|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
Blogas komentaras Rodyti?
2015-07-04 09:46
Išeinu pasivaikščioti po save. Ir taip jau atsiranda rašymas.O ten gi gyvenimas. Labai įvairus.Ir ne tik mano. Be to ir su Renata nebūčiau susitikęs. Įdomi ji man. Kodėl gi jai nepasakius tai meiliu laiškeliu? Argi nesmagu papasakoti ir kitiems, kad va su mumis gyvena toks mielas žmogus?
Būna ir kitaip, visaip būna. O kaip savyje vaikštinėdamas tokius dalykus nufotografuosi, jeigu nerašydamas? Bet stop, regis, matau radijo karietą. Aš jos, pradingėlės, seniai ieškau... Blogas komentaras Rodyti?
2015-06-29 01:09
Rašau tam, kad išlaikyčiau bent nedidelę sveiką dalelę savęs. Rašau, nes aš sugebu tai daryti. Rašau, nes esu svajoklis, ir tikiu, kad mano kūryba gali padėti kitiems svajokliams keliauti po nepatirtus pasaulius ir atitrūkti nuo realybės.
Rašau, nes tai atrodo kilnu daryti. Blogas komentaras Rodyti?
2015-06-27 18:08
Nėra nei vienos meno rūšies, kurioje nubūtų panaudoti rašmenys, papildantys perteikiamus vaizdinius, garsus, formas.
Blogas komentaras Rodyti?
2015-06-27 17:47
rašymas yra skirtas minčių išdėstymui, jų perteikimui literatūrinėmis priemonėmis, pasitelkiant saviraišką, savitaigą, saviironiją, savimylą, savęs suniekinimą ir net savigarbos praradimą. Vardan ko, vardan to, dėl ko matai prasmę čia būti.
Blogas komentaras Rodyti?
2015-06-26 22:08
rašyti smagu, nes gali mintyse išgyventi, ko pripaistai arba parašyti, ką išgyvenai arba ir tas ir tas.ir gali taip susikurti dalykus, į juos pažiūrėti kitaip, pamatyti, kaip mato kiti. Įdomu, įkvepia, leidžia pabūt tokioj mini nesvarumo būsenoj- pats kūrybos jausmas vertas visko. pamatai save iš šalies.susipažįsti su savo visom pusėėėm. labai daug gerų dalykų. visada. :)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-06-23 19:25
Marquises pastebėjimai ypatingai taiklūs. Mąsčiau. Atsakymo dar tiksliai nežinau, kas mane labiausiai žavi rašyme. Mėgstu viską aiškiai suprasti, iš anksto permatyti, tik šiuo atveju taip nesigauna, kad ir kokia puiki strategė bebūčiau.
Seniau ir dabar tebegalvoju, kad žmogui gyvenimas yra duotas padaryti kažką svarbaus, kažką gero. Atrodo gyvensi ilgiau, jei tavo darbai bus kažkam reikalingi. Kad visi tie gyvenimiški potyriai įgaus prasmę. Man kelią siaubą mintis ta, kad veikla neduoda išliekamosios vertės vaisių... Visada žavėjausi žmonėmis, kurių mintys virto knygomis, kurios net po daugelio metų tebėra aktualios. Atrodo, nuostabu, kad kažkur prie blausios švieselės besikankinanti siela įsisunkia į popieriaus lapus. O po daugelio metų kažkas kitas juose tą sielą išskaito. Tarytum taip tarsi tampi nemirtingas, nes esi tas, kuris dar tebeduoda. Iš šono žiūrint:kitus perregėt lengva, o save - sunkiausia. Prisikalus sau į galvą stereotipų, su tolerancijos stoka, kompleksų komplektu ir nevertingomis vertybėmis ganėtinai stipriai išsikraipo realus savęs suvokimo vaizdas. O dėl atlapaširdiškumo. Geriausiai mano nuomonę atspindi ši iliustracija, su kuria galit nesutikti. http://thesocietypages.org/socimages/2012/02/22/questioning-definitions-of-freedom/ Blogas komentaras Rodyti?
2015-06-23 12:15
Renata Karvelis, iš to, ką labai atvirai parašėte, manau, kad šiuo metu rašymas Jums yra saviterapijos forma. Tai geras intuityvus pasirinkimas, nes net koučeriai pripažįsta, jog jie negali konkuruoti su laisvuoju rašymu - pačiu paprasčiausiu savianalizės mechanizmu, kuriam tereikia popieriaus ir pieštuko/ kompiuterio.
Jei Jus kankina mintis apie tai, ar Jūsų kelias yra būti rašytoja, pagalvokite, kaip tai įsivaizduojate. Jei svajojate apie valandų valandas prie kompiuterio, barškinant klavišus ir/ ar naršant šaltinius, ieškant informacijos ar paromis fantazuojant apie neegzistuojančius pasaulius bei juose gyvenančius žmones, tuomet taip, galbūt tai Jūsų kelias. Bet jei buvimą rašytoju įsivaizduojate kaip pripažinimą, bendravimą su skaitytojais, patirties dalinimą ar kažką panašaus, tuomet Jus žavi ne procesas, o rezultatas. Jei nedomina procesas, rezultatas itin sunkiai pasiekiamas. Juolab, kad tokį patį rezultatą (pripažinimą ir gerbėjų minias) gali garantuoti ir daugybė kitų veiklos rūšių. Ieškokite tokios, kur domina procesas ir rezultatai ateis savaime ;) Blogas komentaras Rodyti?
2015-06-22 09:59
dalis rašo dėl to, kad turi labai daug ką pasakyti, bet jų niekas nesiklauso. kai tai nebetelpa viduje, tiesiog paverti raidėmis ir įmeti su naivia mintim, kad kažkam tai galbūt patiks.
kam tai gali patikti? tam, kuris viduje neturi nieko, tik egzistencinę tuštumą ir ieško kaip nuo to pasislėpti kito pasaulyje. net jeigu sukurtame. kad nebegirdėtų savo paties spengimo. kai kažkas skaitydamas kitus prisipildo tiek, kad nori pasidalinti, nes nebetelpa, tuomet lieja savaip ir taip nuolat vyksta štai tokie mainai. kodėl kuriama muzika? filmai? kodėl fotografuojama? kodėl piešiama? kiekvienas kalba savo kalba apie tuos pačius dalykus. o kartais viskas tėra žaidimas. monospektaklis. su vienu vieninteliu žiūrovu. veidrodyje. Blogas komentaras Rodyti?
2015-06-22 06:55
Kūryba yra rašančiojo ir skaitančiojo (matančiojo, girdinčiojo) komunikacija.
Žmogus nuo amžių amžinųjų linkęs pasakoti savo patirtis ir klausytis kitų. Gal tai būdas pasitikrinti, ar mūsų požiūris į pasaulį priimtinas kitiems, gal tai to požiūrio išaiškinimas pačiam sau. Galima įvairiai galvoti. O iš tiesų tai bala žino. Blogas komentaras Rodyti?
2015-06-22 06:26
Tiesą sakant, labiausiai mane įkvepia rašyti skaitymas.
Būtent skaitydamas (o ne rašydamas) aš daugiausiai supratau apie rašymo būdą, pamačiau, kaip kuriami pasauliai ir personažai, įsitikinau, kad visai nebūtina visko sugromuluoti ir patikėjau, ad kai kurias pastraipas galiu ne blogiau. Blogas komentaras Rodyti?
2015-06-21 22:25
Jūs apuostinėjate. Jūs dalinatės. Išvedate vos ne lygybę talento ir terapijos. Gal jus pripažins gal ne.
Blogas komentaras Rodyti?
2015-06-21 22:09
O jūs galit pasidalinti savo patirtimi? Požiūriu? Motyvacija?
Blogas komentaras Rodyti?
2015-06-21 22:01
kažkaip tu neteisingai, mano manymu, į rašymą žiūri. kūrybinis vemimas, kūrybinė masturbacija. dar yra kūrybinis viduriavimas.
aj, patarimas tik vienas- JEI GALI NERAŠYT- NERAŠYK. Blogas komentaras Rodyti?
2015-06-21 21:00
Dėkoju, kad prisijungėte. Man klausimas kyla dėl to, kad augau gana nekūrybiškoje aplinkoje, todėl mano gabumus artimieji laikė keistenybėmis. Tai ir užaugau su tokiu neadekvačiu požiūriu į save. Ilgą laiką pavyko save puikiai maskuoti užsiimant ale reikšmingais dalykais, bet va prieš metus atėjo toks lūžio taškas, kad jau niekaip mano vidus nebesusiderino su tuo, kokiomis vertybėmis vadovaudamasi bandžiau gyventi. Todėl intuityviai pradėjau rašyti. Na, rašiau, bet puikiai supratau, kad noriu taip pat būti išgirsta ir pripažinta. Va, tas man ir neduoda ramybės, ar tikras kūrėjas, talentas negalvoja apie pripažinimą, apie rezultatą? Juk rašymas yra ir terapija, pradžioje kūrėjas susiduria ir su ta faze. Mane neramina, ar normalu, kad aš savo kūriniais tarsi noriu "išsivemti", nes tos kūrinių mintys nešiojasi ir sunkiai jaučiasi net fiziškai kūne. Mano pirmoji motyvacija arba argumentas, kodėl aš pradėjau rašyti - konfliktas su artimuoju, po kurio prasidėjo tyladieniai. Kai nebebuvo progos namuose su kažkuo pasikalbėti, automatiškai kilo noras pasikalbėti su pasauliu, nes su tyla atėjo daug gyvenimiškų realizacijų. Vėliau atkapsčiau, kad mokykloje man gerai sekėsi literatūra, rašiau eilėraštukus. Rašymas kažkodėl visada buvo patogesnė bendravimo forma, kartais taip net vengiu pokalbių.
|
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |