Toli gražu ne visi istorikai juokiasi iš filmo. Enciklopediniai, sustabarėję ir mąstyti nemokantys schematikai, be abejo, juokiasi, kaip ir visišką intelektualinę ir politinę impotenciją parodę meno „kritikai“, pradedant Živile Pipinyte. Kritika liejasi laisvai, bet labai aiškiai išduoda, jog visas kritikos centras yra idėjinė dalis, turinti nacionalistinį užtaisą. Tokiu būdu kritikai parodo dvigubai nesupratę filmo, nes kritikuoja už nacionalizmą, kuris nūdien yra keiksmažodis, kai tuo tarpu filmo vienas pagrindinių tikslų – parodyti nacionalizmo draudimo sąlygomis atgaivinti bandytą tautiškumą ir per jį kuriamą laisvę. Šiuo požiūriu tie kritikai menkai skiriasi nuo filme rodomų cenzorių, kuriems labiausiai kliūva tai, kas labiausiai kliūva ir mūsų kritikams.
O štai vienintelė mano skaityta adekvati filmo recenzija (kitos, net ir filmą liaupsinančios, visiškai nepataiko, iš esmės pasiduodančios egzaltuotam „valio patriotizmui“, kurį labiausiai ir pliekia filmo kritikai, ir kurio, beje, pačiame filme nebuvo, jis randamas tik nenovuokiuose žiūrovuose, šį tą dar jaučiančiuose, bet menkai suprantančiuose), išgvildenanti esmines filmo temas, idėjas ir akcentus (tiek Jonas Banys, tiek Donatas Ulvydas vėliau pripažino, jog šita recenzija daugiau ar mažiau iškoduoja tai, ką jie filme buvo užkodavę kaip svarbiausius dalykus. Filmas ne apie sovietmeį, – jis apie dabartį. Juo labiau to nesuvokia filmo žiūrovai ir kritikai, juo stipresnis ir reikalingesnis šis filmas, kuo toliau, tuo labiau keliantis nuostabą, kaip apskritai buvo įmanoma tokiomis sąlygomis jam atsirasti.
Jau pagal treilerius supratau, kad man tatai nepatiks, tai ir nėjau daboti. "Gauto Iškvietimo" abi dalys man patiko žymiai labiau. Juodas humoras valdo.
Jo, dėl "šiuolaikinių-vintažinių" suknelių tai vis dar jaučiu nuoskaudą :) - į masofkės filmavimus buvau atsinešus porą tikrai tuos laikus menančių, tada pasiūtų. Netiko. Parinko šiuolaikiškesnį variantą.
Užtat stiklinės buvo tikrai tikrai tarybinės :)
Su "tų laikų" atkūrimu tai rezultatas toks pat, kaip komikse apie ldk, arba seriale apie partizanus - istorikai vienas per kitą žvengia, kokie tūpi kūrėjai.
Šiuolaikinės-vintažinės suknutės patiko. Kaip šiuolaikinės.
Šiaip tai nieko (kaip lietuviškam kinui), bet pagal reklamos kiekį tikėjausi kažko gerokai daugiau. Buvo įdomu pažiūrėt vien dėl bandymo atkurti tų laikų aplinką iki detalių :), nors ir mano pagrindinės pastabos būtų scenarijui (vaidyba dar pusė bėdos)