Aš įsikabinu į save -
Į savo temą, kūrybą, lipdymą,
Sakinys po sakinio varymą į kažkur,
Nesvarbu kur dabar esu -
Ant nuograužų, kaulų maišo,
Ošimo medžių, tačiau -
Jei aš to negirdžiu - ir nėra.
Nieko nėra daugiau tiktai aš
Ir tai, ką sugebu išgimdyti,
O visa kita tik tiek, kiek šitai palaiko.
Mane. Mano. Man. Bet...
Ar nuo šito nepavargstama kaip nuo nuodėmės?
Kai vieną dieną ją, nudėvime savimi,
Kai susiliejame su Juo tiek,
Jog nebegalime pakęsti jos daugiau nė minutės,
Iš savęs nebegalime pakęsti,
Lyg visuomenės medžių, nei šiaip medžių
Lyg visai ir nebūtų, jokių pamokymų,
Net religijų aplipusių žmonėmis, todėl ir tuo, kas ant jų.
Tik jūs ir atgrąsumas širdy. -
Negyvenamoj saloj juo jūs pagaliau užmušėt nuodėmę,
Savarankiškai. Lengvai. Ir galiausiai -
Vien iš savęs. Dėl savęs. Savo noru,
Nes nieko daugiau čia aplink nėra,
Tik beveik nepaliaujamas medžių ošimas.
kai kas remiasi statistika, tiek jos ir tereik išmokt anatomijai. žmonės mėgsta statistiką, renka netgi savo asmeninę, kiek kas kartų įžeidė, apsuko ir pan. jis skaičiuoja į priekį, nereik abejor, tuo apsunkindamas save patį. nes tokių dalykų skaičiavimas nėra lengvas. veikia ir morališkai ir psichinį stabilumą mažina.
bet kai J.K. buvo paklaustas apie tokią matematiką, tai jis minėjo skaičių 77. sakykim tai yra atleidimo simbolis, vienas iš kodų, jei jau buvo kalbama apie kodus.
visko mes nesugebėsim atleist, bet kuo mažiau skaičiuosim, tuo lengviau bus išvengt minėtos patologijos arba nešventumo.
apie kitus atvirus ar užkoduotus dalykus galima pakalbėti kitąsyk. vienas iš jų yra sąžinė, kai kuriems ji matyt yra stipriai užkoduota, nes jos neranda, radę nepažįsta. kalbu kaip davatka. geriau nematykit davatkos many.
;D Valkai, manau, kad savo komentaru užtėškei juodą tašką ant visų mūsų pilkos linijos, kurią, aiškumo dėlei, galima pavadinti tiesiog smegenų vingiu, atsakingu už humoro jausmą. Kūl. ;D
Yra du sekančio komentaro variantai. Ciniškai realistiškas ir tolerantiškai malonus. Tuos, kurie labai myli save, pirmasis įžeis. Praleiskit jį ir skaitykit antrąjį. Jei pradėsit kabinėtis - pasakysiu, kad įspėjau, ir turėsit atstot. Abu išskirti pajuodinimu, tad padaryti kaip sakau nebus sunku.
Pirmas Mane visada linksmino žmonės, kurie būdami kiek kvailokos natūros kalba apie dalyką, kurio praktiškai nesuvokia. Tipinis variantas - kūrinyje rašeiva padaro krūvą techninių klaidų, o kai į jas pabaksnoji, pareiškia - "aš viską išmanau apie istoriją/techniką/fiziką/politiką/astronomiją/psichologiją/vampyrus, šitas kūrinys tobulas!". Tai kažkaip linksma.
O štai čia matom pavyzdį, kai du tokie žmonės ginčijasi. Panašu į dvi prietaringas moteriškes: "Kai juoda katė perbėga kelią, reik laikytis už sagos." - "Ne, saga nepadės, reikia eit į kitą pusę!" - "O aš tau sakau, kad padės, tikrai, reikia laikytis!" - "Ne, nepadės!" Tik čia kompleksuojantis stuobrys bando įgyvendinti savo šlapius saviraiškos trūkumo iškankinto žmogaus sapnus badydamasis ragais su visu aplinkiniu pasauliu. O jam priešintis ima lygiai tokie pat, tik gal kiek mažiau psichuoti, tačiau tai kompensuojantys bukumu. Gal malonėtumėt apsiraminti? Religija atsirado kaip būtinybė perkelti bendražmogišką moralę ir teisę į nesubjektyvistinį lygmenį, kad taip būtų paprasčiau ją skiepyti. Tai pasakė Rudolfas Otto - doras krikščionis, teologas, ir jei manot, kad šitas teiginys prieštarauja kokios nors religijos doktrinai, siūlyčiau prasikrapštyti akis, pageidautina aštriu metaliniu objektu - tai tikrai padės persigalvoti. Jei manot, kad tai atvirkščiai, prieštarauja dorai ateistiniai minčiai, patarčiau prasiskalauti burną švariu šaltinio vandeniu, tada įkišti galvą į tarpdurį ir su riksmu "visos pasaulio religijos yra blogio įsikūnijimas!!!" užverti duris - jei nesusiskalgysite kaukolės, turėtų truputį prašviesėt protas, jei netyčia išsitaškysit smegenis - pasaulis nuo to tikrai pasidarys tik gražesnis.
O šitą itin intelektualią ir naudingą visuomenei diskusiją siūlau užraukti arba bent jau pakreipti ta linkme, kurios iš pat pradžių norėjo Le Hawk, tik be ekstremizmo.
Antras Čia yra kultūrinė svetainė, gal malonėtume visi pasikalbėti apie literatūrą?
Bet ne - kažkodėl nuodėmės traukia žmones kaip lipnus musgaudis musę. (Le Hawk)
Taigi, kodėl žmonės daro nuodėmes? Kodėl? Kodėl? Ir tūkstančiai metų kodėl? Atsakymas sudėtingesnis už klausimą.
O gal apverskim šį klausimą aukštin kojom - " Kodėl žmonės nedaro nuodėmių?"
Įsivaizduokim, kad kartais nedaro(sakysit, kad taip nebūna?).
Bent, jau paimkim vieną iš jų "Nežudyk"
Taigi, kodėl nežudom ??
Pavyzdžiui, krikščionys nežudo, todėl, kad tiki į Dievą( į dešimt jo įsakymų), tai pat, bijo Dievo bausmės ir nenori prarasti apdovanojimo(amžino gyvenimo rojaus saloje).
Juk nuo Dievo nieko nenuslėpsi(taip, taip ir tai truputi gąsdina).
Taigi, krikščionys yra daugiau morališkai išsivystę( bent, jau jie taip galvoja), negu tarkime - netikintys(ateistai, nusidėjėliai, šėtono tarnai).
Ar tikrai yra taip ??
Dabar pagalvokite tie, kurie tikite.
Ar jūs norite žudyti ?
Jeigu norite žudyti, ar tik Dievo baimė, ar Dievo žodis jus nuo to sulaiko ?
Ar praradę tikėjimą, pradėtumėte žudyti ?
Jeigu, nenorite žudyti, ar tai turi ką bendro su Dievu?
Ar palei statistiką dažniau žudo netikintys ?
Ar kalėjimuose vien tik ateistai?
Kodėl ,kai kurie ateistai nežudo ? Kodėl ?
Yra daug moralinių klausimų, kuriems analizuoti nereikia nieko daugiau, kaip sveiko proto.
Ar žmogžudystė yra gėris ar blogis? Tiesiog atsakykite į klausimą, panaudodami savą intelektą ir sveiką protą. Žmogžudystė: gėris ar blogis?
Aišku, žudymas yra blogis. Visi tai žino. Bet, kaip visi žmonės žino, kad žmogžudystė yra blogis?
Kiekvienas iš mūsų gali pažiūrėti į save savarankiškai ir paklausti, "ar aš noriu būti nužudytas?" (vien pagalvojus, mus nupurto šiurpas, ar ne?) .Atsakymas yra, "Ne". Žinoma, ne.
Paklauskite 100 žmonių, "ar jūs norite būti nužudytas?" 100 žmonių atsakys, "Ne". Kodėl?
Jei atsakymas būtų "Taip", žmonės negalėtu atsakyti į šį klausimą, kadangi jie "neegzistuotu". Niekas nenori būti "negyvas" per žmogžudžio veiksmus. Be gyvenimo, mes neegzistuotume, kad apgalvotume etiką ir moralę. Jei kiekvienas žmogus ant planetos žudytu vienas kitą, žmonija negalėtų egzistuoti. Jei žmogžudystė būtų visuotinė tendencija tarp žmonių, beliktu, tik - vienas žmogus - po kurio, žmonija nustotu egzistuoti.
Žmogžudystė sukelia sužalojimą, žalą". Žmogžudystė yra galutinis sužalojimas todėl, kad tai sukelia mirtį. Ir bet kam, kas pažįsta nužudytą asmenį, žmogžudystė sukels sužalojimą (formoje gilios širdgėlos, praradime draugystės, ir taip toliau). Jei šeima priklauso nuo nužudyto vyro pajamų, ta šeima patirs skurdą. Vaikai praras savo tėvą(ar motiną) ir taps be tėvo. Ir taip toliau. Žmogžudystė yra bjaurus dalykas. Ir kiekvienas iš mūsų galime tai matyti, kiekvienas iš mūsų lengvai tai suprantame. Mes nenorime būti nužudyti. Ką mes suprantame mūsų savuose protuose yra visuotinis supratimas: Niekas nenori būti nužudytas. Akivaizdu. Nereikia būti genijum, kad suvokti tai.
Kas apie vogimą? Tai yra lygiai tas pats. Mes tiesiog klausiame savęs, "ar aš noriu būti apvogtas?" Ne, aišku ne. Todėl, aš negaliu vogti iš kitų žmonių, todėl, kad jie tai pat nenori būti apvogti. Taip, vogimas yra blogis.
Kaip visuomenė, mes suprantame šią visuotinę tiesą. Mes suprantame, kad, jei kiekvienas vogtu vienas iš kito, mes turėtume anarchiją, ir visuomenė negalėtu progresuoti.
Mes taip pat suprantame, kad vagystė gali būti žmogžudystės priežastis. Jei aš pavogsiu jūsų santaupas, aš galiu priversti jus badauti iki mirties. Badas taip pat yra tiesioginis būdas sukelti kentėjimą ir žalą.
Net kai vyriausybė, valdžios įstatymas ar religingas tekstas sako mums, kad blogis yra gerai, mes galime apgalvoti objektyviai ir nuspręsti, kad tai yra blogai.
Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad vergovė yra teisėta šiandien, kaip, kad buvo tai netolimoje praeityje. Kaip normalūs, protingi žmonės, mes galime nuspręsti savarankiškai, kad vergovė yra blogis.
Bet koks žmogus gali suprasti, kad vergovė yra morališkai bjaurus dalykas: Mes tiesiog paklausiame savęs, "ar aš norėčiau būti pavergtas?" Atsakymas yra "Ne".
Taigi nuodėmių darymas, ir nedarymas nieko bendro neturi su krikščionybės moralės kodu. Ar turi ???
Genn nesigėdink, trolint(kopijuot) nėra blogai, juk žmonija jau tūkstančius metų trolina bibliją, bet pradėt trolint nuo Adolfo Hitlerio, - čia jau polinkis į nacizmą :0
o kas dėl Adolfo paveikslų, tai prisipažįstu, kad apsimelavau(gėda), išskyrus vieną (Hai 6-tas), šis mane iš tikrųjų gąsdina.
o dėl melavimo, tai čia viena iš nuodėmių, apie tai ir diskusija eina. nešventi juk esam, ar ne, Genna ?
bet, ką čia apie tuos paveikslus diskutuot, teptuko rankoj neturėjus, geriau patrolinkim !
ir kam čia pyktis, juk akis už akį, tik padarytu pasaulį aklą :)
taigi, kaip čia su tom nuodėmėm, dar neišsiaiškinom
Teisingai, Excorsistai, pirmiausiai turi keistis pats asmuo, kiekvienas. Tai gal ir pradėk nuo savęs. Liaukys čia paistyti niusąmonius, o kadangi dabar internetas yra pilnas visko ir bet ką gali kuo puikiausiai pasitikrinti, todėl galvoju, kad tu arba nesivargini nieko tikrinti ir apie viską rašai tik iš kažkokių nuogirdų, tipo girdėjau kaip kažkokia bobutė varpais skambino, tik nebežinau už kieno dūšią. Arba tu sąmoningai tai darai –paprasčiau tariant meluoji ir tiek, kad ir imkim apie tą patį Hitlerį:
Po to, kai Adolfas Hitleris tapo galingas, savo laisvalaikiu užsiėmė tapyba; žinoma, tada, visi turėjo įvertinti jo paveikslus. Nei vienas iš jų nebuvo vertas vadintis paveikslu; tai tebuvo, tik drobės ir dažų eikvojimas. Ne tiktais, kad, paveikslai buvo bjaurūs - jei jūs pasikabintumėte jo tapybą savo miegamajame, naktimis jūs kentėtumėt nuo košmarų :)))“
Visai ne po to, o daugiausiai iki to ir tie darbai visiškai nepanašūs į kokius baisumynus ir visai pamanomi ir verti vadintis paveikslais, būkim galų gale biedni, bet teisingi, nes būti teisingu net Hitleriu yra svarbiausia, nes teisingumas yra tik vienas ir jei visai kito žmogaus būtų tapyti tie patys paveikslai, tai jie mums ir visai gražūs būtų, o kai jau Hitlerio, tai kažkaip taip jau pasikeičia tas paveikslų grožis ania?:DDD O juk teisingumas yra visiems vienodas, nesvarbu, ar Hitleriui, ar prezidentui, ar Romos popiežiui, nes juk čia ne Hitlerio juodų darbų gelmė buvo vertinama, o jo paveikslai. O jei nuo jų kažkam nesimiega miegamajam, tai gal per daug cepelinų prisikirsta nakčiai a?
O dabar įmetu kelias nuorodas ir pasižiūrėk dar kartą pats, - argi tie darbai nėra visiškai normalūs darbai? Juk tu berods rašei apie paveikslų kokybę, o ne apie konclagerius?:D
O kas žino, galbūt tie žinovai, kurie nepriėmė jaunuolio į dailės mokyklas, dalinsis su juo paskui tai, ką jis po to padarė...taigi.
Tas, kas gali pameluoti, sakysim, kad ir dėl Hitlerio paveikslų:D, gali pameluoti ir dėl visko. Nes tas, kas meluoja yra valdomas šėtono, pasiduodantis jo valdymui, linkęs, pildantis tai, ką gauna iš jo. Tikrai tau reikia pora egzorcistinių spyrių šikšnon.:P
Adolfas Hitleris buvo puikus tapytojas
Paskelbė: mental_md 3 Kovas 2008
Kategorija: Įdomybės
Bendram išprusimui kam įdomu ir jeigu to nežinojote: A.Hitleris 3 kartus bandė įstoti į Vienos dailės mokyklą ir visus kartus jį atmetė už tai, kad jo paveikslams "trūko gyvybės". Sužlugus jaunuolio svajonėms iš nevilties (žuvo tėvai, nebuvo pinigų ir ateities) lankydamasis visokiuose baruose įsitraukė į nacistų judėjimą. Kas vyko toliau pasakoti turbūt neverta, nes visi žinote ir tikrai ne su šypsena veide. Protingas ir gabus buvo žmogus, tik vat vieno talento nepavyko pasauliui parodyti, o kito talento pagalba negailestingai išžudė milijonus žmonių...
Hai1 Hai2 Hai3 Hai4