeidžiantis todėl, kad jis atmerkia jūsų akis, parodo jums jūsų potencialą ir jūsų ateitį. Ir tai įskaudina jūsų ego, kad jūs nepadarėte nieko, kad užaugtumėte, kad būtumėte sąmoningesnis, daugiau mylintis, labiau ekstaziškas, kūrybiškesnis – tam, kad sukurti gražų pasaulį aplink save.

Jūs neprisidėjote prie pasaulio keitimo; jūsų egzistavimas čia nėra palaiminimas, bet prakeiksmas. Jūs atnešate į pasaulį savo pyktį, savo smurtą, savo pavydą, savo konkurentiškumą, savo valdžios geismą. Jūs padarote pasaulį mūšio lauku. Jūs atimate iš žmonijos žmogiškumą. Jūs padedate žmogui kristi žemiau žmonijos, net kartais žemiau gyvūnų.

Mes turime pakeisti savo sąmonę(mąstymą), sukurti labiau mąstančią energiją pasaulyje, sukurti daugiau tarpusavio meilės. Mes turime sunaikinti tai kas sena -  bjaurumą,  supuvusią ideologiją, kvailą diskriminaciją, idiotišką prietaringumą - ir sukurti naują žmogų, naujomis akimis, naujomis vertėmis. Nutrūkti nuo praeities.

Mes turime atsisakyti tai kas yra sena, taip, kaip gyvatė išlindus iš senos odos niekada nesižvalgo atgal.

Jei mes nesikeisime, žmonija neturi jokios ateities. Senas žmogus atneš mums galutinę mirtį su savo senu protu, sena ideologija, senom religijom - visa tai susijungę sukels globalinės savižudybės situaciją.
Tiktai naujas žmogus gali išgelbėti žmoniją ir šią planetą, ir gražų šios planetos gyvenimą.

Tai ne reforma, ir ne revoliucija.

Reforma reiškia remontą. Tai yra toks seno pastato suremontavimas. Originali struktūra lieka; jūs nudažote tai, išvalote, pakeičiate kelis langus, įstatote naujas duris.

Revoliucija siekia giliau, negu reforma. Senas pastatas lieka, bet yra padaroma daugiau pakeitimų, pakeičiamos net bazinės struktūros. Jūs ne tiktais pakeičiate  spalvą ir kelis naujus langus, bet statote naują aukštą, ar priestatą. Bet tai kas sena, nėra sunaikinama, visa tai lieka paslėpta už naujo; iš tikrųjų, tai yra pamatai, viso to kas nauja. Revoliucija yra tęstinumas su senu.

Lietuva paskelbė nepriklausomybę( panašu į revoliuciją ). Ir kas ?? Ar laisvi tapome ? Nukirtome medį, o senas šaknis palikome. Išaugo medis, lyg ir kitokios išvaizdos, bet medis tai tas pats. Ką pakeitėme ? Komunistai prisitaikę prie naujos mados pradėjo vaikščioti į bažnyčias(juk reikia tikinčiųjų balsų), saugume ir prokuratūroje tarybinių ideologijų teisėsauga pasikeitė uniformas ir persigrupavo iš vienų postų  į kitus, pasikeitėm vėliavą ir tt. Bet ar pasikeitė kas ?

Ne, nes neužtenka laisvės paskelbt, ją reikia susikurt.

Neperseniausiai skaičiau, kad kažkokio(neprisimenu) miesto meras pasiūlė dėti baudas tiems, kurie per nepriklausomybės dieną  ant savo namų neiškelia trispalvių. Ir ką turim ??
Vieną vėliavą pakeitėm į kitą, o prievartą palikom. Ar tokios laivės norėjom ?

Man, asmeniškai trispalvė kažką reiškia, jeigu aš pats savo noru noriu ją iškelti, bet jeigu aš busiu priverčiamas per prievartą daryti tai, tai aš pradėsiu nekęsti trispalvės, nes ji, man, asocijuosis su valstybe, kuri naudoja prievartą. O kur laisvė ??

Bet jokia visuomenė iki šiol neleido asmeniui tapti laisvam. Ar jūs manote, kad jūs esate laisvi. Mes tiesiog gyvenate iliuzijoje. Žmonija tiktais taps laisva tą diena, kai nustos įdiegti menkavertiškumo kompleksą savo vaikams; kitaip, laisvė yra tik veidmainiavimas. Kiti bando padaryti iš mūsų lėles.

Revoliucijos dienos yra baigtos. Prancūzų revoliucija nuvylė, rusų revoliucija nuvylė, kinų revoliucija nuvylė. Indijoje, net Gandžio revoliucija nuvylė, ir tai įvyko prieš Gandžio savas akis. Jis mokė visą savo gyvenimą atsisakyti vartoti smurtinius veiksmus, bet prieš jo nuosavas akis šalis buvo suskaldyta; milijonai žmonių buvo nužudyti, sudeginti gyvi, moterys buvo išžagintos. Pats Gandis buvo nušautas. Kažkoks keistas galas nenaudojančiam prievartos šventajam.

Keista, kad revoliucijos žlunga pačių revoliucionierių  rankose, todėl, kad, kai tik valdžia patenka į jų rankas, jie pradeda galvoti kitaip. Tada jie nebenori paleisti  valdžios. Tada visos jų pastangos yra, kaip išlaikyti valdžią amžinai savo rankose, ir kaip išlaikyti žmones kontrolėje.

Valdžia tikrai keičia žmogų, bet ji keičia tiktais tą asmenį, kuris buvo potencialiai paperkamas. Jis negalėjo būti žinomas kaip korumpuotas anksčiau, todėl, kad jis neturėjo jokios galimybės, jis neturėjo jokios valdžios. Bet valdžia savarankiškai negali keisti asmens, kuris neturi jokio potencialo korupcijai. Tokiu būdu, tai nėra valdžia, kuri sugadina asmenį; iš tikrųjų valdžia tiesiog jums atskleidžia asmenį.

Valdžia padaro tikrą tai, kas anksčiau buvo tiktais potencialas.
Jei jūs žiūrite į veidrodį ir matote bjaurų veidą, jūs  nesakysite, kad veidrodis gadina? Vargšas veidrodis tiesiog atspindi. Jei jūs turite bjaurų veidą, ką veidrodis gali dėl to padaryti?

Yra tokia istorija apie išprotėjusią moterį; kai tik ji pamatydavo veidrodį, nedelsiant sunaikindavo jį. Ji buvo bjauri, bet jos tikėjimas buvo toks, kad veidrodžiai buvo jos bjaurumo priežastis. Puiki logika! Jei nebūtų jokio veidrodžio, ji nebūtų bjauri. Iš kažkokios pusės ji nėra visiškai nelogiška. Jei ji būtų vieniša ant žemės - jokių veidrodžių, jokių akių, todėl, kad akys taip pat yra veidrodžiai - ar jūs manote, kad ji būtų bjauri ??
Viena ant žemės, be jokių veidrodžių, be jokių akių, kas atspindėtų ją, ji tebūtu tik savimi. Nei graži, nei bjauri. Ji išliktu ta pati. Vienintelis pakeitimas, kuris įvyko, yra, kad dabar ji negali matyti savo atspindžio. Niekas nepasikeitė, tiktai atšvaitai sunaikinti.

Tas pats yra tiesa apie posakį "valdžia žmogų keičia".
Tiksliau būtų,"valdžia žmogų atspindi".

Jei jūs esate potencialiai pasiruošęs būti korumpuotas, valdžia duoda jums galimybę. Ir jeigu jūs turite visišką potencialą kaip Adolfas Hitleris, Stalinas, Musolinis - tada, ką valdžia gali dėl to padaryti? Valdžia tiesiog yra jums pasiekiama. Jūs galite padaryti daug su ją. Jei jūs esate paperkamas asmuo, jūs darysite su valdžia tai, ką jūs visada norėdavote daryti, bet neturėjote valdžios tam padaryti.

Bet jei jūs nesate potencialiai paperkamas, tada neįmanoma valdžiai jus sugadinti. Jūs panaudosite valdžią, bet tai nebus korupcija, tai bus kūrimas. Tai nebus naikinimas, tai bus palaiminimas žmonėms.

Bet žmonių gyvenimas tame,turi daug keistų aspektų . Tiktais potencialiai paperkamas asmuo juda valdžios link. Potencialiai geras asmuo neturi jokio valdžios troškimo . Noras, turėti valdžią yra į korupciją linkusios būtybės noras, todėl, kad jis žino, kad be valdžios, jis nesugebės padaryti tai, ką jis norėtu padaryti.

Adolfas Hitleris iš pradžių norėjo būti architektu, bet visos architektūros mokyklos atsisakė nuo jo, todėl, kad jis neturėjo jokio potencialo tame. Jis norėjo tapti menininku - jei ne architektu - tada menininku, bet jokia mokykla nepriėmė jo. Jei architektūros mokykla nenorėjo priimti jo, tai buvo aišku, kad menui, ypač tapybai, reikės net didesnio talento, o jis neturėjo jokio.

Nuviltas visur, atmestas, jis pradėjo judėti valdžios link. Adolfo Hitlerio noras valdyti buvo labai stiprus. Žmogus, kuris nesugebėjo tapti architektu ar dailininku tapo tiek galingas, kad visas žmonijos likimas buvo jo rankose. Ir vienas, iš pirmų dalykų, ką jis padarė, po to, kai tapo galingas, visiškai galingas, jis pradėjo projektuoti pastatus - architektūrą.

Jis padarė projektus daugeliui bjaurių struktūrų, ir vyriausybė turėjo tai statyti. Joks architektas nebūtu sutikęs, kad šitie projektai yra verti net antro žvilgsnio, bet jei tai ateidavo nuo Hitlerio, neįmanoma buvo jų atmesti. Jų atmetimas reikštų jūsų mirtį, ar laisvės atėmimą, todėl, kad tai buvo vienintelė kalba, kurią jis žinojo: "Arba jūs esate su manimi, ar jūsų daugiau nebėra".

Po to, kai Adolfas Hitleris tapo galingas, savo laisvalaikiu  užsiėmė tapyba; žinoma, tada, visi turėjo įvertinti jo paveikslus. Nei vienas iš jų nebuvo vertas vadintis paveikslu; tai tebuvo, tik  drobės ir dažų eikvojimas. Ne tiktais, kad, paveikslai buvo bjaurūs - jei jūs pasikabintumėte jo tapybą savo miegamajame, naktimis jūs kentėtumėt nuo košmarų :))).

Valdžia atspindi tikrovę, tai, kas paslėpta mumyse.

Taip gyvenime vyksta tokia keista situacija : blogi žmonės pasiekia geras padėtis, tampa gerbiami ar net apdovanojami, ne tiktais savo laiku, bet ir per visą istoriją. Joje pilna jų vardų.

Istorijoje  nelabai daug vietos užima tokie vardai, kaip Gautam buddha, Mahavira, Lao Tzu, Chuang Tzu, Lieh Tzu.
Bet tokie vardai, kaip Aleksandras Didysis, Genghis Khan, Tamerlane, Napoleonas Bonepartas, Nadirshah, Hitleris, Stalinas, Leninas ir tt. -  sudaro pagrindinę istorijos dalį.Iš kai kuriu, net padaromi didvyriai, idealai.
Iš tikrųjų, mes turime perrašyti visą istoriją tam, kad visi šitie žmonės būtų visiškai ištrinti. Net jų atmintis neturi būti tęsiama, todėl, kad net jų atmintis gali turėti blogus žmonių padarinius. Jie buvo žmonių košmarai; geriau, kad jie visi būtų visiškai užmiršti, tam, kad jie nesektu mūsų, kaip kokie nuosavi šešėliai.

Žmogus gimsta, kaip vienas asmuo, bet dar prieš  subręstant, jis tampa minia. Tai nėra nieko ypatingo; tai yra atvejis su beveik kiekvienu.

Vienas iš fascimo pagrindų yra tai, kad asmenys nėra svarbūs, tai yra grupė, kuri nustato tai, kas tikra. Bet tada iškyla problema: kurioj vietoj mes įjungsime stabdį? Jei grupė yra tikra, o asmenys nėra tikri, arba tėra tik grupės dalys, tai bažnyčia yra daug tikresnė - tai yra didesnė grupė; tada nacija yra daug tikresnė todėl, kad tai yra dar didesnė grupė; tada visa žmonija yra tikriausia todėl, kad tai yra didžiausia grupė.

Asmuo yra visiškai pametamas. Ir kai iškila konfliktas tarp asmens ir grupės, žinoma, asmuo turi paaukoti save - todėl, kad jis yra nerealus. Jis egzistuoja tiktais, kaip grupės dalis (pasaulis jau seniai tapo robotų ir lėlių planeta).

Griauti yra labai lengva - Hirosima, ir Nagasakis nebūtų niekada įvykę, jei žmonės, nebūtu buvę išmokyti manyti, kad jie yra tik daiktai. Bet, jei žmogus yra - tik chemija, fizika, skeletas aptrauktas oda - tada su mirtimi viskas miršta, nieko nelieka.

Štai kodėl tampa įmanoma Adolfui Hitleriui nužudyti šešis milijonus žmonių - jei žmonės yra tik materija, nėra jokio klausimo dėl to, kad pamąstyt dukart.

Bet visos visuomenės mėgsta fašizmą. Jokia visuomenė nenori asmenų, todėl, kad pats asmens egzistavimas yra klaustukas ant daugelio dalykų, kuriuos visuomenė daro.

Štai kodėl žmonės yra Krikščionys, Musulmonai ir tt. Kodėl? Kodėl žmonės priklauso supuvusiai, visiškai pasenusiai ideologijai? Dėl vienos priežasties: tai duoda jiems saugumo jausmą, kad jie kažkam priklauso, kad yra žmonės, kurie yra su jais - jie nėra vieniši.

Krikščionis žino, kad milijonai žmonių yra Krikščionys. Musulmonas žino, kad jis nėra vienišas, milijonai žmonių yra su juo - kaip jis gali būti NETEISINGAS? Kaip milijonai žmonių gali būti neteisingi?
Jis turi būti teisus! Jis nežino nieko apie tai, kas teisinga ir kas neteisinga, bet minia aplink jį, duoda jam jausmą, kad jis žino - neteisingą jausmą.

Jei jūs tampate grupės dalimi, numesdami savo individualumą, jūs įvykdote savižudybę. Ir tai yra, ką žmonės daro. Žmonės pavargsta nuo savęs; jie nori nusižudyti. Jie nėra gana drąsūs, kad iš tikrųjų nusižudytų, bet tokios grupės duoda jiems būdus įvykdyti psichologinę savižudybę: " tampant dalimi grupės."

Ir grupė gali turėti protą - bet, ne sielą.

Katalikai turi tam tikrą protą, Musulmonai turi tam tikrą protą, Indasai turi tam tikrą protą. Žmonės, kurie neturi individualumo, pradeda turėti tam tikrą protą - minios protą.

Pavyzdžiui;
Kariuomenė deda visas pastangas, kad sunaikintu Jusų asmenį. Jie duoda jums uniformą, skaičių. Duodant jums skaičių, yra subtilus būdas jūsų individualumo sunaikinimui. Vardas duoda jums unikalumą, "Skaičius 11"  paima iš jūsų individualumą.

Jonas yra visiškai skirtingas reikalas - jei Jonas miršta, jei Petras miršta, asmuo miršta; jei Skaičius 11 miršta, kam rūpi ? Jonas negali būti pakeistas kuo nors kitu, bet Skaičius 11 ? - nėra jokios problemos. Jūs galite prisegti skaičių 11 prie bet kurio kito, ir jis tampa tuo skaičiumi.

Kariuomenėje, moksliškai, technologiškai individualumas yra sunaikinamas. Jūsų vardas dingsta ir jūs tampate skaičiumi. Jūsų plaukai nuskutami vienodai. Jūs esate priverstas sekti kvailus nurodymus, metai po metu: kairėn, dešinėn, aplink... kam visa tai?!

Kariuomenėje neegzistuoja toks klausimas "kodėl?". Jums tiesiog pasako ką daryti, ir jūs tai darote. Iš tikrųjų, kuo kvailesni yra nurodymai, tuo geriau tai paruošia jus kariuomenės darbui.  Vykdant nurodymus metai iš metų, vieną dieną jie sako, "Šauk į tą žmogų!" ir jūs šaunate, lyg robotas, neklausdamas, "kodėl?" - jūs pamiršote, kaip paklausti "kodėl?".

Protai priklauso grupėms. Kariuomenėje jūs matysite tai visiškai aiškiai, kad atskiri žmonės praranda savo protus. Vietoj to, pulkas turi protą. Ir, iki mažesnio masto, tas pats atvejis yra ir visuomenėje.

Siela yra visada individuali; protas visada yra grupė. Bet koks protas, pagalvokit, ir jūs atrasite, kad tai priklauso kažkokiai grupei. Jei jūs tikite Dievu, tai reiškia, kad jūs priklausote tam tikrai grupei, kuri tiki tuo Dievu; jie davė jums mintį, sąlygojimą  jums.

Kas yra jūsų tikėjimas? Iš kur jis atėjo? Jis atėjo iš socialinio proto - iš bažnyčios, iš valstybės; jūs galite surasti šaltinį, iš kur jis atėjo. Jūs galite stebėti savo protą, ir jūs pamatysite, kad viskas, kas jūs nešiojatės savo prote ir galvojate, kad tai yra jūsų, nėra jūsų. Tai viskas atėjo iš skirtingų šaltinių - tėvų, mokytojų, dvasininkų, politikų - kiti davė tai jums.

Yra kažkas kaip krikščioniškas protas, ir yra kažkas kaip musulmoniškas protas, ir kažkas kaip žydų protas, ir budistų protas - bet nėra jokios budistų sielos, nėra jokios krikščioniškos sielos.

Mūsų protas nėra sukurtas gamtos. Visada bandykite matyti skirtumą: mūsų smegenys yra sukurtos gamtos. mūsų smegenys yra mechanizmas, kuris priklauso kūnui, bet mūsų protas yra sukurtas visuomenės, kurioje mes gyvename - prie religijos, bažnyčios, ideologijos, kurią mūsų tėvai sekė, prie švietimo sistemos, kurią mumyse dėstė, ir tt.

Štai kodėl yra krikščioniškas protas, ir Indų protas, Musulmonu protas ir komunistinis protas. Smegenys yra natūralios, bet protai yra sukurtas reiškinys.

Ir priklauso nuo to, kurioje avių bandoje jūs priklausote. Ar avių banda yra Krikščionys? Tada ir jūs natūraliai elgsitės kaip krikščionys.

Smegenys yra tiesiog mechanizmas. Protas yra problema, todėl, kad kiti tai mums sukūrė. Tai nesame mes, ir tai nėra, net mūsų; protas yra pasiskolintas. Dvasininkai, politikai - žmonės, kurie yra valdžioje, žmonės, kurie turi savanaudiškų tikslų - yra mūsų proto vadybininkai, ir tai valdoma jų, iš išorės, ne mūsų.

(reikia daryt trumpą pertraukėlę. net ir troliai turi kartais pailsėt)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-31 18:12
______________________________
genn yra mulkinama josios stabuko
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-31 14:57
Plogutits 518
Beje, pastaruoju metu, aš visai rimtai pradėjau abejoti, ar katinai vis dar egzistuoja žemėje, nes...nu kažkaip nebesutinku aš jų...tai sprendžiu, kad gal ir nėra..nu nebėr tyyypooo:D
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-31 14:55
Plogutits 518
Ką tik patikrinau - tikrai viskas tvarkoje:D Nors ir taip žinojau, pas mus ganėtinai ramu. O kodėl nemaža dalis žmonių inirtingiausiai tvirtina, net neįrodinėja ir nediskutuoja, o tvirtina ir yra kuo giliausiai įsitikinę,  kad to, ko nematė jie, nematė ir niekas kitas?;D Na bet gerai, einu dar inkilėius, kregždžializdžius ir visokią kitą gyvūnijos gyvenamąją dalį patikrinsiu, nes gali būti, kad tie neramumai ten...:DDDDDDDDD 
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-31 13:34
Aurimaz
Pradėjo apie nuodėmes, užbaigė apie dievų panteoną... Kodėl įnirtingiausios diskusijos verda apie tai, ko niekas dar nematė? Jūs gal susirūpinkit geriau aplinka, kurioje gyvenate. Ar visi joje gyvena gerai? Ar nė vienam kaimynui nieko netrūksta? Ar niekas nieko nežudo? Kiba veikt nėra ką, ane? Visi žemiški reikalai tvarkoje?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-31 09:04
Plogutits 518
„Moraline prasme krikščionims Senojo testamento Dievas nėra toks jau autoritetas, jis juk pasikeitė (tai, beje, labai įdomu, pažiūrėjus iš šono)“
„ Vadinasi jei žmogus keičiasi, ir kartu keičiasi kalba, kuria su juo kalba Dievas, tada keičiasi ir pats Dievas - nes tik tiek, kiek jo pasikeitė, žmogus tegali suprasti.“
Nu nežinau, man vis tiek čia panašu, kad tu sakai, jog Dievas taip pat pasikeitė ir keičiasi..na drauge su žmogumi. BET.
Visų pirma, tai net to, anot tavęs „pasikeitusio“ Dievo žmogus negali iš karto suprasti. Tam būna atsiradusios tik prielaidos..na galimybės..na galimybės tolimesniam vystymuisi, bet iš esmės žmogus tebebūna tas pats, visiškai nepasikeitęs. Bet, na bet jis jau būna kaip ir pasiruošęs ruošimui, o tada jį jau ir galima pradėti ruošti...:D Nes ir po šito, net po ruošinio paruošimo:D, nėra jokios garantijos, kad ruošinys, t.y. žmogus – pasikeis. Bet tada jau jis pats bus už tai pilnutinai atsakingas. Taip.
Kitas dalykas, šeima, vaikai, buvo tik tam tikras pavyzdys, modulis artimiausias, kaip man atrodė, na jūsų supratimui, tačiau tai nėra pilnutinai tai. Tu sakai, na perfrazavus į šeimos modelį, kad tėvas, augundamas savo vaiką keičiasi ir pats..? Nes jei jis nesikeistų, tai paaugęs vaikas nebesuprastų jo kalbos? Tačiau taip galima pamanyti, tik tada, jei tai žmogiška šeima, ne Dievo atvejis, ir jei tėvas turi tik vieną vaiką. Tačiau jei jis turi daug vaikų, tai tada, kai jį regime bendraujant su vyresniais, galime pagalvoti, kad jis pasikeitė kartu su jais, bet kai išvystame jį bendraujant su mažaisiais, o ir visai kūdikiais, tai galime pamanyti, kad jis nė velnio nepasikeitė:DDD O iš ties, tai yra tik jo elgesys su vaikais,... tik dalis jo.
Dabar galime pasvarstyti toliau apie tai, kad žmogus vis tik yra tik žmogus, mes jo pavyzdį, kaip tėvo, imame tik tam, kad mums būtų lengviau suvokti, tačiau Dievas...na vis tik jis nėra lygiai tas pats, kas žmogus...:D
Kitaip tariant – tėvas gal ir keitaliojasi kažkiek tai savo ribose, na iki tam tikro laipsnio, grįždamas atgal ir vėl eidamas pirmyn, kol visi vaikai užauga, tačiau..Dievo vada..:DDD..na ji juk nėra viena:D  Ir žmogus, nėra jo vienintelis vaikas:D Na, žmogų, kaip jau sakiau, aš čia vartoju kaip visos žmonijos pavadinimą..taigi – Dievas turi ne vienintelį žmogų kaip savo vaiką, ir kai išnyksta viena vada (durnas žodis:D) tai dar nereiškia, kad neliko kitų, kad nebuvo kitų ir kad..šioje vadoje:D buvo tik vienas žmogus. Taigi.
Dievas nesikeičia. Tu gali pamatyti Jį labai „pasikeitusį“, tiek „pasikeitusį“, kad net nepažinsi (nors aišku, jei žiūrėsi kitaip, ne taip, kaip čia bandei ar bandėt, tai tikrai atpažinsi iš karto:), bet Jis bus lygiai tas pats, ir lygiai toks pat, koks yra šiandien šalia tavęs. Bet aišku, žmogaus galimybės pamatyti Jį „pasikeitusį“ yra labai ribotos...tik šiek tiek atgal savo rašytinės istorijos laiptais..gal šiek tiek į priekį..vėl gi..savos..:)

Kas dėl Vatikano, tai jis neatsilieka nuo žmogaus ir toje civilizacijos raidoje, apie kurią aš kalbėjau, dažniausiai žengia truputėlį..na trupučiuką pirmiau žmogaus.( Vatikaną čia naudoju kaip visą bažnyčią ir visiškai visus jos atstovus visame pasaulyje.) be to...na nereikia pamiršti vieno dalyko, esminio ir labai svarbaus, Vatikanas taip pat yra Žmogus, ne Dievas:DDD
Bet gali būti,...prileidžiu tokią prielaidą:DDD, kad mes kalbame apie visiškai skirtingus dalykus..
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-31 00:28
______________________________
laukiam kitos genn reakcijos
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-31 00:16
Valkas
Genn, nepastebėjai, kad sakiau tą patį? Žmogus keitėsi, keitėsi jo moralė. Bet koks objektas žmogui yra tik tai, ką jis gali pajausti - juolab toks absoliutas kaip bet kurios monoteistinės tradicijos aprašomas Dievas negali būti suvoktas, jis gali būti pajaustas tik dalele, kaip toj metaforoj su saule. Vadinasi jei žmogus keičiasi, ir kartu keičiasi kalba, kuria su juo kalba Dievas, tada keičiasi ir pats Dievas - nes tik tiek, kiek jo pasikeitė, žmogus tegali suprasti. Visa kita - mysterium, ir svarstyti apie tai beprasmiška.
Tai trupučiuką prasilenkia su scholastiniu vatikanišku Dievo suvokimu, bet neprasilenkti šiais laikais neįmanoma - civilizacija nuėjo bent porą žingsnių (kartu su Dievu), o bažnytinė tradicija truputį nebespėja.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-30 23:42
______________________________
kaip gali pasikeisti
ko (galbūt) nėra
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-30 23:00
Plogutits 518
:DDDDDDDDDDDDDDD M..atsiprašau, Valkai. Tai yra nevalingas juokas, nuoširdus ir nepiktas:)
Dievas nepasikeitė. Jis niekada nesikeičia. Tiesiog pasikeitė žmogus. Dar po kiek laiko, gal net ir nelabai mažai laiko, bet iš tikrųjų, ne tiek jau ir daug laiko Dievas vėl “pasikeis“:DDD
Iš tikrųjų, tai yra savotiška žmogaus dvasinė evoliucija. Žmogus vystosi tam tikrais etapais ir Dievas savotiškai prisitaiko prie to, arba, kitaip sakant, Dievas nemoko dvimečio vaiko medžioti, arba keturmečio statyti pastatus. Jis gali paimti rykštelę vaikui, be sustojo einančiam į dilgynes, nes tai nėra tikrasis to vaiko noras, o tik nesupratimas, kas iš ties yra tos dilgynės ir kokios to pasėkmės, bet subrendusiam jaunuoliui, dėl šito rykštelė jau nebus paimta, nes toks jau tikrai žino, pilnutinai, kas yra dilgynės ir todėl, jei vis tiek eina į jas, tai jau reiškia jo pasirinkimą, laisvą valią ir jėga čia nebenaudojama, vis dar naudojami tik perspėjimai.
Arba, kitaip perfrazuojant, tada žmogus dar buvo...sakysim vokietis:D todėl Dievas ir kalbėjo su juo vokiečių kalba, nes jei būtų pradėjęs kita, tai tiesiog būtų paprasčiausiai atėmęs iš žmogaus galimybę ką nors suprasti, bet tai nereiškia, kad pats Dievas buvo vokietis;D
O kai žmogus jau buvo paėgus suprasti ir kitus dalykus, dalį kitų dalykų, tai Dievas jį ir pradėjo mokyti kitų. Žmogų čia naudojau kaip žmonijos sinonimą, nes taip man patogiau. Dabar labanaktis;)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-30 20:45
Valkas
Jugo, krikščionybėj yra tokia sąvoka kaip Senojo testamento Dievas - tada jis buvo piktas ir labai griežtai prižiūrėjo savo įsakymų vykdymą, kas atitiko tuometinį žmonių mentalitetą (vergovė ir visa kita). Krikščionybė prasidėjo kaip judaizmo reformacija - pasikeitus mentalitetui (tiksliau, graikų filosofams jį gerokai pažmoginus) atsirado humanistinės, švelnesnės ideologijos poreikis. Tas pats, beje, įvyko rytuose, kai iš induizmo išsivystė budizmas. Tad sulig Jėzaus atėjimu Dievas pasakė - nu pakaks tų skerdynių, laikas su žmonėm elgtis žmogiškai, ir liepė vieniems kitus mylėti. Moraline prasme krikščionims Senojo testamento Dievas nėra toks jau autoritetas, jis juk pasikeitė (tai, beje, labai įdomu, pažiūrėjus iš šono), Naujame testamente jis nieko nebežudo, nuodėmių atpirkimo vardan paaukoja savo sūnų ir paneigia seniau Mozei sakytas tiesas, pakeisdamas jas naujomis, labai jau primenančiomis Sokrato, Aristotelio ir Platono moralę.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-30 17:36
Jugo_Džiova
O man pavyzdžiui labai įdomu, kaip krikščionys savo moraliniu autoritetu gali laikyti čiūva kuris vykdė pasaulinį genocidą skandinimu? Ir žudė kūdikius? Arba kuris gadino žmogui gyvenimą iki tokio lygio, kaip kad išžudyta šeima, vien tam, kad laimėtų lažybas? Man vienintelė absoliuti vertybė - "Absolut".
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-29 22:56
______________________________
solipsizmas skamba gražiai
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
1 2 3 4 5
[iš viso: 91]


 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą