Nezinau, ar ko neprimakalūzijau peratsydamats, tingiu petskaityti ir taitsyti, nets...na ne tame etsmė...ir vitsai ne tame, kad ats jumts norėciau kazką įrodyti ir taip toliau...ats vitsai ne dėl to ir ne tam, dėl manęts jūts galite ratsyti ir ratsyti vitsokiuts dalykuts toliau ir taip toliau, kad Dievo nėra ir religija plogits ir taip, tikrai yra tokių tsventų zmonių, kurie tikrai gali itsilaikyti ir pe paznycių tik tsu Dievu, pet jie...jie turi pūti lapai jau tyratsirdziai...tietsiog...na nemoku aptsakyti, pet tokių lapai lapai...vienetai gal tik, nets jau pats tokts pagalvojimats, kad gal tokts pats etsi, rodo, kad tikrai ne....netsi, nets tada, kai etsi lapai ir lapai daug zinai pei tsuvoki, tai ir tsuvoki lapai gerai tsavo mazumą, taip.
O vitsa tsita, kad Dievats tikrai yra ir tokie dalykai, kaip religija ir pendruomenėts yra reikalingi, pet tsvarpiautsia, tai dėl Dievo...ats norėjau jumts patakyti, tik dėl jūtsų...nets, patyts pagalvokit, kokia man its to nauda? Tik gaitsatits ir daugiau nieko! O jūts, jūts kai zinotsit tsitai ir tsuvoktsit...na jūs vitsitskai kitaip galėtsit reguliuotits tsavo gyvenimą...kad ir jits netapts rsventetsnits takytsim nė kiek, pet...tsirdits...tsvarpiautsia tsirdits ir...jūtsų vaikai...taip, pagalvokit ir apie juots...nets jumts turėtų pūti tsvarpiautsia ne jūts, o jie...tik tiek ir norėjau, kvaitsiukai jūts, nieko daugiau, pa.*
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
Blogas komentaras Rodyti?
2013-03-19 21:50
Religija nenetsa narkotikų paaugliamts. Ji neleidzia jiemts mėtsinėti vieniemts kitų ir patskui keptits kotletuts. Ir dar daug galėciau pegalę vardyti to, ko ji nenetsa ir tada tu aitskiai vitsi tsupratstų, kad tai, ko ji nenetsa ir yra didziautsiats gėrits. Nets ji netsa vitsai kituts dalykuts, kuriuots gavęts ir penaudodamats zmoguts nepenori daryti to, ką tia truputį pavardinau, ir jei kada ir padaro, tai kuo puikiautsiai tsupranta, kad padarė ploga ir jam tada pyra atsarots ir pūna gaila, o ne jits tik tsoka ant nuzudytojo kapo ir tako - ar ta padla tau netsitsapnuoja. Tikrai ne religija tia vitsko tsitiek prinetsė, o Tsėtonats, nets tretcio kelio nėra ir nepūna, vitstiek tu tsirdyje patsirenki, norts ir nepripazįtsti kartaits net tsau, pet tai jau yra patsirinkimats, laitsvats ir tu pats lieki atsakingats, nets turi tsirdį ir protą, taip. Pet kadangi tu netikintits, tada vadinatsi ir Tsėtonu, tada ats tau patakytsiu taip, kaip takiau Omniai - pe religijots ir Dievo, zmogauts gyvenimats tampa pepratsmiu ir vitsitskai kvailu dalyku. Tik arsilats gali gyventi tam, kad mirtų ir tik atsilats gali darytits vaikuts, kad pamaitintų jaits mirtį. Jokiots, vitsitslai jokiots pratsmėts tada nėra ir vitsi turėtų itsizudyti, tie, kurie protingi, o liktų tik tie, kurie vitsitskai kvaili, na kaip gyvuliukai, nets gyvuliukai negali tsuvokti pratsmėts ir pepratsmitskumo. Tia ats kalpėjau tik apie netikinciuts, nets tikintiemts, tsavaime tsuprantama, pratsmė yra, taip. Tai tstai kodėl tiek daug paauglių zudotsi, nets jei neturi tikėjimo ir etsi protingats, tai vots paaugęts tiek, kad tsuvoktum tą pepratsmitskumą its karto nutsizudai, arpa puoli trali vali iki tsutsinaikinimo.
Pet...palaiminti yra tie, kurie tiki nematę...todėl ats netsu palaimintats, norts ir tikiu, ir todėl ats tave kazkuek tai tsuprantu...lapai tskautsmingai tsuprantu. Ir dar...net po to, kai atėjo Dievats, ats nenuėjau į paznycią, o tai turpūt reitskia ir į religiją, nets...na turpūt todėl vitsų pirma, kad...maniau, kad zmoguts ir vienats pats gali pūti lapai tstipruts ir ką jau padėts daugiau vitsi tie plepalai, kuriuots ats tariautsi jau tseniai zinąts, norts dapar zinau, kad puvau net ne nulinukats...gal kokių triejų metų pyplyts, o maniautsi paigęts teologijots tstudijats, HO HO HO! Zmoguts vitsada dazniautsiai taip vitską yra linkęts vertinti, ir vitską zinoti, taip. O ten ats nuėjau tada, kai mano miręts prolits davė man tsupratsti, kats tai yra ir kaip tai reikalinga...jits neliepė, jits tik...kai ką patakė ir...Ir tsiots ditskutcijots ats daugiau nepetętsiu, nets ji pepratsmitska yra vitsitskai...duoną mets valgytsime tik tada, kai imtsime ją kaip duoną, pet jei galvotsime, kad akmuo, tai ir dantits galime itsilautsti, tikrai, taip jau yra, pa. Ir dar...jei tu ietskotum ką kats duoda, o ne tik troktstum įrodyti zūt pūt, kad nieko neduoda, tai tu patsidomėt ir apmątstytum ir tuots paktuts, kurie...na, kurie akivaizdziai egzitstuoja, ir kurių net moktslats neįtstengia niekaip paaitskinti...įvairiaputsitski ir įvairiatsryciai dalykai, galų gale, net zmonių liūdyjimai ir vitsa kita, pet...aitsku, galima juk pirmiautsia pulti, tsumenkinti tuots zmonets ir vots ne putsę pataulio aptsaukti peprotciaits. Blogas komentaras Rodyti?
2013-03-19 16:43
nu Kitki, ne PA, o PALAUK! aš tau už tas tsėtono tspirats Dieviškai atsidėkosiu. dabar trolinsiu tokia tema: kokį blogį religija įneša į pasaulį?
o tu parašyk: ką gero pasauliui duoda religija? būtent religija. o apie romanų rašyma paaugliams, tai ir kalbos negali būtį, juk net trolinti be klaidų nemoku. ir nemanau, kad paaugliams patiktų romanai be tsekso. iki. Blogas komentaras Rodyti?
2013-03-19 14:32
Man tsaknu! o jūts eikit, ir griauzkit tsavo tsėtono tspirats, va, HO HO HO!:P Ir dar Velykinių patsidarykit, PRUNKTST!
Blogas komentaras Rodyti?
2013-03-19 14:31
Urtsikirtutsiots ploktstelėts!
Jomts vitsai nereikia kugelio! Jots ateina ne tam, kad paklautsti ar kugeliukats tskanuts ir ar its mėtytėts...a...e...na ar yra įdėta ir mėtytėts...tsu vitstiena tipo. ne, jots ateina tik tsuratsi ko norts, dėl ko galėtų patakyti, kad kugeliukats netskanuts, taip! pet kai zmonėts patako jiemts aitskių aitskiautsiai - eikit tsau tsikt! Nevalgykit jei neorit! ne, jie vits tiek neueina tsau, o tsovi ir vėptso kaip kiti valgo, patyts varvindami tseilets, nets kvapats tskanuts tsklinda, ir vits groja, vits groja tą patį per tą patį kaip kokie tsėtono liūdytojai, tikėdamietsi, kad kiti prarats apetitą nuo to! HO HO HO! Va jumts:P M Blogas komentaras Rodyti?
2013-03-19 14:26
Kats tia per petvarkė netsuprantu! Tik nepūnu kiek, ir jau kritika itsnaikinta! Vien tsaldėtsiai vitsur ir jokiots tsilkėts! Ką ten tie du durniai pirmam lape įtsikipę Hawiko tsijono...a...e..tsuknelėts..a ...tsutanots! Aaaaaaaaa...ĮTSIKIPĘ JĖZAUTS DRAPUZIO PADALKŲ! Ir velkatsi its patskots tsaukdami - tavęts nėra!... Kats tia dapar netsuprantu??? argi Jėzuts takė norts vienai vitstai - tsek patskui mane, o jei netsektsi, ats tave uz plaukų nutsivilktsiu, tsakė???! Jits tik patakė - itsdalink vitską vargtsamts kitkeliamts ir tsek patskui mane. o tada jaunuolits nuleido akits ir purpėdamats nuėjo...kunigai plogi, popieziuts netikrats, Jėzauts nėra. pet ar Dievats juots vijotsi? ar tsaukė - ateikit ats dar jumts paaitskintsiu, nets jei galvots netsuprato, tai gal jūtsų tsupin..a..uodegots protingetsnėts ir tsuprats. Ne! Jezuts taip netakė ir vitsai jų nelaikė, nets kiekvienats eina ten kur tik nori, taip. Durniuts į durnyna, vitsta į vitsyną, karvė į karvyną ir t.t. Taip. amen. Tia puvo Kitkelits Dievo metaits, pim pim.
Blogas komentaras Rodyti?
2013-03-18 18:23
Ar jum truputį dar nedaėjo, kad iš tokio ginčo nieko gero neišeis? Po velniais, juk šitas paklodes galima buvo nukreipt kokia nors teigiama linkme, rašyt, pavyzdžiui, romanus paaugliams (nuo kurių tie paaugliai mažiau žudytųsi ir gerintų šalies demografinę situaciją) arba propagandines kalbas tos pačios demografinės situacijos skatinimui. Bet ne, ginčijatės.
Blogas komentaras Rodyti?
2013-03-18 18:10
Apie tai, ką užsiminė Frankas Šteinas 10 punkte, galima plačiau paliesti šią temą.
Tikėjimas "Dievu" egzistavo per amžius. Senovėje Egiptiečiai tikėjo Dievais taip stipriai, kad net statė jiems masines struktūras tokias, kaip piramidės - kurios ir šiandien yra vienos iš didžiausių ir labiausiai patvarių žmogaus statybų, kada nors sukurtų. Tačiau, šiandien mes žinome su užbaigtu įsitikinimu, kad Egipto Dievai buvo įsivaizduoti. Nėra jokio jų egzistavimo įrodymo. Tokiu būdu, mes nestatome piramidžių daugiau ir nemumifikuojame mūsų lyderių. Mes žinome, kad dešimtys milijonų romėnų garbino Jupiterį ,ir statė jam didingas šventyklas. Šitų šventyklų griuvėsiai yra populiarios turistų lankomos vietos, net ir šiandien. Bet mes žinome su užbaigtu įsitikinimu, kad šitie Dievai buvo įsivaizduoti. Nėra jokio įrodymo jų egzistavimui, ir tokiu būdu niekas daugiau negarbina Dzeuso. Tai pat mes žinome, kad actekų civilizacija tikėjo savo Dievais taip stipriai, kad jie konstravo jiems didžiules šventyklas ir piramides. Be to, Actekai buvo tiek aistringi, kad jie aukojo šimtus žmonių savo Dievams, ir tai buvo ne seniau nei 16-am amžiuje. Tačiau, šiandien mes žinome, kad šitie Dievai buvo visiškai įsivaizduoti. Actekai buvo psichiškai nesveiki, kurie žudė žmones dėl savo Dievų. Žmogaus nužudymas neprišauks lietaus ar dar ko nors. Mes visi tai žinome. Jei actekų Dievai būtų tikri, mes vis dar aukotume aukas jiems, ir šitos aukos būtų efektyvios. Šiandienis "Dievas" yra taip pat įsivaizduojamas, kaip ir buvo visi šitie istoriniai Dievai. Faktas, kad milijonai žmonių garbina Dievą yra beprasmis. "Dievas" ir "Jėzus", kuriuos krikščionys garbina šiandien, iš tikrųjų yra amalgama, suformuota iš senovinių pagoniškų Dievų. Mintis apie "nekaltą gimimą", "laidotuvės uolos kape", "prisikėlimas po 3 dienų" ir "valgymas kūno ir kraujo gėrimas" neturėjo nieko bendro su Jėzumi. Visi ritualai krikščionybėje yra visiškai dirbtiniai. Krikščionybė yra sniego rutulys, kuris apvertė tuziną pagoniškų religijų. Kadangi gniūžtė užaugo, ji laisvai prisidėjo pagoniškus ritualus ir tikėjimus, kad būtų labiau patraukli atsivertėliams. Jūs galite surasti tai populiarioje literatūroje. 1) "Pėdsakai pagoniškos religijos krikščioniškuose simboliuose yra nepaneigiami. Egipto saulės diskai tapo katalikiškų šventųjų halos. Paveikslai Isis slaugančios stebuklingai gimusi sūnų Horus, tapo projektu mūsų šiuolaikinių atvaizdų - Mergelės Marijos rankose slaugomas kūdikis Jėzus. Ir faktiškai visi elementai katalikiško ritualo - mitra, altorius, artimumas, aktas "Dievo kūno valgymo" - buvo paimti tiesiogiai iš ankstyvesnių pagoniškų religijų." 2) "Niekas Krikščionybėje nėra originalu. Iki-krikščioniškas Dievas Mithras - buvo vadinamas Dievo Sūnus ir pasaulio šviesa - gimė gruodžio 25-ąją, mirė, buvo palaidotas uolos kape, ir paskui prisikėlė po trijų dienų. Beje, gruodžio 25-ają taip pat gimė Osiris, Adonis, ir Dionysus. Ka tik gimęs Krišna, tai pat buvo apdovanotas auksu, smilkalais, ir mira. Netgi Krikščionybės savaitės šventa diena buvo pavogta iš pagonių." Krikščioniškam šalininkui yra nepaprastai sunku priimti šia tiesą. Visi krikščionybės "šventi ritualai", ir visi krikščionybės pagrindiniai tikėjimai (nekaltas gimimas, prisikėlimas, ir taip toliau) atėjo iš kitų religijų, kurios buvo populiarios prieš Jėzų. Kai tik jūs suprantate fundamentalią krikščionybės tiesos kilmę, visa ši kvailybė tampa matoma. Yra aišku, kad pagoniškų šalininkų, iš kurių krikščionybė paėmė ir sukūrė savo mitus, garbinami Dievai buvo įsivaizduoti. Jei Dievai tokie kaip Horus, Ra, Mithras, ir taip toliau būtų tikri, mes turėtume jų egzistavimo įrodymą, ir kiekvienas tikėtu tais Dievais. Šiandien jūsų "Dievas" ir "Jėzus" yra tiesiog šitų įsivaizduotų pirmtakų - tęsinys. Krikščionis racionalizuos šią situaciją, sakydamas, "Taip, egiptiečiai ir romėnai meldėsi neteisingiems Dievams, bet krikščionybė yra tikra. Tik pažiūrėkite į milijardus žmonių, kurie tiki Jėzumi Kristumi." Ši skaičiaus-jėgos racionalizacija gali suteikti raminantį jausmą, bet tai yra beprasmybė. Faktas, kad milijonai žmonių garbina Dievą yra beprasmis. Kažkada buvo laikai, kai dauguma žmonių manė, kad žemė yra plokščia. Plačiai paplitęs tikėjimas nepakeitė fakto, kad žemė yra apvali. Mokslinis įrodymas, ką mes turime šiandien yra nepaneigiamas - žemė yra apvali. Krikščioniškas tikėjimas yra gryna mitologija, taip pat kaip ir kiekviena kita mitologija, kurią žmonija susikūrė per amžius. Blogas komentaras Rodyti?
2013-03-18 16:45
Žmonės klausia, ar yra pragaras, ar yra rojus ? - todėl, kad visos religijos kalba apie pragarą ir rojų, tarytum tai yra visatos geografijos dalis. Tai nėra geografiniai reiškiniai, tai yra jūsų psichologijoje.
Religijos skaldo žmones, sukuria dvilypumą žmogiškame prote. Tai yra būdas eksploatuoti jus. Jei jūs esate visas, jūs esate už jų kontrolės. Jei jūs esate sumažintas fragmentuose, tai visa jūsų jėga yra sunaikinta, visa jūsų valdžia, jūsų orumas. Tada jūs galite būti krikščioniu, musulmonu, indasu ir tt.. Ir visos religijos daro tiktai jūsų pavergimą. Kad pavergtų jus, jos turi sukurti konfliktą jūsų viduje tam, kad jūs pradėtumėte kovoti su savimi savarankiškai. Yra sukuriamas kaltės jausmas, dėl kurio jūs nesate vertas vadintis tikru, autentišku žmogaus asmeniu. Tai yra tai, ko režimo vadovai nori. Gilus jausmas niekšiškumo jūsų viduje padaro juos lyderiais. Kiekviena religija paima skirtingą žmogaus dalį ir pasmerkia, ir priverčia jį jaustis kaltu. Kai tik kaltė yra sukuriama jumyse, jūs esate dvasininkų rankose. Dabar jūs negalite pabėgti, todėl, kad tiktais jie yra vieninteliai, kurie gali išvalyti visas jūsų gėdingas dalis, kurie gali padaryti jus gebantį stovėti prieš Dievą be jokios gėdos. Jie išgalvoja Dievą. Jie išgalvoja kaltę. Jie išgalvoja, kad vieną dieną jūs turėsite stovėti prieš Dievą, tokiu būdu jūs turite būti švarus ir būti grynas tam, kad jūs galėtumėte stovėti prieš jį, be jokios baimės, ir be jokios gėdos. Visos religijos yra prieš abejonę. Jos labai bijo abejonės. Tiktais bejėgis intelektas gali bijoti abejonės; kitaip abejonė yra iššūkis, galimybė tyrinėti. Visos religijos nuodija protus įdiegdamos mintį, kad jeigu jūs abejosite, jūs pateksite į pragarą, ir kentėsite visą amžinybę: "Niekada neabejokit." Tikėjimas ir tik tikėjimas, visiškas tikėjimas - ne, net ne dalinis tikėjimas, bet visiškas tikėjimas. Ko jie reikalauja iš žmonių? Kažko visiškai nesuprantamo. Ar protingas žmogus gali tikėti visiškai? Ir net, jei jis bando tikėti visiškai, tai reiškia, kad abejonė yra; kitaip prieš ką ir su kuo jis kovoja? Prieš kokią abejonę jis bando tikėti visiškai? Abejonė yra, ir abejonė negali būtį sunaikinta tikėjimu. Abejonė yra sunaikinama, patiriant. Jie sako, tikėkit, bet jūs tyrinėkit. Jie sako, neabejokit, bet jūs abejokit iki pačio galo, kol jūs sužinosite, pajausite, patirsite. Tada, nebus jokio reikalingumo tramdyti abejonę; ji išgaruos pati. Taip pat nebus jokio reikalingumo tikėti. Jūs netikite saule, jūs netikite mėnuliu - kodėl jūs tikite Dievu? Jus neturite tikėti įprastais faktais, todėl, kad jie yra. Rožė iš ryto žydi; vakare jos nebėra. Jūs žinote tai ir jums nekyla jokio klausimo dėl abejonės. Šis "tikėjimas" rožės gėle yra paprastas tikėjimas, ne prieš abejonę. Tik, kad jūs nesusipainiotumėte tarp paprasto tikėjimo ir sudėtingo tikėjimo, tam yra skirtingas žodis :pasitikėjimas. Jūs pasitikite rožės gėle. Ji pražysta, išleidžia savo aromatą, ir nuvista. Vakare nebesurandate; jos žiedlapiai nukrito, vėjas nunešė juos. Bet jūs žinote, kad vėl bus rožės, vėl bus aromatas. Jums nereikia tikėti; jūs tiesiog žinote iš patirties, todėl, kad vakar buvo rožės, ir jos dingo. Šiandien vėl pasirodė - ir rytoj gamta ketina sekti savo kursą. Kodėl tikėti Dievu? Nei vakar jūs turėjote kokios patirties iš Dievo, nei šiandien... ir kokia garantija yra dėl rytojaus? Iš kur gali būti garantija dėl rytojaus? - todėl, kad vakar buvo tuščia viltis, šiandien yra tuščia viltis, ir rytoj bus tiktai tuščia viltis - tikėjimas į viltį. Bet tai yra tai, ką visos šitos religijos moko - neabejokit, tikėkite. Tuo momentu, kai jūs sunaikinate abejonę, jūs sunaikinate kažką didžiulės vertės, todėl, kad tik abejonė padės jums surasti atsakymą į klausimą. Sunaikindami abejonę, jūs sunaikinate klausimą ir nužudote atsakymą. Ir kas yra atsakingas? Visi jūsų rabinai, popiežiai, shankaracharyai, imamai - jie yra atsakingi, todėl, kad jie sunaikina pačią apklausos šaknį. Japonijoje žmonės augina keistus medžius. Egzistuoja trijų šimtų ir keturių šimtų metų senumo medžiai, penkių colių aukščio. Keturi šimtai metų! Toks senas, bet tik penkių colių aukščio. Jie skaito, kad tai yra menas. Ir viskas ką jie daro, paprasčiausiai pastoviai nukarpo šaknis. Žemės puodas, kuriame auga medis neturi dugno, ir taip karts nuo karto jie nukarpo šaknis. Kai šaknys yra nukarpomos, medis negali užaugti. Medis sensta, bet niekada neužauga. Nors tai galėtų tapti dideliu medžiu, todėl, kad daugiausia tie medžiai yra "bo" medžiai. Bet tai ką šitie žmonės Japonijoje daro parodo kažką reikšmingo: tai yra tai, ką religijos daro su žmonėmis. Jie nukarpo jūsų šaknis, tokiu būdu jūs neužaugate - jūs tiktais senstate. Ir pirma šaknis, kurią jie nukerpa yra abejonė; tada jūsų apklausa sustoja. Antra šaknis kurią jie nukerpa, pasuka jus prieš jūsų savą natūrą, pasmerkia jūsų natūrą. Aišku, kai jūsų natūra yra pasmerkta, kaip jūs galite padėti savo natūrai užaugti ir tekėti savo nuosavu kursu kaip upė? Ne, jie neleidžia jums būti kaip upė, tekėti zigzagais. Visos religijos paverčia jus į geležinkelio traukinius, važiuojančius ant bėgių nuo vienos stoties iki kitos - ir daugiausia niekur nevažiuojant, tik puškuojant, bet vis ant bėgių. Šiuos bėgius jie vadina; disciplina, kontrolė, savikontrolė. Jūs liekate paviršutiniška būtybe; jūs nepasiekiate jokio gilumo, autentiškumo. Jūs nežinote nieko apie savo savus gylius. Jūs žinote apie save tik per kitus, tai, ką jie sako. Taip pat, kaip jūs susipažįstate su savo veidu per veidrodį, jūs susipažįstate su savimi per kitų žmonių nuomones; jūs nežinote savęs tiesiogiai. Ir nuomonės, nuo kurių jūs priklausote yra tų žmonių, kurie yra panašioje padėtyje; jie nežino savęs. Toivi Blatt, po holokausto išlikęs asmuo pasakė: “Žmonės paklausė manęs, “ Ko jūs pasimokėte (mirtininkų/koncentracijos stovykloje)?”, ir aš manau, kad esu įsitikinęs tiktai dėl vieno dalyko - niekas nepažįsta savęs. Malonus asmuo gatvėje, jūs klausiate jo, “Kur yra Šiaurės Gatvė?” ir jis eina su jumis puse rajono ir parodo jums, ir yra geras, ir mielas. Tas pats asmuo skirtingoje situacijoje galėjo būti blogiausiu sadistu. Niekas nežino savęs. Mes visi galime būti gerais žmonėmis ar blogais žmonėmis skirtingose situacijose.” Religijos sukūrė aklių žmonių visuomenę , ir jie tai tęsia sakydami jums, kad jums nereikia akių. Jėzus turi akis; kam jums Krikščionims akys? Viskas ką jūs turite daryti, tai tikėti į Jėzų; jis parodys jums kelią į rojų, jums tereikia tik sekti. Jums neleidžiama galvoti, todėl, kad mąstymas gali pasukti jus atgal.. Mąstymas gali pakreipti jus į skirtingą kelią, ne tą kuriuo jie nori, kad jūs eitumėte, todėl, kad mąstymas aštrina jūsų abejonę, jūsų intelektą. Ir tai yra labai pavojinga visoms religijoms. Religijos nori jūsų nemastančių, kaip nors traukiamų; jie nori jūsų be intelekto. Bet jie yra protingi parenkant gerus vardus; jie vadina tai "tikėjimu". Tai yra jūsų intelekto savižudybė. Protingi žmonės pasaulyje turėtų atsikratyti nuo visko, ką jų religijos padarė jiems be jų žinojimo. Žmonės turėtų išsivalyti nuo žyduizmo, induizmo, krikščionybės ir tt. Žmonija, turėtų visiškai išsivalyti - paprasčiausiai pakanka tebūti žmogumi. Kodėl mums neužtenka tebūti tik žmonėmis? Mes esame gimę žmonėmis. Nėra jokio reikalingumo, kad kažkas būtų aukščiau mūsų ir traukiotų virveles. Mes turime pradėti galvoti labiau savarankiškai, negu tik cituoti kaip papūgos - VEDAS, KORANUS, BIBLIJAS. Ir papūga galima išmokinti citatų iš biblijos, bet tai nieko nereiškia. Religijos padarė tiek daug žalos, kad tai beveik nesuskaičiuojama - jų nuodėmių puodas yra pilnas, perpildytas. Jis turėtų būti įmestas į Ramųjį vandenyną, kelių kilometrų gylyje, tiek giliai, kad niekas negalėtų surasti jo ir vėl pradėti tą patį idiotišką procesą. Visos religijos simuliuoja, kad jų religija yra teisinga religija. Visos pasaulio religijos sąlygoja žmogišką protą nuo pačios vaikystės tam, kad įtikintų, kad jų religija yra teisingiausia - religija, kurioje jūs gimstate. Krikščionys mano, kad jų religija yra vienintelė teisinga religija pasaulyje, visos kitos religijos yra neteisingos. Tas pats atvejis yra su žydais, su musulmonais, su budistais ir t.t.. Nesakykite, kad jūs vis dar netikite į tą religiją, kurioje jūs gimėte? Juk jūs išaugote savo kūdikio drabužėlius. Ar nėra laikas taip pat išaugti savo kūdikio religiją? Kas, jei jūs būtumėte gimę skirtingoje kultūroje? Ar jūs būtumėte buvę gana sąmoningi, kad surastumėte kelią atgal į jūsų esamą tikėjimo sistemą? Ar jūsų esamas tikėjimas nėra paprasčiausiai produktas jūsų aplinkos, o ne sąmoningo pasirinkimo rezultatas? Blogas komentaras Rodyti?
2013-03-17 02:05
Le Hawk
1. Jeigu kelias valandas išgyvenęs kūdikis miršta, tai dėl savo kaltės? Ir ką blogo jis sugebėjo iškrėsti? O gal už tėvų nuodėmes? Tikrai manai, kad tai teisinga? Bet kas, atimantis vaikui gyvastį, yra išgama. Tas pats galioja ir tavo dievui, jei jis už tai atsakingas. 2. Biblija yra pilna "faktų" (jūros prasiskiria, mirusieji prisikelia ir panašūs niekai). Visa tai - melagystės? Beje, priminkit, tai už ką ten bažnytininkai degino mokslininkus? Ne už prieštaravimą biblijos "tiesoms"? 3. Tai, kad kažko nežinome, niekaip nereiškia, kad tai kažkaip susiję su dievu. Gal žinai, kas pavogė mano piniginę? Ne? Tai, matyt, dievas? 4. Čia jums pats dievas papasakojo apie savo išvaizdą :D? 5. Biblijoje sakoma, kad be dievo žinios nieko nevyksta. Vadinasi, blogi spendimai būna iš dievo. Tiesa, dar yra laisva valia, bet jei ji tikrai laisva, tai prieštarauja pirmam teiginiui. Kitaip tariant, arba tokio dalyko kaip laisva valia nėra, arba ne viskas priklauso nuo dievo. 6. Jeigu apie tai, kas yra už pažinimo ribų, nieko nežinome, kokiu pagrindu paistote apie kažkokius dievus? 7. Taip, tą klausimą sukūrė sofistai - tam tikros filosofinės mokyklos atstovai. Tai nereiškia, kad klausimas sofistinis šiandienine prasme. Jis visiškai logiškas. 8. Tai kodėl tų religijų atstovai sukėlė du pasaulinius karus, holokaustą, gulagą sukūrė ir panaudojo atominį ginklą? Šių religijų atstovai siekia dominuoti, primesti savo valią ir "tiesą". O kuo galite apkaltinti džiunglių gyventojus? Kitas dalykas, ką pasakysite apie civilizacijos lygį, kokį pasiekė, tarkim, Japonija? 10. Nuo kada monoteizmas prieštarauja pagonybei? Ir apskritai, pasidomėkite krikščionybės geneze, pavyzdžiui, graikų Dioniso įtaka Kristaus įvaizdžiui. "Prisikėlusį" dievuką turėjo dar egiptiečiai, be to, jis ir gimė "stebuklingai". Arba štai čia aprašytas "vakarienės" ritualas jums nieko neprimena :D? http://lt.wikipedia.org/wiki/Mitraizmas Jūsų krikščionybė atsirado iš pagoniškų religijų ir pati yra pagoniška. Be to, visai ne monoteistinė: nepaisant visų išvedžiojimų, kiekvienam akivaizdu, kad mergelė Marija, Juozapas, visokio plauko šventieji yra atskiri "vienetai", kiekvienas atsako už savo sritį. Kad virš jų visų yra galingiausias dievulis - nieko nekeičia. Juk Perkūnas ar Dzeusas taip pat buvo aukščiausi. 11. Nesikartosiu dėl dievo išvaizdos, tai iš piršto laužti skiedalai, be to, prieštaraujantys teologijos klasikams, kurie apie jokias energijas nerašė :) 12. Tai marksizmas taip pat nekaltas dėl stalinizmo nusikaltimų? Arba dėl nuo bado Šiaurės Korėjoje mirštančių žmonių? O ar ne būtent dėl tos IDĖJOS viskas ir vyksta? 13. Anekdotus pasakojate. Dabar eiliniai žmonės turi juos ginančius įstatymus, darbo laiko apribojimą, teisę laisvai keliauti, keisti darbą ir t.t., ir t.t. Kokius buvo paprastų žmonių teisės "senais gerais dvasingais" laikais? Istorija bent kiek domitės? O su mokslu religijos sugyvenimas tik toks, kad ji visad velkasi iš paskos ir pasilaužiusi pripažįsta teisybę (kaip Žemės sukimosi aplink Saulę atveju). 14. Jūs galite nieko nepirkti ir netgi nedirbti - jums nieko už tai nebus. Žinote, kas jūsų būtų laukę, tarkim, XII a. už atsisakymą eiti į bažnyčia? Jus būtų kelis mėnesius kankinę, kol būtumėt prisipažinęs, kad pardavėt dūšią velniui ir panašias nesąmones, paskui būtumėt gyvas sudegintas ant laužo. Tikrai lygiaverčiai dalykai, ar ne? 15. Visiškai nevykęs palyginimas. Vykęs būtų tuo atveju, jei sugautumėte geografijos mokytoją, kuris moko, kad žemė apvali, o pats tiki, kad ji plokščia. Blogas komentaras Rodyti?
2013-03-16 13:07
( Le Hawk ) Apie pasaulį mes žinome labai mažai. Kad mes galime pasigaminti išmaniuosius telefonus, tai nereiškia, kad esame kažkokie visažiniai, kurie gali paneigti Dievą. Ką mes žinome apie pasaulio sandarą, apie Visatos atsiradimą, didįjį sprogimą, apskritai apie pačios Visatos prigimtį, baigtinė ji ar ne, ar yra daugiau panašių padarų į mus ir t. t. Galima tęsti ir tęsti. Žmonija turbūt nežino net dešimtadalio. Ir mes jau galime neigti Dievo sąvoką? Juokinga. Tai, kas už erdvės, laiko ir mūsų žmogiško biologinio suvokimo ribų - nereiškia, kad tai neegzistuoja. Vien jau ką reiškia Einšteino reliatyvumo teorija, kuri iš viso paneigia erdvės ir laiko absoliutumą. Kaip jau minėjau, žmonija neturi atsakymų į DAUGYBĘ klausimų. Jeigu kada nors žmonija prieis galutinį rezultatą, jis gali būti labai stebinantis. Čia irgi juokingas mąstymas - jeigu nėra erdvėje ir laike, tai neegzistuoja. O ar mes esame garantuoti, kad erdvė ir laikas yra vienintelės dimensijos? Kodėl tikėjimas priešpastatomas mokslinei pažangai? šitie dalykai vienas kitam netrukdo. * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * Jeigu neįmanoma įrodyti, kad Dievas neegzistuoja, tai tada vienaragiai ar drakonai gali egzistuoti taip pat, nes mes negalime įrodyti, kad jie neegzistuoja. Jei, mes neturime užbaigtų visatos žinių, mes turime pripažinti galimybę, kad kažkur visatoje, galėtų būti tokių būtybių. Ar, ne? "Mes neturėtume tikėti niekuo, jei tam nėra protingos priežasties manyti, kad tai yra tiesa" (Ingemar Hedenius) Kodėl religija yra blogai? Po šimtmečių mokslinės pažangos, tai yra planuotas judėjimas, kad temptų mus atgal, tam, kad antgamtinė tikėjimo sistema galėtų išlikti dar keletą metų prieš išnykstant į miglotumą. Religijos diskredituoja mokslą, ir įdiegia pakankamai abejonės neišsilavinusioms masėms, kad jų kintama teorija galėtų atrodyti kaip tik taip, kaip yra norima įtikinti. Tai paveikia visuomenę visumoje: draudimai prezervatyvų grasina šeimoms; draudimai kamieninių ląstelių naudojimo sulaiko medicinos tyrinėjimą; pateisinimas lytinės diskriminacijos ir homophobia kuria neapykantos ir atskyrimo atmosferą Religija deda pastangas, kad nuslopintų finansavimą mokslo progresavimui. Pavyzdžiui, religingos įstaigos siekia uždrausti kamieninių ląstelių tyrinėjimą, kuris yra vienas iš labiausiai daug žadančių medicinos laukų, žinomų mums šiandien. Ir bet kuri grupė turi savo ekstremistus. Krikščionybė yra labiausiai sklindanti ir įtakinga iš visų religijų, ir jų fundamentalūs nariai yra didžiausia grėsmė civilizuotai visuomenei. Islamas yra įtakingas ir ekstremistiniai musulmonai gali atrodyti linkę į smurto veiksmų darymą. Apie islamo ekstremistus yra žinoma daug, bet faktas yra, kad būtent dešinieji ekstremistai (dažnai fundamentalūs krikščionys), padarė daugumą teroro aktų pastaraisiais metais. Kodėl religija yra blogai? Blogai yra ne tai kuo asmuo tiki, bet tai, kas seka - jų elgesys, kuris yra žalingas. Niekas “nesudarė mokslo” per vieną dieną. Viskas ką mes laikome savaime suprantama šiandien, prasidėjo kaip stebėjimas, kas tapo hipoteze, kuri privedė prie bandymų, pakartotinų bandymų, kurių rezultatai yra galų gale pateikti apžvalgai. Jei rezultatai galų gale po apžvalgos yra publikuojami, kiti mokslininkai (tikėdamiesi paneigti rezultatus) analizuoja duomenis daugelį metų, ieškodami nesuderinamumų. Jei hipotezė išgyvena , tiktai tada, tai tampa moksline teorija. Dalai Lama turi teisingą požiūrį apie savo religiją: “Jei mokslas įrodys kažkokį Budizmo tikėjimą esant neteisingą, tai Budizmas turės pasikeisti.” Visos kitos religijos mato mokslą, kaip grėsmę. Bet grėsmė kam? Tai yra grėsmė jų asmeniniams interesams, jų gyvenimo būdui, jų pajamoms, jų pragyvenimui. Jei žmonės liautųsi eiti į bažnyčią, ir sustabdytų dešimtinę, religija susiraukšlėtų ir mirtų. Visos naujos megabažnyčios nemoka už save savarankiškai, jūs žinote. Nėra jokio Dievo, ir tai yra paprasta tiesa. Jeigu dėl kokios nors priežasties žmonija ir visos religijos su jų pėdsakais būtų nušluotos, ir niekas nebūtų perduota, ir jeigu žmonija, nuo kažkokios atsitiktinai išlikusios aborigenų genties vėl prasidėtų, tai niekada religija nebūtų sukuriama tiksliai tokia vėl, kokia buvo. Jos vietoje atsirastų kažkokių kitų niekų, bet tai būtų kažkas kita. Bet, jei visas mokslas būtų iššluotas, tai tik būtų laiko klausimas, kol kažkas surastų būdą suvokti vėl viską isnaujo. Viena didžiausiu religijos blogybių yra tai, kad ji žmones moko, jog tenkinimasis nežinojimu yra dorybė. Tikrajam mokslui būtina pripažinti nežinojimą ir laikinas klaidas. Todėl negatyvi pagrindinė strategija, kuria kreacionizmo propagandistai siekia rasti mokslinio žinojimo "baltąsias dėmes" ir būtinai jas priskirti "protingo sumanymo" sričiai yra švelniai tariant, nevykusi. Jeigu mokslininkas negali akimirksniu išsamiai atsakyti į kokį nors klausimą, kreacionistas tuoj pat daro neišvengiamą išvadą: "Čia neišvengiamai laimi alternatyvi - "protingo sumanymo" - teorija." Betgi žiūrėkite, kokia iškreipta yra jų logika: jeigu teorija A negali ko nors paaiškinti, tai teorija B turi būti teisinga. Ar verta sakyti, kad ši logika priešingo teiginio nepripažįsta. Turime iš karto sutikti su neišvengiamai teisinga teorija net nepatikrine, ar ji iš tikrųjų gali paaiškinti tai, ko negalėjo paaiškinti ginčijama teorija. Kreacionistai įnirtingai ieško šiuolaikinio žinojimo ir pasaulinio supratimo "baltųjų dėmių". Suradus kokią nors spragą, būtinai teigiama, kad ją paaiškinti galima tik Dievo buvimu.Tokiems "mastantiems" naiviems teologams nerimą kelia tai, kad vykstant mokslo pažangai tu "baltųjų dėmių" lieka vis mažiau ir galima spėti, kad vieną dieną Dievui nebeliks ką veikti ir kur pasislėpti. Ir tie siaubingi geologų plaktukai kala ties kiekviena Biblijos eilute. Geologija mums primena, kaip trumpai egzistuojame, ir kaip individai, ir kaip rūšis. Astronomija - tiesiogine ir perkeltine prasme mums parodo mūsų vietą, nuslopina mūsų puikybę iki tokio lygio, kuris dera mažytei mūsų gyvenimo scenai - dulkelei tarp kosminio sprogimo liekanų. "Protingo sumanymo" teorija sau suteikia tokią magišką kortą, kuri atleidžia nuo griežtu reikalavimų - jie taikomi tik evoliucijai. Akivaizdu, metodologinis mokslo poreikis ieškoti nežinojimo sričių, kad galėtų imtis tyrimų, kaip diena nuo nakties skiriasi nuo kreacionistų siekio rasti nežinojimo sritis ir iškart paskelbti jas savo teorijos teisingumo įrodymais. "Protingo sumanymo" teorijai nereikia turėti savo įrodymų. Ji kaip piktžolė veši mokslinio žinojimo nenušviestuose plotuose. Tai nesuderinama su mokslo poreikiu tuos plotus identifikuoti, apibudinti ir ištirti. Kreacionistų pomėgis manipuliuoti paleontologijos "baltosiomis dėmėmis" simbolizuoja visą jų "baltųjų dėmių" teologiją. Daugybę evoliucinių pokyčių sklandžiai patvirtina daugiau ar mažiau nenutrūkstama tarpinių fosilijų seka. Esama ir nepatvirtintų, nes nerasta jokių liekanų - tai ir yra garsiosios "baltosios dėmės".Jeigu nerasta fosilijų, patvirtinančių tam tikrą evoliucinį pokytį, kreacionistai apsukriai įrodinėja ir daro neabejotiną išvadą, kad evoliucinio pokyčio nebūta - taigi čia galėjo pasidarbuoti tik Dievas. Reikalavimas, kad kiekvienas evoliucijos ar kito mokslo žingsnelis būtų patvirtintas daiktiniais įrodymais, yra visiškai nelogiškas. Tai tas pat, kaip reikalauti, kad prieš nuteisiant ką nors už žmogžudystę, būtų pateiktas vaizdo įrašas, parodantis kiekvieną nusikaltėlio žingsnį iki pat nusikaltimo - ir kad netruktų nei vieno kadro. Tarkime, vienas kalno šlaitas yra stati uola, užkopti neįmanoma, bet kitoje pusėje yra nuolaidus šlaitas iki pat viršūnės. Ant viršūnės yra viskas kas šiuo metu egzistuoja. Manyti, kad tokie sudėtingi dariniai staiga savaime atsirado, būtų taip pat absurdiška, kaip tikėtis vienu šuoliu nuo papėdės liuoktelėti ant aukštos stataus kalno viršūnės. Tačiau evoliucija apeina kalną iš kitos pusės ir palengva kopia į viršų - kaip paprasta! Laipsniško kopimo nuožulniu šlaitu pranašumas, palyginti su mėginimu iškart užšokti ant viršūnės, toks akivaizdus, kad net keistoka, kodėl iki Darvino niekas to nepastebėjo. Realus gyvenimas kopdamas į "netikėtiną" kalną, ieško lengvesnio kelio ir nuožulnesnio šlaito, o kreacionistai taip įsispoksojo į stačią uola, kad nepastebi kito kelio. Fosilijomis tampa nepaprastai mažytė negyvų organizmų dalis, taigi mums pasisekė, kad radome tiek daug tarpinių suakmenėjusių liekanų. Kitais atvejais fosilijų galime neturėti, bet evoliuciją ne mažiau įtikinamai gali įrodyti kiti šaltiniai, kaip antai molekulinė genetika ir geografinis paplitimas. Kita vertus, evoliucijos teorija aiškiai nurodė, kad atradus nors vieną fosiliją netinkamame geologiniame sluoksnyje, galima būtų suabejoti visa teorija. Kai J.B.S. Haldane buvo paklaustas, kokiu atveju evoliucijos teorija galėtų būti paneigta, jis sumurmėjo garsiąją fraze: "Triušio fosilijos ankstesniame nei kambro sluoksnyje." Tokių anachronistinių liekanų iki šiol nerasta, nors kreacionistai skelbė pasakas(visiškai paneigtas), kad ankstyvojo karbono kloduose rastos žmonių kaukolės ir gretimai palikti dinozauro ir žmogaus pėdsakai. Kreacionisto galvoje yra tik vienas "baltųjų dėmių" paaiškinimas - tai Dievo veiklos įrodymas. Tą patį jis daro ir kiekvienu atveju, kai į "neįtikėtino" kalno viršūnę dar neatrasti patogus šlaitai ir matoma tik stati uola. Kiekviena mokslo sritis, kur trūksta duomenų ar supratimo, neišvengiamai priskiriama Dievui. Ir taškas. Ne menkiausios pastangos įrodyti. Įsivaizduokite, kad toks "protingo dizainerio" teoretikas sako mokslininkams:" Jeigu nesuprantate, kaip tai veikia, nesukite galvos: meskite viską ir sakykite, kad Dievas tai padarė. Nesuprantate, kaip nervais perduodamas impulsas? puiku! Nežinote, kaip smegenyse kaupiama atmintis? Nuostabu! Kyla sunkumų dėl sudėtingų fotosintezės procesų? Dar geriau! Brangus mokslininkai, nesiaiškinkite tų paslapčių. Palikite jas mums, o mes žinosime, ką su jomis daryti. Savo tyrinėjimais nesikėsinkite į mieląjį neišmanymą. Mums, tų baltųjų dėmių reikia, kad ten Dievas galėtų rasti prieglobstį." Šv. Augustinas gana atvirai apie tai kalbėjo: "Dar pavojingesnė yra kita gundymo forma. Tai smalsumo liga. Ji mus pastūmėja mėginti atskleisti gamtos paslaptis, suprasti paslaptis, kurių mums neskirta suprasti, kurios mums nereikalingos, kurių žmogui nedera norėti žinoti." Evoliucijos suformuoti organai dažniausiai esti tobuli ir efektyvus, bet neretai turi visokių trukumų - to ir galima tikėtis, jeigu jie atsirado evoliucijos būdu, bet to nesitikėtum, jeigu viską pagal sumanymą sukūrė tobulas kūrėjas. Pavyzdžiui: grįžtamasis gerklų nervas. Jo ilgi ir nereikalingi vingiai tikslo link atskleidžia evoliucijos istorija. Daugelį žmones kankinančių negalavimų - nuo nugaros skausmo iki išvaržos, nuo gimdos nusileidimo iki dažnos slogos - nulemia tai, kad mes dabar vaikštome stati, nors per šimtus milijonų metų organizmas formavosi, kad būtų vaikštoma keturiomis. Mūsų sąmonę pažadina ir tai, kad natūralioji atranka yra tokia žiauri ir netaupi. Plėšrūnai atrodo puikiai "suprojektuoti", kad gaudytu gyvūnus - aukas, o jų aukos puikiai "suprojektuotos" taip, kad bėgtų nuo plėšrūno. Kieno pusėje yra Dievas ? Įsivaizduokite, kad kas nors parodo jums tikrai puikų magijos triuką. Garsusis fokusininkų duetas Pen ir Teller rodydavo tokį triuką: abu iš pistoleto vienu metu šauna vienas į kitą ir abu lupomis pagauna kulką. Prieš užtaisant pistoletus, ant kulkų daromos identifikavimo žymos, visą procedūra iš arti stebi publikos savanoriai, kurie išmano ginklus, pašalinamos visos galimybės kaip nors apgauti. Baigiasi tuo, kad Telerio pažymėta kulka atsiduria Peno, o kulka su Peno žymomis - Telerio lupose. Iš smegenų gilumos išlenda argumentas, pagristas neišmanymu: "Tai turbūt stebuklas. Nėra mokslinio paaiškinimo. Tai tikrai antgamtinis reiškinys. " Bet .. Penas ir Teleris yra visame pasaulyje garsūs iliuzionistai. Jų triuką galima paaiškinti. Bėda tik ta, kad esame pernelyg naivus ar nepastabus, arba mums trūksta vaizduotės, kad suprasti. Tokia yra normali reakcija į iliuzionisto triuką. Tokia turėtų būti ir normali reakcija i biologinį reiškinį, kuris atrodo nesuprantamai sudėtingas. Žmonės, kurie skubotai daro išvadas apie antgamtinį reiškinio pobūdį, remdamiesi tik savo nuostaba, nėra protingesni už lengvatikius kvailius, kuriems fokusininkas, lenkiantis šaukštus, atrodo turintis "paranormalių" galių. Ką manote? Ar bakterijos žiuželis atsirado atsitiktinai, ar buvo sukurtas? Bakterijos žiuželinis varytuvas yra tikras gamtos stebuklas. Tai vienintelis žinomas - išskyrus žmonių sukurtas technologijas - atvejis, kai judėjimo varytuvas yra laisvai besisukanti ašis. Jeigu didelis gyvūnas turėtų ratus, tai, būtų tikrai nesupaprastinama sudėtinga sistema. Tikriausiai, kaip tik todėl gamtoje tokiu nėra. Kaip kraujagyslės ir nervai galėtų eiti per guolį? Net žiūrint per galingą mikroskopą jis atrodo smulkutis ir nereikšmingas. Vis dėlto prilyginamas galingam už borto pritaisytam valties varikliui. Tad kas yra tas bakterijos žiuželis? Žiuželių yra įvairių rūšių, bet bakterijos žiuželis (išvertus iš lotynų kalbos — „botagas“), ko gero, ištyrinėtas labiausiai. Pritvirtintas prie bakterijos ląstelės sienelės žiuželis sukasi, priversdamas mikroorganizmą judėti pirmyn, atgal, sustoti ir pakeisti kryptį. Manoma, jog įvairių žiuželių turi pusė visų žinomų bakterijų. Bakterijos, arba mikroorganizmo, žiuželio ir jo varomojo mechanizmo „brėžiniai“ saugomi DNR. Šį mechanizmą sudaro maždaug 40 rūšių baltymai, kuriuos galima palyginti su variklio dalimis. Neįtikėtina, bet šis „variklis“ susimontuoja vos per 20 minučių! Leidinyje The Evolution Controversy teigiama: „Bakterijos žiuželis turi rotacinį variklį, kuris sukasi nuo 6000 iki 17000 apsukų per minutę. Dar labiau stebina tai, kad jis gali sustoti vos per ketvirtį apsisukimo ir vėl maksimaliausiu greičiu suktis priešinga kryptimi.“ Žurnale New Scientist bakterijos žiuželis pavadintas „geriausiu sudėtingos molekulinės sistemos pavyzdžiu — idealiu nanomechanizmu, toli pralenkiančiu inžinerinius žmogaus sugebėjimus“. Mokslininkus glumina tai, kad smulkutis bakterijos žiuželis iš 40 dalių susimontuoja į tvarkingą, puikiai veikiantį mechanizmą. Žiuželis atlieka labai greitą sukamąjį judesį ir stumia bakteriją per vandenį. Būtent "stumia", o ne "plaukia", nes bakterija yra tokio dydžio organizmas, kuris tokio skysčio kaip vanduo nejaučia taip, kaip mes. Jai vanduo atrodo panašus į sirupą, drebučius ar net smėlį. Bakterija per vandenį veikiau kasasi ar stumiasi, bet neplaukia. Skirtingai nuo žiuželinių pirmuonių(didesnių už bakterijas), bakterijos žiuželis ne tik atlieka banguojančius judesius(kaip botagas) ir iriasi(kaip irklas). Jis turi tikrą, besisukančią ašį, kuri laisvai sukasi guolio viduje. Jį varo nuostabus molekulinis variklis. Nors viskas vyksta molekuliniame lygmenyje, bet variklis veikia panašiai kaip raumuo, tik šiuo atveju atliekamas ne ritmiškas susitraukimas, o laisvas sukimasis. Kažkas jį vaizdžiai apibudino kaip miniatiūrinį užbortinį varikliuką (nors paminėta, kad pagal inžinerijos standartus jo našumas labai mažas - tai retokai pasitaiko biologiniuose mechanizmuose). Nuostabu, kad gamtoje yra ir trečia raumenų panaudojimo forma. Kai kuriu vabzdžių (musių, bičių ir vabalų) skridimui skirti raumenys atlieka slankiojamąjį judesį, panašiai kaip stūmokliniai varikliai. Kiti vabzdžiai (pavyzdžiui, skėriai) siunčia nervų signalą į raumenis kiekvieną kartą norėdami mostelėti sparnais (kaip paukščiai), bitės siunčia įsakymą įjungti (ar išjungti) slankiojimo variklį. Bakterijos turi mechanizmą, kuris nėra nei paprastas susitraukimo variklis (kaip paukščio skridimo raumuo), nei stūmoklinis mechanizmas (kaip bitės skridimo raumuo), bet tikras rotacinis variklis kaip elektros ar Vankelio varikliai. žiuželis Blogas komentaras Rodyti?
2013-03-15 21:17
10. Indų relogija yra pagoniška, ne monoteistinė.
11. Vėl eilinį kartą pažodžiui priimama frazė "Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą". Esmė čia yra tame, kad žmonės vieninteliai gamtoje yra mąstantys, intelektualūs ir kuriantys, o čia viskas vėl suprimityvinama iki išvaizdos. Dievas neturi išvaizdos, pati Biblija jį apibūdina kaip visur esantį. Kaip jau minėjau, Dievas labiau lygintinas su energijos ar visaapimančios tobulos substancijos forma. 12. Krikščionybė ir Islamas yra bendruomeniškos religijos, kurių paskirtis yra diegti žmonėms dorovines vertybes, kurios reikalingos tam, kad visuomenė sugyventų, tobulėtų, klestėtų (aišku, ne vien materialiai, kaip dabar, kai tobulėjimas apsiriboja materija), o per visuomenės gerovę ateitų ir individo gerovė (taip, pirmoje eilėje bendruomenė, tik po to individas, o ne atvirkščiai). Tokia yra esminė religijų paskirtis. Masių valdymui jas viduramžiais pradėjo naudoti valdininkų elitas ir jiems parsidavę "Dievo tarnai", kurie aišku, nebuvo realiai jokie Dievo ar visuomenės tarnai, o tik savo egoistinės gerovės. Taip jie gerą idėją panaudojo blogiui, bet NE IDĖJA dėl to kalta. Ir aišku, ne Dievas. 13. Kodėl tikėjimas priešpastatomas mokslinei pažangai? šitie dalykai vienas kitam netrukdo. Viduramžiais buvo pilna neteisingų interpretacijų ir elementaraus bukumo, dėl to degė laužai, bet tie kas juos kūreno "Dievo vardu", padarė rimtą šventvagišką nuodėmę. Beje, mokslinė ir technologinė pažanga tikėjimo rėmuose būtų žymiai tvarkingesnė ir logiškesnė (būtų vengiama materializmo, žmonių išnaudojimo, besaikio vartojimo, dirbk-pirk-mirk industrijos, gamtos teršimo). dabar ta pažanga vyksta grynai tik materialiu pagrindu, o moralumas, kaip vienas žinomas Lietuvos veikėjas sakė, "ne šio pasaulio dimensijos". Na, kai "ne šio pasaulio", tai turim tą, ką turim. Iš tikrųjų tai čia net labai šio pasaulio dimensijos, ir be jų niekas gerai nefunkcionuoja, viskas virsta tik malonumų ir pelno vaikymusi, negalvojant apie pasekmes. 14. Tie, kas žmonėms skleidžia "dirbk-pirk-mirk" ideologiją, siūlo pirkti naują kvailą prekę ir pasiima sunkiai uždirbtus pinigus per dirbtinai suformuotus poreikius, tuo pačiu už grašius naudodami tų pačių žmonių darbą ir pasisavindami jo rezultatus, valdo žmones nepalyginamai labiau, nei kada nors galėjo valdyti bet kokia religija. 15. Kad religijos tarnai užsiima nusikalstama veikla, tai netrukdo man gyventi pagal Dievo įsakymus. Jie jų nesilaiko - jie patys ir atsakys, ir prieš įstatymą, ir prieš Dievą. Reiškia, kad į religijos instituciją eina nemažai žmonių ne iš pašaukimo, o iš kažkokių egoistinių sumetimų, bet čia jau jų nuodėmė. Pagavo kunigą su narkotikais - priežastis kažkam rėkti, kad "religija nesąmonė". O jeigu geografijos mokytoją pagautų su narkotikais, tai jau geografija būtų nesąmonė? Blogas komentaras Rodyti?
2013-03-15 20:38
Visa tai, ką Exorcistas čia papostino, yra bandymas išspręsti sudėtingus klausimus paprastomis priemonėmis.
Pastebėjimai: 1. Nelaimės ir nekaltų žmonių kentėjimai pasaulyje atsiranda dėl pačių žmonių kaltės. Blogis, vykstantis pasaulyje, yra žmonių veiklos pasekmė. jeigu žmonės laikytųsi Dievo įsakymų, praktiškai visos žmonijos problemos išnyktų. 2. Biblija neįrodinėja nei žemės plokštumo, nei apvalumo. Apskritai, Biblija nėra mokslinis veikalas, tai yra moralnis kodeksas ir religijos istorija, o ne astrofizikos vadovėlis. 3. Apie pasaulį mes žinome labai mažai. Kad mes galime pasigaminti išmaniuosius telefonus, tai nereiškia, kad esame kažkokie visažiniai, kurie gali paneigti Dievą. Ką mes žinome apie pasaulio sandarą, apie Visatos atsiradimą, didįjį sprogimą, apskritai apie pačios Visatos prigimtį, baigtinė ji ar ne, ar yra daugiau panašių padarų į mus ir t. t. Galima tęsti ir tęsti. Žmonija turbūt nežino net dešimtadalio. Ir mes jau galime neigti Dievo sąvoką? Juokinga. 4. Klausti, ką Dievas veikė iki pasaulio sukūrimo, tai yra absoliučiai primityvus Dievo įsivaizdavimas - kaip "senio ant debesies" (beje, senio ant debesies įvaizdis yra net ne krikščioniškas ir perimtas iš pagoniškų kultų). Dievas nėra nei žmogus, nei žmogiškas padaras - tai daugiau visur esanti energijos forma, visa ko priežastis ir amžinoji tvarka, "The Reason". 5. Blogis nėra Dievo sukurtas. Biblijoje yra labai gera Liuciferio istorija, kuri yra akivaizdi alegorija į žmoniją. Liuciferis buvo pats protingiausias iš visų angelų (kaip ir žmonės - protingiausi padarai gamtoje). Pajutęs savo galingumą, jis pasijuto vos ne Dievy, ėmė konkuruoti su juo (kaip ir žmonija, išmokusi pasigaminti išmaniuosius telefonus, pasijuto galingiausiais Visatoje). Deja, nei Liuciferiui, nei žmonijai nepakonkuruoti su Aukščiausiu Absoliutu. Abiem atvejais, pastangos "žaisti Dievą" yra juokingos. 6. Tai, kas už erdvės, laiko ir mūsų žmogiško biologinio suvokimo ribų - nereiškia, kad tai neegzistuoja. Vien jau ką reiškia Einšteino reliatyvumo teorija, kuri iš viso paneigia erdvės ir laiko absoliutumą. Kaip jau minėjau, žmonija neturi atsakymų į DAUGYBĘ klausimų. Jeigu kada nors žmonija prieis galutinį rezultatą, jis gali būti labai stebinantis. Čia irgi juokingas mąstymas - jeigu nėra erdvėje ir laike, tai neegzistuoja. O ar mes esame garantuoti, kad erdvė ir laikas yra vienintelės dimensijos? 7. Tas akmens klausimas "ar Dievas gali sukurti tokį akmenį, kokio pats nepakeltų" yra sofistinis žodžių žaismas, panašaus lygio, kaip kažkokio graikų filosofo sofizmas "Aš sakau, kad visi Kretos gyventojai melagiai. Aš pats iš Kretos. Tai ar visi jie melagiai"? Žodžių žaismų galima prikurti kiek nori, bet jie neturi realios prasmės. 8. Didžiosios Abraominės monoteistinės religijos (krikščionybė, islamas ir judaizmas) moko gėrio. Jos tikrai nemoko NIEKO blogo. Jie nebūtų religijų nešamo moralumo, tai iki šiol gyventume kaip džiunglėse, neturėtume jokios civilizacijos. Žmonėms būtinas moralinis autoritetas, nes žmonių natūra iš prigimties, deja, nelabai kokia. Kad religijos vardu vykdyti nusikaltimai, karai net tarp tų pačių religijų - tai žmonių tamsumo ir klaidingo interpretavimo, o gal net elito kiršinimo ir siekimo pralobti pasekmė, ne pačios religijos kaltė. 9. Dėl žmonių netobulumo, laisvo pasirinkimo ir t. t. - žiūrėti 5 punktą. Kol kas perskaičiu tik vieną postą, turėdamas laiko perskaitysiu kitus ir parašysiu pastebėjimus. Blogas komentaras Rodyti?
2013-03-15 18:00
Vienas iš didelių romanų yra autoriaus Fyodor Dostoevsky, BROLIAI KARAMAZOVAI. Tai turi tokį gilų įžvalgumą visko..., su intensyviu argumentu. Jauniausias brolis –yra trys broliai – labai religingas, tikintis, dievobaimingas, ir nori tapti vienuoliu ir vykti į vienuolyną. Antras brolis yra visiškai prieš Dievą, visiškai prieš religiją, ir diskusijoje su savo jaunesniuoju broliu jie be perstojo aptaria visas šitas problemas. Jis sako, ”Jei aš kada nors sutiksiu Dievą, pirmas dalykas, ką aš padarysiu, tai atiduosiu jam bilietą atgal, ir pasakysiu jam, " Pasilyk tai. Aš nenoriu tavo gyvenimo, nes jis yra beprasmis. Tik parodyk man kelią lauk, aš nenoriu būti pasaulyje. Aš tik noriu pasprukti iš egzistavimo; man atrodo, kad mirtis yra taikesnė negu tavo vadinamasis gyvenimas. Pasiimk bilietą, aš nenoriu važiuoti šiame traukinyje. Ir tu niekada nepaklausei manęs; tai yra prieš mano norą. Tu privertei mane važiuoti šiuo traukiniu ir dabar aš kenčiu be reikalo. Aš neturėjau jokios pasirinkimo laisvės. Ir kokių pagrindu tu pagimdei mane? Be mano leidimo sukūrei mane. Dabar tai yra puiki vergovė. Ir vieną dieną, neklausdamas manęs, tu mane užmuši. Tu pasodinai kiekvieną rūšį ligos manyje, pasodinai kiekvieną rūšį nuodėmės manyje, už kurią aš esu pasmerktas, ir tu esi viso to priežastis.” Ivanas Karamazovas sako, ”Jei aš sutiksiu jį kur nors, aš ketinu jį užmušti, bet prieš jo nužudymą aš ketinu užduoti visus šituos klausimus.” Visas romanas yra didžiulis argumentas. Trečias brolis nėra jų tikras brolis. Jis gimė nuo moters, kuri nebuvo jų tėvo žmona, ji tebuvo tiktais tarnaitė. Trečias brolis yra paslėptas nuo visuomenės akių, tokiu būdu jis lieka protiškai atsilikęs. Jis beveik panašėja į gyvūną: jis maitinasi, geria, ir gyvena tamsiame rūsyje, dideliuose Karamazovo rūmuose. Jo gyvenimas yra visiškai beprasmis. Ir Ivanas Karamazovas sako, ”Tik pagalvok apie mūsų neteisėtą brolį, kurį Dievas taip pat sukūrė. Kokia yra jo gyvenimo reikšmė? Jis negali net džiaugtis saule, šviežiu oru. Mūsų tėvas laiko jį uždarytą tamsoje. Niekas niekada neaplanko jo. Niekas nėra jo draugas šioje visoje žemėje. Jis nieko daugiau nepažįsta. Jis negali net gerai kalbėti, todėl, kad jis niekada nekalbėjo su niekuo. Jo visas gyvenimas yra toks pat, kaip gyvūnu: valgymas, gėrimas, miegojimas; valgymas, gėrimas, miegojimas. Jis niekada nepažins jokios moters, jis niekada nežinos jokios meilės. ”Tai yra labai intensyvus argumentas apie visas problemas, su kuriomis bet koks protingas žmogus susiduria. Ivanas iškelia visas problemas: ”Ką jūs manote, ką Dievas sako apie mano nelegalu brolį? Kokia yra jo reikšmė? Kodėl jis sukūrė jį ? Jei bet kas yra atsakingas, jis yra atsakingas, ir aš ketinu įvykdyti kerštą. Tik leiskite man jį surasti ! Kitaip aš praleisiu galimybę jį nužudyti. Aš noriu nužudyti Dievą, kad visa žmonija išsivaduotu nuo jo.” Blogas komentaras Rodyti?
2013-03-15 17:53
Yra daugiau, nei trys šimtai religijų pasaulyje, ir visos jos kovoja viena su kita. Jos visos yra sukurtos dėl Dievo sąvokos, todėl, kad jos visos išrado savo savas sąvokas. Indų Dievas turi tris galvas. Tik pagalvokite apie tą vargingą bičiulį. Įsivaizduokite, kad jūs turite tris galvas. Nemanau, kad jūs sugebėsite atsistoti. Viena galva svirs į vieną pusę, kita galva į kitą pusę, trečia... O statulos, paveikslai vaizduoja šį indų Dievą tokiu pat kūnu, kaip ir žmogaus; toks kūnas negali valdyti trijų galvų. Gamtoje įvykstą klaidos, dėl kurių vaikai gimsta su dvejomis galvomis, bet jie negali net sėdėti; jie tik guli. Cirkas pelnosi iš jų tragedijos, uždirbdamas pinigus. Indų Dievas turi gyventi neįgaliųjų vežimėlyje. Kiekviena galva visada trauks pagalvę į savo pusę, kvėpavimas bus sudėtingas. Apie ėjimą net nekyla klausimas. Vienas kūnas - trys galvos - trys Dievai, ir visi turi po žmona. Tragedija !Trys žmonos - vienam seksualiniam mechanizmui. Niekas dar nesakė, kad Indijos Dievas turi tris seksualinius daikčiukus. Nebent, - kokybė yra geriau negu kiekybė. :) Trys šimtai religijų, ir jos visos turi savo savą grožinę literatūrą. Kodėl skolintis kieno nors grožinę literatūrą. Yra religijų, kurios mano, kad Dievas turi tūkstantį rankų. Tūkstantis rankų? Jos turi augti per visą kūną, taip pat, kaip medžio šakos. Ir yra Dievų, kurie turi tūkstantį akių! Tūkstantis vienos galvos akių? Tada nėra jokios galimybės ausims, jokios galimybės nosiai, jokios galimybės burnai, jokios galimybės kažkam – net plaukams. Šis Dievas turėtų būti nuplikusia galva. Kaip jis gali valdyti tūkstantį akių? Tūkstantis akių mirksi vienai moteriai! Tai yra tikras romanas! :))) Dievas neišsprendė jokios problemos, Dievas sukūrė tūkstančius problemų. Ir kiekviena religija turi savo savą mintį, todėl, kad tai yra grožinė literatūra. Biblija sako, kad Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą. Tikrovė yra priešinga: žmogus sukūrė Dievą pagal savo atvaizdą. Dievas nėra atradimas - Dievas yra išradimas. Ir žmogus bando rasti paaiškinimą visoms nesąmonių rūšims. Dievui reikia tūkstančio rankų todėl, kad jis turi rūpintis septiniais milijardais žmonių. Bet jei jis turi rūpintis septiniais milijardais žmonių, jam reikia septinių milijardų rankų. Tūkstančio rankų neužteks. Bent jau, jei jis norės paspausti rankas visai žmonijai vienu metu, jam reikės septinių milijardų rankų. Tik rankos, ir rankos, ir nieko daugiau! Žmogus turi paaiškinimą viskam. Dievas yra danga. Štai kodėl pati sąvoka, kad "Dievas yra negyvas" sukuria baimę, tuštumą, intensyvų susirūpinimą ir kančią – tai yra dalykai, kuriuos dvasininkai pridengia žodžiu " Dievas ". Bet su šia uždanga, jie sustabdo žmogaus vystymąsi, jie sustabdo žmogaus paiešką tiesos. Melas yra paduodamas jums kaip tiesa; Dievas yra žmogaus sukurta grožinė literatūra. Taip, tai ramina, bet raminimas nėra teisingas dalykas! Raminimas yra opiumas. Tai laiko jus nenujaučiantį tikrovės, ir gyvenimas teka pro jus taip skubiai – septyniasdešimt metų praeis netrukus. Tas, kas duoda jums tikėjimo sistemą yra jūsų priešas, todėl, kad tikėjimo sistema tampa barjeru jūsų akims, jūs negalite pamatyti tiesos. Pats noras surasti tiesą dingsta. Praradus tikėjimą, baimė ir susirūpinimas, kurį jūs malšinote, pasirodys nedelsiant. Tiktais paieška tiesos ir patirtis tiesos – ne tikėjimas – yra gebantis gydyti visas jūsų žaizdas, sukurti jūsų būtybę. Jei praradus tikėjimą jūs pradedate jausti baimę, susirūpinimą, kančią, kad jūs esate nereikalingas, kad jūsų gyvenimas neturi jokios reikšmės, tai tiesiog rodo, kad Dievas tebuvo medicina. Tai tebuvo tik pokštas, kad laikytų jūsų akis užmerktas. Tai buvo apakimo strategija laikyti jus tamsoje, ir laikyti jus besitikinčius, kad už mirties yra rojus. Ar kada pagalvojote, kodėl rojus yra už mirties? Tai yra todėl, kad jūs bijote mirties, tokiu būdu dvasininkai sukuria rojų už mirties, tik, kad nuimtų jūsų baimę. Bet tai nėra nuimama, tai yra tiktais sutramdoma jūsų pasąmonėje. Jums atrodo, kad be Dievo jūs liekate tuščiomis rankomis. Bet, tiesa yra tokia - jūs buvote tuščiomis rankomis ir anksčiau taip pat, todėl, kad rankos, kurios atrodė pilnos, buvo pilnos melų. Gautam Buda pasakė; ”Tiesa yra karti pradžioje, bet saldi gale, o melas yra saldūs pradžioje, bet kartūs gale” – tada atvyksta didžiulis kartumas, kad jūs buvote apgaudinėtas visų - jūsų tėvų, jūsų mokytojų, jūsų dvasininkų, jūsų vadinamųjų lyderių. Tai kuria vakuumą. Užuot išmokus atskirti tiesą savarankiškai, jums pasako, kuo tikėti. Tai negreitina jūsų dvasinio vystymosi; priešingai, tai stabdo jūsų sąmoningą išsivystymą. Religija specialiai nukreipia į vieną pusę ir sugadina jungiklį žmogiškojo proto. Palikite mitologiją ir išmokite galvoti patys savarankiškai. Jūsų intelektas yra geresnis instrumentas dvasinio vystymosi, negu, bet koks religingas mokymas. Kai jūs tiesą pakeičiate religingu mokymu, jūs supainiojate šešėlius su šviesos šaltiniais. Aiškumas lieka amžinai nepagaunamas, ir geriausias atsakymas, kurį jūs gaunate yra toks, kad gyvenimas tėra viena milžiniška paslaptis. Religijos yra autoritarinės hierarchijos, suprojektuotos, kad valdyti jūsų laisvą valią. Tai yra valdžios struktūros, kurios siekia įtikinti jus atiduoti jūsų savą valdžią labui tų, kas mėgsta valdyti žmones. Kai jūs prisijungiate prie religijos, jūs įsirašote kvailoje “numylėtinio” mokymo programoje. Religijos nepardavinėja savęs kaip tokios, bet tai yra iš esmės, kaip jos veikia. Religijos yra labai efektyvios paverčiant žmogų į avį. Jos yra tarp galingiausių socialinio sąlygojimo instrumentų. Jos veikia, ardydamos jūsų pasitikėjimą jūsų savu intelektu, palaipsniui įtikindamos jus patikėti į kažkokį išorinį valstybės vientisumą, tokį kaip dievybė, didelis skaičius, ar didžioji “TIESOS” knyga. Žinoma, šitie instrumentai paprastai yra kontroliuojami tų, kas valdo "numylėtinio" mokymo programą. Tiesiog, įtikina jus perleisti savo valdžią kažkam už savęs savarankiškai. Religija treniruoja jus, kad taptumėt silpnesnis, paklusnesnis, ir lengviau kontroliuojamas. Religijos aktyviai skatina šį silpninantį procesą, tarytum tai yra naudinga, paprastai įspaudžiant žymę žodžiu "tikėjimas". Ką jos iš tikrųjų skatina yra pasidavimas. Religijos siekia pripildyti į jūsų galva tiek daug niekų, kad jūsų vienintelis kreipimasis pagalbos turi palenkti jūsų galvą pasidavimui. Įpraskite praleisti daug laiko ant savo kelių, todėl, kad pasidavimo aktai, tokie kaip nusilenkimas ir klūpėjimas yra dažnai įtraukiami į religingą praktiką. Mokant šunis paklusnumo naudoja panašią taktiką. Dabar sakykite visi choru - “Taip, Šeimininke.” Ar jūs kada nors pamastėte, kodėl religingas mokymas yra nuolatos paslaptingas, painus, ir viduje prieštaraujantis? Tai nėra joks atsitiktinumas beje — tai ganėtinai tyčinis. Priimdamas painią ir viduje prieštaringą informaciją, jūsų logiškas protas yra užvaldomas. Jūs veltui bandote sujungti tokius prieštaraujančius galus, bet tai negali būti padaroma. Padarinys yra toks, kad jūsų logiškas protas negali surasti pagrindinės tiesos struktūros po visais niekais, tokiu būdu, jūs pereinate į primityvų mąstymo būdą. Jums dėsto, kad šis tikėjimu pagrįstas metodas yra labiau dvasinis ir sąmoningas būdas gyventi, bet iš tikrųjų tai yra tiksli priešingybė. Pradėjus įtarinėti savo nuosavą smegenų žievę iš tikrųjų padaro jus labiau nebylų ir lengvesnį valdyti ir kontroliuoti. Karlas Marxas buvo teisus, kai jis pasakė, “Religija yra opiumas žmonių masei.” Pavyzdžiui, Senas Testamentas ir Naujas Testamentas Biblijoje dažnai prieštarauja vienas kitam savo įvairiomis elgesio taisyklėmis, bet abu yra cituojami per masę. Bažnyčios lyderiai tiesiogiai pažeidinėdami Bažnyčios mokymą, visomis pastangomis bando paslėpti kriminalinius ir amoralius savų dvasininkų veiksmus(pedofilija, korupcija). Tie, kas bando protiškai apdirbti tokius ryškius prieštaravimus, nuolatos kenčia dėl to. Sąmoningas asmuo atmestų narystę tokioje organizacijoje, kaip akivaizdžiai juokingą. Vadinamosios dieviškos paslaptys yra suprojektuotos būti nesuvokiamos. Jie nenori, kad jus kada nors jas suprastumėte, kadangi tai nugalėtų visą jų tikslą. Kai jūs pagaliau prabundate ir suprantate, kad visa tai yra "šūd@s", jūs žengiate pirmą žingsnį į laisvę nuo šios engėjiškos sistemos. Tiesa yra tokia, kad vadinamieji religingi valdžios organai nežino daugiau apie dvasingumą, negu jūs. Tačiau, jie žino geriau už jus, kaip valdyti jūsų baimę ir abejonę jų savai naudai. Nors populiariausios religijos yra labai senos, L. Ron Hubbard įrodė, kad šiuolaikiniais laikais procesas gali būti nukopijuotas nuo įbrėžimo. Iki tol, kol yra daug žmonių, kurie bijo savo nuosavos atsakomybės, religijos ir toliau valdys žmogaus išsivystymo peizažą. Jei jums yra poreikis kalbėti su Dievu, susisiekite tiesiogiai, užuot naudoję trečiosios šalies tarpininkus. Tikrai, Dievas neturi jokio “vertėjų” reikalingumo. Neįkriskite į spąstus tapdami "kvailu numylėtiniu". Yra didelė klaida manyti, kad išjungus savo nuosavą mąstymą ir praktikuojant kvailą "tikėjimą" atves jus prie Dievo. Iš tikrųjų, tai tiktai atves jus prie - šuns. Religijos dažnai skatina įgimtus socialinius tinklus. Jūs esate padrąsinamas praleisti daugiau laiko su žmonėmis, kurie turi tą pačią tikėjimo sistemą, išlaisvinant jus nuo tų, su "nesuderinamais" tikėjimais. Tam tikros religijos yra atvirai nepakančios pašaliniams, bet iki vieno laipsnio ar kito, visos pagrindinės religijos mato "ne prenumeratorių" neigiamoje šviesoje. Nes "jie" gali atkalbėti “narius” palikti religiją ar atsiversti į kitą tikėjimą. Svarbiausia mintis palaikyti socialinę struktūrą, kuri apdovanoja ištikimybę ir baudžia minties laisvę. Kai jums dėsto įtarinėti kitus žmones, baimė suranda atramos tašką jūsų sąmonėje, ir jūs tampate daug lengviau kontroliuojamas. Kai jūs prisijungiate prie religijos, jus remiantys, tokie pat kaip ir jūs “proto vergai” padeda; sudrausminti jus, socialiai praturtina jūsų ilgą paklusimą, baudžia jūsų neištikimumą. Kodėl jie taip daro? Tai yra tai, ką jie ir buvo sąlygoti daryti. Pasakykite savo religingiems draugams, kad jūs paliekate jų religiją, todėl, kad jūs norite pradėti galvoti patys savarankiškai, ir stebėkite pasipilsiančias kibirkštis. Netikėtai, jūs, iš geriausio draugo tampate beveik pačiu šėtonu. Nėra jokios didesnės grėsmės religingiems žmonėms, negu, deklaravimas savo noro galvoti pats sau savarankiškai. Yra geresnių būdų turėti priklausymo kolektyvui jausmą, negu, prisijungiant prie vergovės klubo. Pabandykite susirasti draugų tarp sąmoningų, laisvamanių žmonių dėl įvairumo — tai yra žmonės, kurie nori jungtis su jumis nepriklausomai nuo to, kokie yra jūsų tikėjimai. Jums prisijungus prie kokios nors religijos yra du galimi variantai. Jūs galite tapti idiotu, arba galite tapti veidmainiu. Pirmas yra idioto maršrutas. Jūs noriai praryjate visas žmogaus išrastas, dirbtines, kvailas kalbas, kurios yra sumaitinamos jums. Sutinkate, kad žemei yra tiktai 10 000 metų. Tikite istorijomis apie numirėlius grįžtančius į gyvenimą. Mokotės apie įvairią dievybę. Pasitikite kažkokiais, kurie sako, kad jie žino tai, apie ką jie kalba. Valgote savo dogmą. Geras berniukas(mergaitė)! Sveikinimai! Jūs esate idioto šalininkas. Jūs būsite išgelbėtas, apsišvietęs, ir pasveikintas su didžiule fanfara, kai numirsite …, jei, žinoma, visa medžiaga kuria jums dėstė nepasirodys neteisinga. Aah …, jei tas vyras dėvintis sutaną sako, kad tai yra tiesa, tai turi būti tiesa. Taip. teisingai .., turiu turėti tikėjimą. Antras yra veidmainio maršrutas. Šiuo atveju jūsų protas yra gana stiprus, kad identifikuotų įvairius bitus visiškų niekų religingame mokyme, kuriuos kiti bando sumaitinti žemyn pro jūsų gerklę. Jūs turite veikianti "MELO" detektorių, bet jis yra truputį apgadintas. Jūs esate gana protingas, kad suprastumėte, kad žemė yra daug vyresnė negu 10 000 metų ir kad iki santuokinis (ar nevedybinis) seksas teikia daug malonumo. Jūs nenuryjate viso buliaus, bet jūs vis dar atpažįstate save, kaip šalininką tam tikros religijos, labiausiai tikėtina todėl, kad jūs buvote užaugintas joje, bet niekada jos pats nepasirinkote. Jūs esate tikrai nepalaužiamas fundamentalistas, bet jūs manote, kad, jei jūs geriate vyną ir retsykiais kramtote vaflį , tai to pilnai pakanka, kad gauti nemokama vizą į pomirtinį gyvenimą. Jūs priklausote Dievo klubui. Be jokios abejonės, kad saugumas yra skaičiuje. Du žmonės gali būti neteisus …, bet 4-1/2 milijardo negali klysti. Šiuo atveju jūs tampate apologetu savo savai religijai. Jūs nenorite būti atpažintas su ekstremaliais fanatikais, nei jūs norite būti priskaitytas prie netikinčiųjų.. Jūs manote, kad jūs galite įsiterpti tarp abiejų pusių. Ant žemės jūs gyvensite iš esmės kaip nepraktikuojantis (ar labai silpnas ir nenuoseklus praktikuojantis ), bet kai jūs galų gale mirsite, jūs vis dar gausite nario bilietą parodyti Dievui. Išlaisvinkit save savarankiškai nuo protinio bagažo, liaukitės rūpintis kitų leidimu jums gyventi, ir pradėkite galvoti savarankiškai. Jei jūsų Dievas egzistuoja, jis yra gana protingas tam, kad atskirtų jūsų suklastotą asmens tapatybės dokumentą. Blogas komentaras Rodyti?
2013-03-15 17:29
Pati mintis apie Dievą suteikia jums lengvumo jausmą - kad jūs nesate vienišas, kad kažkas prižiūri jūsų reikalus; kad šis kosmosas nėra tik chaosas, tai iš tikrųjų yra kosmosas; kad yra sistema už viso to, yra logika už viso to; kad tai nėra nelogiška daiktų netvarka, kad tai nėra anarchija. Kažkas vadovauja tam; suverenus karalius prižiūri kiekvieną mažą detalę - net lapas nepajuda jam nepajudinus. Viskas suplanuota. Ir jūs esate šio didelio projekto dalis. Galbūt reikšmė jums nėra žinoma, bet reikšmė yra. Dievas atneša didžiulį palengvėjimą. Kiekvienas pradeda jausti, kad gyvenimas nėra atsitiktinis; yra tam tikra jo reikšmė. Dievas suteikia gyvenimui prasmę.
Nėra jokio Dievo - tai tiesiog rodo, kad žmogus nežino, kodėl jis čia yra. Tai tiesiog rodo, kad žmogus yra bejėgis. Tai tiesiog rodo, kad žmogus neranda jokios reikšmės savo gyvenimui. Susikurdamas mintį apie Dievą, jis gali tikėti, kad jo gyvenimas turi reikšme, ir jis gali gyventi šį tuščią gyvenimą su mintimi, kad kažkas juo rūpinasi. Įsivaizduokite: jūs esate lėktuvo keleivis. Kažkas ateina ir sako, " lėktuve nėra piloto." Netikėtai kyla panika. Nėra piloto?! Lėktuvas be piloto jūsų manymu, tiesiog reiškia pražūtį. Tada, kažkas sako: "turi būti pilotas - galbūt mes nesugebame matyti piloto, bet jis yra; kitaip, kaip šis gražus mechanizmas funkcionuoja? Tik pagalvokite apie tai: Viskas dirba taip puikiai - turi būti pilotas! Galbūt mes nesugebame jo matyti, galbūt mes nesame gana pamaldūs, kad išvystume jį, galbūt mūsų akys yra užmerktos, bet pilotas yra. Kitaip, kaip tai įmanoma? Šis lėktuvas pakilo, jis skrenda tobulai gerai; varikliai zvimbia. Visa tai yra įrodymas, kad pilotas yra." Jei kažkas gali įtikinti jus, jūs vėl galite atsipalaiduoti savo kėdėje. Jūs užmerkiate savo akis ir vėl pradedate svajoti - dabar galima ramiai užmigti. Pilotas yra, mums nereikia jaudintis. Pilotas neegzistuoja, tai yra žmogaus kūrinys. Žmogus sukūrė Dievą pagal savo atvaizdą. Tai yra žmogaus išradimas. Dievas nėra atradimas, tai yra išradimas. Ir Dievas nėra tiesa - tai yra didžiausias melas. Krikščionys sako, kad Dievas sukūrė pasaulį. Iš tikrųjų, Dievo hipotezė yra būtina sukūrimui. Pasaulis yra; kažkas jį turėjo sukurti. Ir tas kūrėjas yra Dievas. Bet jūs pagalvokite. Jei pasaulis yra sukurtas, tada negali būti jokio vystymosi: Vystymasis reiškia, kad kūrimas tęsiasi. Pagalvokite apie krikščionišką istoriją: Dievas sukūrė pasaulį per šešias dienas ir po to septintą dieną ilsėjosi: nuo tada, jis ilsisi iki šiol. Visas kūrimas buvo užbaigtas po šešių dienų. Dabar iš kur vystymasis gali pasirodyti? Sukūrimas reiškia - užbaigta. Taškas. Šeštą dieną viskas pabaigta ir po to nėra jokios vystymosi galimybės. Vystymasis parodo, kad kūrimas nėra užbaigtas; vadinasi yra vystymosi galimybė. Bet Dievas negali sukurti neužbaigto pasaulio; tai būtų prieš Dievo natūrą. Jis yra tobulas, ir viskas ką jis daro turi būti tobula. Nei jis vystosi, nei pasaulis vystosi. Tai ir buvo priežastis, kodėl bažnyčia buvo prieš Charlesą Darviną, todėl, kad tas vyras įvedė mintį, kuri ketino užmušti Dievą anksčiau ar vėliau. Ir bažnyčios lyderiai buvo nuovokūs: jie galėjo matyti tolimą reikšmę minties apie vystymąsi. Charles Darvinas sako, kad "sukūrimas" yra tebevykstantis procesas, kad egzistavimas yra visada netobulas, kad tai niekada nebus tobula; tiktais tada tai gali tęstis, plėtotis, pasiekiant naujas viršūnes, naujus matmenis, atidarant naujas duris, naujas galimybes. Dievas baigė savo darbą po šešių dienų - ir neseniai, tik 4 004 metai prieš Jėzaus Kristaus gimimą. Tai turėjo būti sausio pirmoji, pirmadienis, todėl, kad mes sugebame įterpti Dievą į viską, ką mes sukūrėme. Jis turi sekti mūsų kalendorių. Bet tam labiau tiktų pirmadienis, balandžio pirmoji, "Kvailių Diena", todėl, kad ta diena atrodo yra visiškai tinkama visiškai užbaigto pasaulio sukūrimui. Jei vystymasis tampa neįmanomas, gyvenimas praranda visą reikšmę, gyvenimas praranda visą ateitį; tada tai turi tiktai praeitį. Labai natūralu, kad religingi žmonės pastoviai orientuojasi į praeitį - jie teturi tiktai praeitį. Viskas buvo jau padaryta; nieko nepadarysi ateityje, ateitis yra tuščia. Ir dabar mes turime gyventi toje tuščioje ateityje. Viskas, kas turėjo įvykti, įvyko 4 004 metai prieš Jėzaus gimimą. Po to nebuvo jokio pridėjimo, jokio vystymosi. Dievas sukūrė pasaulį kaip tik taip, kaip puodžius puodą, negyvą daiktą iš purvo. Bet jūs turite atsiminti, puodžius gali sunaikinti puodą bet kuriuo momentu. Jei jūs duodate sukūrimo valdžią Dievui, tuo pačiu laiku jūs duodate jam atkūrimo valdžią taip pat. Balandžio "Kvailių Diena" ateina kasmet; bet kokių metų balandžio pirmąją jis gali atkurti. Ir tai užtruktų ilgu ilgiausiai šešias dienas. Pati mintis, kad jūs buvote sukurtas daro jus daiktu, ji nuima jūsų būtybę. Jūs galite būti būtybe tik, jei nėra jokio Dievo. Dievas ir jūs, kaip būtybė, negalite egzistuoti kartu. Būtybių buvimas yra pakankamas įrodymas, kad Dievas neegzistuoja, negali egzistuoti. Arba jūs galite egzistuoti, arba Dievas gali egzistuoti; jūs negalite abu egzistuoti. Asmuo, kuris pradeda tikėti Dievu, jam pačiam nežinant praranda savo būtybę; jis tampa daiktu. Tokiu būdu yra krikščioniški daiktai, indusų daiktai, musulmoniški daiktai, bet ne būtybės. Jie atsisako savo būtybės; atiduodami ją Dievui. Grožinė literatūra tampa gyva ir tai kas gyva, tampa grožine literatūra. Kodėl jis nusprendė tam tikrą dieną, 4 004 metai prieš Jėzaus gimimą sukurti pasaulį? Kas sukėlė jam mintį apie sukūrimą? Kodėl tam tikrą dieną, ir ne anksčiau? Jei istorija yra teisinga, tai Dievas yra psichiškai nesveikas. Ką jis veikė visą amžinybę, kad mintis apie sukūrimą atvyko taip vėlai ? JEI DIEVAS YRA NEGYVAS, TADA ISKYLA KLAUSIMAS: KAS PRADĖJO ŠIĄ VISATĄ? Nėra jokio reikalingumo kam nors tai pradėti, todėl, kad nebuvo jokios pradžios šiai visatai, ir nebus jokio galo. Visata egzistavo prieš mums gimstant, ji niekur nedings ir po mūsų. Niekas nemiršta. Viskas tęsiasi, juda, naujose formose, ir nėra jokio galo. Šis klausimas buvo eksploatuotas visų religijų, todėl, kad visi nori žinoti, kas pradėjo visatą. Todėl, kad žmonių protai yra tokie maži, jie negali suvokti tai, kad visata yra amžina, nesibaigianti, amžinybė į amžinybę. Kai žmogus nesuvokia, tada kyla klausimai ; ”Kas sukūrė visatą? Kas tai pradėjo ?” Bet ar jūs matote paprastą aritmetiką? Jei buvo kažkas, kas visą tai pradėjo, tai jūs negalite pavadinti tai “pradžia”, nes kažkas jau ten buvo. Jūs manote, kad Dievas yra būtinas dalykas..., ir jus truputi nuramina tai, kad Dievas sukūrė pasaulį, tokiu būdu jūs turite pradžią. Jus norite turėti "pradžią" iki jūsų, bet jūs nesutinkate su "pabaiga" po jūsų. Ar tai nėra egoistiškas jūsų "aš" - kuris ieško pradžios , bet ignoruoja pabaigą(egzistuoja per amžius)? Jei Dievas yra visko pradžia, tada iškyla klausimas: Kas sukūrė Dievą? Super Dievas? O super Dievą? Superduper Dievas. Vėl jūs patenkate į tą pačią problemą. O gal jis pats save sukūrė? Ar tai buvo sunkus darbas? Ar užėmė daug laiko? Ar žinote kokį nors pastatą, kuris neturėjo statybininko? Ar žinote kokį nors puodą, kuris atsirado be puodžiaus?. Ir visos religijos teigia, kad Dievas egzistuoja per amžius ir nebuvo jokio "Dievo" kūrėjo. Jei Dievui nereikalingas kūrėjas, tai kodėl tada egzistavimui būtinai turi būti kūrėjas? Egzistavimas yra autonominis, tai egzistuoja savarankiškai. Ir tam nereikia jokio "kūrėjo" reikalingumo, todėl, kad tam "kūrėjui" reikalingas kitas "kūrėjas", ir jūs nueisite į absurdišką regresą. Jūs galite nueiti nuo A iki Z. Bet, kas sukūrė Z? Klausimas išlieka stovintis, jūs tiesiog stumiate jį. Bet klausimas nėra išspręstas todėl, kad jūs užduodate neteisingą klausimą. Visata neturi jokios pradžios, tai nėra kieno nors sukurta. Tai neturi pradžios, taip pat ir galo. Ir atsiminkite, jei tai turėtų kokią nors pradžią, tada tikrai tam ateitų ir galas. Kiekviena pradžia yra galo pradžia. Kiekvienas gimimas yra mirties pradžia. Atsikratykite nuo Dievo, todėl, kad, jei jis gali sukurti pasaulį, tada jis gali ir sunaikinti pasaulį. Ir bet koks pasaulis, jei jis yra kieno nors sukurtas yra įpareigotas būti sunaikintas greičiau ar vėliau. Jei yra gimimas, tada yra ir mirtis. Tiktais nesukurta visata gali būti nesibaigianti. Tokiu būdu jūsų problema tėra tokia, kad jūsų proto gebėjimas yra labai apribotas. Nėra jokios problemos apskritai. Dievas yra reikalingas protui, todėl, kad protas negali suvokti begalinių, amžinų dalykų. Protas, gali tiktais suvokti labai apribotus dalykus. Klausimas iškyla dėl jūsų proto nesugebėjimo, jo bejėgiškumo. Jūs klausiate, ”Jei Dievo nėra, tai kas pradėjo šią visatą?’” Bet ar jūs kada pagalvojate, kad Dievas neišspręs šio klausimo? Priešingai, klausimas bus pastumtas žingsniu atgal: kas sukūrė Dievą? Bet kokia hipotezė, kuri nesunaikina klausimo yra visiškai nenaudinga. Bet koks atsakymas, kuris pastumia klausimą į priekį, bet neliečia jo apskritai, nėra atsakymas. Kodėl manoma, kad Dievas yra visa ko paaiškinimas? Tai nepaaiškinimas, o visiškas nesugebėjimas paaiškinti, traukimas pečiais, vaikiškas "nežinau" prisidengus dvasingumu ir ritualais. Kai kas nors aiškina, esą tai Dievas padarė, vadinasi, kalbantysis apie tai neturi supratimo ir viską priskiria nepasiekiamam ir nesuvokiamam dangiškajam burtininkui. Paklausk jo, iš kur tas burtininkas atsirado ir išgirsi miglotas pseudo - filosofines šnekas apie tai, kad jis egzistavo visada arba kad jis yra už gamtos ribų. Bet tai juk nieko nepaaiškina. Vystymasis yra amžinas; tai niekada nesustoja, niekada nesiilsi. Dievas turėtų būti labai senas - ir paskui ši mintis apie sukūrimą atėjo jam, ir po šešių dienų jis užbaigė tai. Štai kodėl Bažnyčia buvo prieš Charles Darviną: "Jūs sakote, kad tai dar nėra užbaigta, tai vystosi ir plėtojasi. Jūs esate prieš Bibliją, Šventąjį Raštą. Jūs esate prieš Dievą, prieš mintį apie sukūrimą." Charles Darvinas buvo labai tikintis asmuo ir buvo krikščionis. Jis turėjo įpratimą melstis; iš tikrųjų jis pradėjo melstis daugiau po to, kai jis parašė evoliucijos teoriją. Jis labai išsigando: kas žino, galbūt jis daro kažką prieš Dievą. Jis manė, kad Dievas sukūrė pasaulį, bet gamtos faktai sakė kitą istoriją - kad viskas plėtojasi, gyvenimas niekada neišlieka toks pat. Kai tik jūs sutinkate, kad jūs buvote sukurtas, jūs turite sutikti, kad tas pats įnoringas senis, bet kokią dieną gali jus atkurti. Tad, kokią reikšmę jūs turite - tik žaislas kažkokio stebuklingo senio rankose? Taip, kada jis užsinori, jis žaidžia su žaislais, ir kada jam nusibosta, jis sunaikina juos? Sukūrimas ir vystymasis yra visiškai viena prieš kitą. Sukūrimas reiškia - užbaigimą; vystymasis reiškia pastovų keitimąsi. Vystymasis yra galimas, tik jei dalykai yra netobuli, ir jie lieka netobuli. Kad ir kaip jie vystytųsi, visada yra tolesnio vystymosi galimybė. Sukurtas daiktas negali būti daugiau, negu mechanizmas; tai negali būti organinė tikrovė. Automobilis yra sukurtas, žmogus nėra sukurtas. Jei žmogus yra taip pat sukurtas, jis tampa mechanizmu, robotu. Jūs galite išmontuoti automobilį, išardyti visas jo dalis – ratus ir viską – ir jūs galite sudėti visas dalis atgal, ir automobilis vėl bus tobulai geras, bet supjaustykite žmogų gabalėliais ir paskui vėl viską suklijuokite – nors ir su vokiškais klijais! – ar žmogus atgis? Organinis reiškinys negali būti išskrostas. Tuo momentu, kai jūs skrodžiate tai, jo pati paslaptis dingsta. Tada, jūs galėsite sujungti tas dalis, bet jūs teturėsite tiktais lavoną, o ne gyvą žmogų. Tai yra egzistavimo orumas, kad tai nėra sukuriama. Tai yra žmogaus orumas, kad jis nėra sukurtas. Dievas yra įžeidimas - egzistavimo, žmogaus, sąmonės, ir visko! Dievas yra pažeminimas. Dievas nėra sprendimas jokiai problemai. Iš tikrųjų, jis sukuria daugiau problemų pasaulyje, ir jis neišsprendžia nieko. Visos religijos skelbia, kad Dievas sukūrė pasaulį ir taip pat žmoniją. Bet, jei jūs esate kažkieno sukurtas, tada jūs esate tiktai lėlė, jūs neturite savo savos sielos. Ir jei jūs esate kažkieno sukurtas, jis gali atkurti jus bet kuriuo momentu. Nei jis klausė, ar jūs norite būti sukurtas, nei jis ketina paklausti jūsų, ”ar jūs norite būti atkurtas?” Jei jūs priimate grožinę literatūrą, kad jis sukūrė pasaulį ir taip pat sukūrė žmoniją, tada Dievas yra didžiausias diktatorius. Jei Dievas yra tikrovė, tai žmogus yra vergas, lėlė. Visos virvelės yra jo rankose, net jūsų gyvenimas. Jis patraukia virveles, jūs šokate; jis patraukia virveles, jūs verkiate; jis patraukia virveles, jūs pradedate žmogžudystes, savižudybę, karą. Jūs esate tik lėlė, ir jis yra lėlininkas. Tada, nėra jokio klausimo dėl nuodėmės ar dorybės, jokio klausimo dėl nusidėjėlių ir šventųjų. Niekas nėra gerai, ir niekas nėra blogai, todėl, kad jūs esate tiktai lėlė. Lėlė, negali būti atsakinga už savo veiksmus. Atsakomybė priklauso kažkam, kas turi laisvę veikti. Arba Dievas gali egzistuoti arba laisvė, abu negali egzistuoti kartu. Yra keli dalykai, kuriuos jūs turite apsvarstyti. Jei jūs esate sukurti, jūs negalite turėti laisvės. Ar jūs matėte kokią nors mašiną turinčia laisvę, kokį nors daiktą, turinti laisvę? Tas kas yra sukurta yra kūrėjo rankose, taip pat kaip lėlė. Jis turi virveles savo rankose; patraukia vieną virvelę..., jūs turbūt matėte lėlių vaidinimą. Žmogus yra už ekrano; jūs nematote jo, o tik matote lėles - ir lėlės šoka, kovoja, bet tai nėra tikra. Lėlininkas yra tikrovė. Šios lėlės negali turėti laisvės kovoti, šokti, susituokti - nors visa tai vyksta lėlių vaidinime. Šokti ar nešokti, arba kai jos nenori šokti, pasakyti, "Ne! Aš neketinu šokti. Lėlė negali pasakyti ne. Ir visos religijos moko jus nesakyti ne: nesakykite ne Dievui, jo Mesijui, jo šventajai knygai: niekada, niekada negalvokite ištarti ne. Kodėl? Jei jūs negalite pasakyti NE, tada kokia yra reikšmė jūsų TAIP? Žodis TAIP, turi reikšmę tiktai tada, jei jūs galite sakyti NE. Jei jūs turite sakyti TAIP, tai nėra jokios kitos alternatyvos išskyrus TAIP. Lėlės negali turėti laisvės. Ir jei Dievas tiesiog padarė jus, jūs tesate lėlė. Geriau sukilti prieš Dievą ir būti būtybe, negu paklusti ir būti lėlių vaidinimo dalimi, todėl, kad tuo momentu, kai jūs sutinkate su savo, kaip lėlės vaidmeniu, jūs nužudote savo būtybę. Jūs matote lėles visame pasaulyje, skirtingų spalvų, skirtingais vardais, skirtingais ritualais. Tikintys sako, kad be Dievo noro, net lapas medyje negali pajudėti - tai kaip tada apie mus ? Viskas vyksta pagal Dievą. Iš tikrųjų, jis nustatė viską tuo momentu, kai kūrė: tai nulemta iš anksto. Labai keista, kad protingi žmonės tiki tokiomis nesąmonėmis. Pagalvokite: pirma, Dievas sukuria jus; antra, kai jūs padarote kažką, kas negerai, už tai jūs būsite nubaustas. Jei Dievas sukūrė jus, ir jis nustatė jūsų natūrą, tai jūs negalite eiti prieš ją, nes jūs neturite jokios laisvės. Nėra jokios galimybės su Dievu turėti laisvę; tada, kaip jūs galite padaryti nusikaltimą, kaip jūs galite tapti nusidėjėliu? Ir kaip jūs galite tapti šventu ? Viskas nustatoma jo. Jis yra atsakingas; jūs nesate. Bet žmonės tiki tiki abiem dalykais iš karto: Dievas sukuria pasaulį, Dievas sukuria vyrą, moterį, viską - ir paskui meta visą atsakomybę ant jūsų? Jei yra kažkas, kas negerai jumyse, Dievas yra atsakingas ir turi būti nubaustas. Jei jūs esate žmogžudys, tai Dievas sukūrė žmogžudį; tada jis turi būti atsakingas už Adolfą Hitlerį ir Josephą Staliną ir Mao Tse-tungsą. Jis sukūrė šituos žmones. Bet, ne, religingas protas praranda intelektą, rūdija ir užmiršta visiškai, kad tai yra nesuderinami dalykai; Dievas ir laisvė yra nesuderinama. Jei jūs esate laisvas, tai nėra jokio Dievo. Jūs galbūt nepagalvojote apie tai. Kaip jūs galite būti laisvas su kūrėju, kuris be perstojo stebi jus(net miegamajame)? Pirmiausia jis įdiegia viską į jus kaip programą. Ir jūs seksite tą programą; jūs negalite padaryti kitaip. Tik, tai ką jūs įdiegiate į kompiuterį - kompiuteris gali atsakyti. Jei jūs pradedate klausti dalykų, kuriais jūs nepamaitinote kompiuterio anksčiau, kompiuteris negalės atsakyti to. Kompiuteris yra mechanizmas:pirmiausia, jūs turite pamaitinti jį visą norima informacija, paskui kai jums prireikia, jūs galite paklausti kompiuterio, ir informacija bus pasiekiama. Jei yra kūrėjas, tai jūs esate tik kompiuteris. Kūrėjas įdiegė tam tikrą informaciją į jus, jis užprogramavo jus, ir jūs darote dalykus atitinkamai. Jei Jus esate šventasis, Jus neturite prisiimti kredito už tai - tai buvo Jusų programoje. Jei Jus esate nusidėjėlis, Jus neturite jaustis pasmerktas ir blogas - tai buvo Jusų programoje. Jei yra Dievas, kuris sukūrė pasaulį, tai niekas nėra atsakingas išskyrus jį. IR KAM JIS GALI BŪTI ATSAKINGAS ? - nėra nieko virš jo. Jūs nesate atsakingas todėl, kad jis sukūrė jus; jis nėra atsakingas, todėl, kad nėra nieko daugiau, prieš ką jis gali būti atsakingas. Tikėjimas į Dievą reiškia, kad pasaulis praranda visą atsakomybę, bet juk atsakomybė yra pats mūsų gyvenimo centras. Nėra jokio pavojaus nuo velnio, tikras pavojus atvyksta iš Dievo. Velnias tėra, tiktai - Dievo šešėlis. Jei Dievas dings, šešėlis pradings automatiškai. Tikra problema yra Dievas. Religingi žmonės galvoja, kad meldimasis Dievui, garbinimas Dievo, pasidavimas Dievui yra kažkokia tai . Jie niekada negalvojo apie atsakomybę, laisvę, vystymąsi, sąmonę. Šitie žmonės nežino tai, ką jie praranda. Jie praranda viską, kas yra vertinga, viską, kas yra gražu, viską, kas gali tapti palaiminimu jiems. Religingas asmuo susitelkia ties grožine literatūra ir užmiršta savo savą tikrovę, užmiršta save ir galvoja apie kažką ten, virš galvos, danguje. Ta būtybė danguje yra neegzistuojanti, bet galima susitelkti ties bet kokiu neegzistuojančiu dalyku ir užmiršti save tame fokuse. Ir tai ir yra, kur tikroji religija gimsta - jūsų viduje. Žmogus bijosi, pasaulis yra keistas pasaulis, ir žmogus nori būti saugus. Vaikystėje tėvas saugo, motina saugo. Bet yra daug žmonių, milijonai jų, kurie niekada neišauga iš savo vaikysčių. Jiems vis dar reikia tėvo ir motinos. Neatsitiktinai Dievą vadina "Tėvu" ar "Motina". Jiems reikia dieviško tėvo, kad apsaugotų juos; jie nėra gana brandūs, kad patys pastovėtų už save.Jiems reikia saugumo. Jūs galbūt stebėjote mažus vaikus su jų žaisliniais meškiukais, ar jų žaislais, kažkokiu ypatingu žaislu ar antklode, kažkas, kas turi ypatingą reikšmę vaikui. Žaislinis meškiukas, kurio jūs negalite pakeisti. Jūs galite pasakyti, kad jūs galite surasti geresnį, bet tai neturi reikšmės. Yra meilės ryšis tarp vaiko ir "jo" žaislinio meškiuko. Jo žaislinis meškiukas yra unikalus; jūs negalite jo pakeisti. Jis tampa purvinas, smirdantis, bet vaikas nešiojasi jį. Jūs negalite duoti jam naujo. Net tėvai turi toleruoti tai. Net jie turi gerbti tai, todėl, kad vaikas jaučiasi įžeistas. Jei šeima ketina važiuoti, jie turi paimti žaislinį meškiuką taip pat; jie turi elgtis su juo beveik kaip su šeimos nariu. Jie žino, kad tai yra kvaila, bet vaikui tai turi reikšmę. Kokią reikšmę žaislinis meškiukas turi vaikui? Tai yra objektyvu. Tai yra tikrovės dalis. Tikrai tai nėra tik vaizduotė, tai nėra tik subjektyvu; tai nėra svajonė, tai yra iš tikrųjų ten. Bet tai nėra tiktai objektyvu; daugelis vaiko svajonių yra apimtos to. Tai yra objektas. Vaikui, tai beveik gyva. Vaikas kalba su žaisliniu meškiuku, kartais jis supyksta ir išmeta jį, paskui sako, "atsiprašau" ir pasiima jį. Tai turi asmenybę, beveik žmogus. Be žaislinio meškiuko vaikas negali užmigti. Laikydamas tai, apkabindamas tai, jis užminga; jis jaučiasi saugus. Su žaisliniu meškiuku pasaulis yra geras, viskas yra gerai. Be žaislinio meškiuko jis yra netikėtai vienišas. Daug vaikų užauga fiziškai, bet jie niekada neužauga dvasiškai, ir jiems reikia žaislinių meškiukų visą jų gyvenimą. Tie atvaizdai Dievo šventyklose ir bažnyčiose yra jūsų žaisliniai meškiukai. Taip, kai indas įeina į savo šventyklą, jis mato kažką, ko krikščionis negali pamatyti. Krikščionis gali tiktai matyti akmeninę statulą. Indas mato kažką, ko niekas daugiau negali pamatyti; tai yra jo žaislinis meškiukas. Tai yra objektyviai ten, bet tai nėra tiktai objektyvu. Daug maldininko subjektyvumo numatoma ant to; tai funkcionuoja kaip ekranas. Arba jūs galite būti musulmonas ir indų šventykloje jūs nejausite jokios pagarbos ar pojūčių kylančiu jumyse. Kartais jūs galite net jaustis nedaug įžeistas, todėl, kad Mahavira statulos yra nuogos. Bet, tada ten atvyksta indas su didžiule pagarba; tai yra jo žaislinis meškiukas, ir jis jaučiasi apsaugotas. Tada kai jūs esate baimėje, jūs pradedate atsiminti Dievą. Jūsų Dievas yra jūsų baimės produktas. Kai jūs jaučiatės gerai, nebijantis, jūs nesirūpinate. Nėra jokio Dievo reikalingumo. Blogas komentaras Rodyti?
2013-03-15 16:42
Iš anksto atsiprašau tų rašykų, kuriems trukdysiu.
O vis dėlto kaip gerai, kad turime vėl naują, neklystantį popiežių. Na, ką gi, patrolinsiu truputi apie kultūrą. Labai nustebčiau, jei kas teigtų, kad religija nėra mūsų kultūros dalis, juk ir šioje svetainėje tiek daug prirašyta eilėraščių apie gerąjį senelį Dievą. Ateities kartos turės šviesos šaltinį. Atleisk man Viešpatie, turiu prisistatyti: Esu ateistas, žinau, kad Dievo nėra, o ne paprasčiausiai tikiu. Tikėjimas yra tiems, kurie nežino, bet nesilaikau to kategoriškai, kas reiškia, kad aš labai norėčiau persigalvoti. Viskas ko reikėtų man, kad persigalvočiau tėra - įrodymas, arba net logiškai nuoseklus argumentas, kad aš esu neteisus. Tvirtinimai, paremti visiškai subjektyviais jūsų jausmais, to nepadarys. Ateizmas nėra filosofija; tai nėra net požiūris į pasaulį; tai yra tiesiog atsisakymas paneigti tai kas yra akivaizdu. Deja, mes gyvename pasaulyje, kuriame nežiūrima į tai kas akivaizdu iš principo. "Ateizmas" yra terminas, kuris neturi net egzistuoti. Ateizmas yra ne daugiau, kaip triukšmas, kurį protingi žmonės sukelia esant religingai dogmai. Ateistas yra paprasčiausiai asmuo, kuris mano, kad tikintys, kurie teigia “niekada neabejojantys Dievo egzistavimu” privalėtų pateikti įrodymą jo egzistavimo - ir jo geranoriškumo, atsižvelgiant į nemažėjantį nekaltų žmonių kentėjimą pasaulyje, ką mes regime kiekvieną dieną. Dievas yra grožinės fantastikos literatūra. Todėl, tiktais ateistas yra gana užjaučiantis, kad pajaustu gilumą pasaulinio kentėjimo nominalioje kainoje. Baisu, kad mes visi mirštame ir prarandame viską, ką mes mėgstame, bet yra dvigubai baisiau, kad labai daug žmonių kenčia be reikalo tuo metu, kai gyvi. Ir kiek daug šio kentėjimo gali būti tiesiogiai priskirta religijai - religinga neapykanta, religingi karai, religingas klydimas, ir religingas dėmesio nukreipimas . Ateistas, paprasčiausiai prisiliečia prie tikrovės, kas yra gėdingai nepasiekiama tikintiesiems gyvenantiems fantazijos pasaulyje. Tiktais ateistas turi drąsos, kad pripažintu tai kas yra akivaizdu: šitie vargingi žmonės praleidžia savo gyvenimus įsivaizduojamo draugo kompanijoje. Kai nebeliks tikinčiųjų, nebeliks ir netikinčiųjų(ateistų), nes jie tėra tiktai REAKCIJOS į tikinčiuosius įrodinėjančius jiems savo Dievus. Dauguma iš jūsų turbūt nusišypsotų jei kas pasakytų jums, kad žemė yra plokščia. Bet, jei jūs priimate raidinę kiekvieno Biblijos žodžio tiesą, tada žemė turi būti plokščia. Tas pats yra teisinga Koranui. Jei jūs teigiate, kad žemė yra apvali, tada reiškia, kad jūs esate - ATEISTAS. Sveikinu. Bet, kas yra Dievas? Ir iš kur mes įgyjame visas žinias apie jį(o gal ją?)? Iš biblijos? O kas tada yra biblija? Krikščionys teigia, kad Biblija yra Dievo žodis. Jei paklausit jų, " ir kokiu pagrindu remiantis jūs galite teigti, kad Biblija yra Dievo žodis? " Išgirsite labai kvailą atsakymą, - " kadangi tai yra parašyta Biblijoje." Tai yra lygiai tas pats, jei aš sakau jums, kad mano žmona yra pati gražiausia pasaulyje. Jei paklausit, iš kur aš tai žinau, atsakysiu, - " man sakė mano žmona." Tai vis dėlto, ką mes žinome apie Dievą ? Skelbimas pažinčių skyrelyje apibūdina krikščionišką Dievą tokiomis savybėmis: Jis yra amžinas, visą galintis, visą žinantis, tobulas. Jis žino visą praeitį, dabartį ir ateitį. Tai pat yra visiškas gėris, visus mylintis, tai pat patiria visas emocijas, kurias žmogus patiria. Jis sukūrė viską(iš nieko), visus gamtos įstatymus ir gali panorėjęs pakeisti, bet ką. Dievo "kūrinys" iš pradžių buvo tobulas, bet žmonės, neklausydami jo, atnešė trūkumą į pasaulį. Todėl, kad žmonės yra blogi ir nuodėmingi, dabar turi kentėti šiame pasaulyje dėl savo nuodėmingumo. Dievas suteikia žmonėms galimybę priimti atleidimą už savo nuodėmes, ir visi, kurie paklus Dievui bus apdovanoti amžina palaima danguje. Visi žmonės, kurie nusprendžia nepriimti šio atleidimo, turės nueiti velniop ir bus kankinami visą amžinybę. Visa tai sako biblija, kuria krikščionys tiki, kad ji yra tobulas ir neklistantis Dievo žodis. Ką Dievas veikė visą amžinybę prieš viską sukurdamas ? Jei Dievas tebuvo viskas, kas tuo metu egzistavo, kas sutrikdė amžiną pusiausvyrą ir privertė jį kurti? Ar jam įkyrėjo, paliko nuobodu, liudna ? O gal jis jautėsi vienišas? Manoma, kad Dievas yra tobulas. Tobula, tai reiškia užbaigta - tam netrūksta nieko. Mes, žmonės įsitraukiam į veiksmą todėl, kad mes persekiojame nepagaunamą tobulumą, todėl, kad yra nestabilumas, sukeltas skirtumo tarp to, kuo mes esame ir kuo mes norėtume būti. Jei Dievas yra tobulas, negali būti jokio nestabilumo. Nėra nieko, ko jam reikia, nieko, ko jis trokšta, ir nieko, ką jis turi daryti. Dievas, kuris yra tobulas nedaro nieko išskyrus, egzistuoja. Tobulas "Dievas kūrėjas" yra neįmanomas. Jei blogis pasaulyje yra numatytas Dievo, tada Dievas nėra gėris. Jei tai pažeidžia jo ketinimus, tada Dievas nėra visagalis. Dievas negali būti, ir visagalis, ir gėris. Dievas yra atsakingas už blogio egzistavimą. Be to, jei tiktais Dievas gali kurti, tada jis sukūrė ir blogį. Jei dar kas nors galėjo sukurti blogi(pavyzdžiui velnias), tada iš kur mes galime žinoti, kad Dievas, o ne Šėtonas sukūrė visatą? Sakykime, kad viskas turėjo būti sukurta, nes viskam turi būti kūrėjas, ir tas kūrėjas yra visagalis Dievas. Dievas, kuris stovi virš laiko, erdvės, moralės ir egzistavimo, kuris yra pats save išlaikantis ir savo egzistavimui turi savo savą priežastį. Dauguma teistų sutinka, kad Dievas turi natūrą. Tada mes turime iškelti klausimą, kas sukūrė Dievo natūrą? Jei mes sutinkame, kad Dievas turi natūrą ir egzistuoja be priežasties, kodėl negali būti, kad mums žinomas pasaulis ir visi fizikos dėsniai yra tokie, kokie yra, ir egzistuoja be priežasties? Dievas nėra paaiškinimas, tiktai nepaaiškinimas. Neįmanoma įgyti informaciją nuo ne informacijos, taigi Dievas kaip paaiškinimas yra aklagatvis. Dievas, kaip paaiškinimas palieka daugiau klausimų, nei atsakymų. Yra dalyku, kurių yra neįmanoma padaryti. Jei Dievas būtų visagalis, jis turėtų sugebėti padaryti, bet ką. Kai kurie žmonės sako, kad jis tiktai gali padaryti dalykus, kurie yra logiškai galimi. Bet ar galima logiškai eiti ant vandens? Ar logiškai galima prisikelti iš numirusiųjų? Ar galima logiškai būti virš laiko, erdvės ir visų kitų matmenų - ir vis dar egzistuoti? Viskas, kas pažeidžia fizikos įstatymus logiškai yra neįmanoma, ir tokiu būdu visagalybė yra logiškai neįmanoma. Visagalybė, kad tai būtų galiojantis posakis, turi būti absoliuti. Visagalybė yra neįmanoma. Kitas būdas paneigti visagalį Dievą yra toks, kad visagalybė priveda prie paradoksų - tradicinė problema visagalybei yra akmens paradoksas: Ar gali Dievas sukurti tokį akmenį,kurio pats negalėtų pakelti? Jei taip, yra kažkas, ko Dievas negalėtų padaryti - jis negalėtų pakelti tokio akmens. Jei ne, yra vėl kažkas, ko Dievas negalėtų padaryti - jis negalėtų sukurti tokio akmens. Kiekvienu atveju, yra kažkas, ko Dievas negalėtų padaryti. Vadinasi yra dalykų, ko Dievas negalėtų padaryti; nei jis, nei bet kokia kita būtybė (kadangi, mes galime pakeisti bet kokiu kitu vardu "Dievą") negali būti visagaliai. Jei visagalybė reiškia tai, ką ir turetų reikšti, tada tai turėtų būti gebėjimas padaryti bet ką. Jokia būtybė negali sukurti kvadratinio apskritimo, ar liginio skaičiaus, kuris yra didesnis negu du ir mažesnis negu keturi. Kadangi, logiškai tai yra neįmanoma. Taip pat, jei Dievas žino viską, jis žino tai, ką jis padarys "ateityje" (bet kokiame matmenyje, nebūtinai laiko matmenyje). Jis žinojo tai nuo pat pačios savo egzistavimo pradžios. Tokiu būdu Dievo veiksmai yra nulemti iš anksto. Dievas yra surištas tikėjimo, jis neturi jokios laisvos valios. Jei Dievas neturi jokios laisvos valios, Dievas nėra visagalis. Jei jūs turite laisvą valią ir Dievas nežino to, kaip jūs ritoj pasielgsite, tada jis nėra visažinis ir visagalis. Jei Dievas žino jūsų veiksmus į prieki, tada jūs neturite laisvos valios apskritai, nes viskas jau yra surežisuota(nuspręsta) Dievo, o jūs tesate Dievo lėlė. Jei viskas buvo sukurta ir viskas turi turėti kūrėją, tada Dievas taip pat turi turėti kūrėją. Jei Dievas nebuvo sukurtas ir neturi kūrėjo, tada, kodėl gyvenimas ar kosmosas turi turėti tokį? Jei viskas buvo sukurta, ir Dievas yra tas kūrėjas, tai Dievas egzistavo dar prieš viską sukuriant. Jei Dievas sukūrė erdvę ir laiką, jis turėjo gyventi už erdvės ir laiko ribų. Tokiu būdu jis yra neegzistuojantis. Dauguma žmonių, kurie tvirtina tikintis į Dievą iš tikrųjų juo netiki , o tik norėtų , kad jis egzistuotų. Dievas tėra, tik noras. Jie galvoja, kad jų gyvenimai yra beprasmiai be Dievo, todėl jie nusprendžia užmerkti savo akis į įrodymą prieš Dievo egzistavimą. Jūs galite prieštarauti ir sakyti, kad Dievas yra už žmogaus supratimo ir negali būti apibrėžtas moksliniais terminais. Tai yra agnosticizmo vaizdas. Jei Dievas yra toks paslaptingas, tai iš kur mes galime žinoti kažką apie jį? Iš Biblijos? Iš kur mes žinome, kad Biblija, o ne Koranas ar Veda knygos yra Dievo žodžiai? Paimant visą žiaurumą, kuris buvo padarytas dėl Dievo meilės, iš kur mes žinome, kad visos religijos nėra Šėtono kūrinys? Sakykime, kad šis puikus Dievas tikrai sukūrė visatą ir žmonės yra šio kūrinio karūna, kadangi jie buvo sukurti pagal Dievo atvaizdą ir turi gebėjimą priimti sprendimus. Tačiau, žmonės sugadino originalų tobulumą, nuspręsdami neklausyti Dievo. Absurdas !! Jei kažkas yra tobula, joks trukumas negali atsirasti iš to. " Tobulas Dievas" sukūrė "tobulą" visatą, kuri buvo padaryta netobula "tobulų" žmonių. Galutinis trūkumo šaltinis yra Dievas. Kas tobula negali padaryti savęs netobulu, tokiu būdu žmonės turėjo būti sukurti netobulais. Ir tobulas Dievas negali sukurti nieko netobulo, tokiu būdu Dievas turi būti netobulas, jei sukūrė šituos netobulus žmones. Tobulas Dievas, kuris kuria netobulus žmones yra neįmanomas. Pagal krikščionis, visos laisvos būtybės turi laisvą valią. Kad turėtumėme laisvą valią, mes turime turėti daugiau kaip vieną pasirinkimą, iš kurių kiekvienas yra išvengiamas. Tai reiškia, kad anksčiau, negu mes padarysime pasirinkimą, mes turime būti abejonės būsenoje per potencialo periodą: mes negalime žinoti ateities. Net jei mes manome, kad galime numatyti savo sprendimą, mes turime potencialą (jei turime laisvą valią) persigalvoti prieš priimant galutinį sprendimą. Būtybė, kuri žino viską negali turėti jokios "abejonės būsenos." Ji žino savo pasirinkimus iš anksto. Tai reiškia, kad ji neturi jokio potencialo, kad išvengtų savo pasirinkimų, ir todėl stokoja laisvos valios. Būtybė, kuri stokoja laisvos valios negali būti laisva būtybė. Laisva būtybė, kuri viską žino, negali egzistuoti. Todėl, krikščioniškas Dievas neegzistuoja. Krikščionys sako, kad būtybė turi turėti laisvą valią tam, kad būtų laiminga. Dievas nenorėjo kurti robotus, todėl jis suteikė žmonėms laisvą valią, kad įgalintų juos patirti meilę ir laimę. Bet žmonės panaudojo šią savo laisvą valią, kad pasirinktų blogį, ir įvedė trūkumą į Dievo iš pradžių sukurta tobulą visatą. Dievas neturėjo jokios šio sprendimo kontrolės, tokiu būdu kaltė už mūsų netobulą visatą yra žmonių, o ne Dievo. Šis argumentas yra silpnas. 1)Jei Dievas yra visagalis, tai prielaida, kad laisva valia yra būtina laimei yra neteisinga. Jei Dievas gali įvesti taisyklę, kad tiktais būtybės turinčios laisvą valią gali patirti laimę, tai jis būdamas visagalis galėtų labai lengvai įvesti taisyklę, kad tiktais robotai gali patirti laimę. Paskutinis pasirinkimas yra aiškiai geresnis, kadangi, tobuli robotai neturintis laisvos valios niekada nepriims sprendimų, kurie gali padaryti jų kūrėją nelaimingą, tuo tarpu būtybės turinčios laisvą valią gali. Tobulas ir visagalis Dievas, kuris kuria būtybes, sugebančias naikinti savą laimę yra neįmanomas. 2)Dievas galėjo sukurti žmones turinčius laisvą valią, bet neturinčius gebėjimo pasirinkti blogį, o tik turinčius gebėjimą pasirinkti gėrį iš kelių gėrių. 3)Tarkime, kad Dievas turi laisvą valią ir priima tobulus sprendimus. Jei žmonės yra miniatiūriniai Dievo atvaizdai, mūsų sprendimai turi būti panašiai tobuli. Taip pat, dangaus gyventojai, kurie taip pat turėtų turėti laisvą valią tam, kad būtų laimingi, niekada nenaudotų savo laisvos valios, netobulų sprendimų priėmimui. Kodėl iš pradžių būdami tobuli žmonės pasielgė kitaip? Punktas lieka: trūkumų visatoje buvimas paneigia numatomą savo kūrėjo tobulumą. Kiti prieštaraus, kad Dievas, būdamas visa galintis, gali persigalvoti. Bet jei jis tai daro, tada jis nežinojo ateities. Jei jis iš tikrųjų žino ateitį, tai ateitis yra nepakeičiama, net Dievas negali pakeisti jos. Jei jis persigalvoja dėl ko nors ir pakeičia ateitį, tai reiškia, kad jo žinios buvo apribotos. Jokia būtybė negali būti visažinė, visagalė ir tuo pačiu metu turėti laisvą valią. Ka reiškia " Dievo natūra" ? Turėti natūrą, reiškia turėti ribas. "Natūra", kuri suvaržo žmones yra mūsų fizinė aplinka ir mūsų genetika; bet antgamtinės būtybės "natūra" turėtų būti kažkokia tai, kitokia. Laisvai valiai egzistuoti, reikia turėti daugiau, kaip vieną pasirinkimą, norą išsirinkti, laisvę išsirinkti (kliūčių trūkumą), valdžią įvykdyti pasirinkimą (jėga ir gabumas), ir potencialą, kad išvengti pasirinkimo." Jėga ir gabumas" turi ribą, žmogaus galimybėms. Joks žmogus neturi laisvos valios, kad nubėgti kilometrą per vieną minutę, be mechaninės pagalbos. Mes galime pabandyti, bet mums nepasiseks. Visi mūsų pasirinkimai, ir mūsų norai , yra apriboti mūsų gamtos; bet mes galime vis dar teigti, kad mes turime laisvą valią, todėl, kad mes nežinome mūsų būsimų pasirinkimų. Jei Dievas visada veikia pagal savo natūrą (kad ir kokia ji būtų), tai jis turi turėti daugiau, kaip vieną gyvybingą pasirinkimą, kuris neprieštarauja jo natūrai, jei jis turi laisvą valią. Kitaip, jis yra vergas savo natūros, kaip robotas, ir ne laisvas asmeninis atstovas. Ką žodis "pasirinkimas" reikštų būtybei, kuri sukūrė visą pasirinkimą? Noras duoda suprasti trūkumą, ir tobula būtybė neturi stokoti nieko. Bet, tai būtų labai keista "būtybė" be poreikio ar norų. Noras yra būtent tai, kas sukelia pasirinkimą pirmiausia. Tai, taip pat prisideda prie vertinimo, ar sprendimas buvo protingas. Be noro, pasirinkimai yra šlept- šlept ir nėra teisingi sprendimai apskritai. Be to, biblijos Dievas išreiškė daug norų. Visažinis Dievas, kuris žino viską, negali turėti emocijų. Biblija sako, kad Dievas patiria visas žmonių emocijas; pyktį, liūdesį, laimę. Mes, žmonės patiriame emocijas dėl naujų žinių. Žmogus, kuris anksčiau nežinojo apie jo žmonos neištikimybę patirs pykčio ir liūdesio emocijas tiktais po to, kai jis sužinos apie tai, kas buvo anksčiau jam nežinoma. Priešingai, viską žinančiam Dievui nėra nieko, ko jis nežino. Nieko negali būti paslepiama nuo jo, nieko naujo negali būti jam atskleidžiama, tokiu būdu jis neįgyja jokiu žinių į kurias jis galėtų reaguoti emocionaliai. Mes žmonės patiriame pyktį ir nusivylimą, kai kažkas yra neteisingo, ko mes negalime pakeisti. Tobulas, visagalis Dievas gali pakeisti bet ką. Žmonės patiria troškimo jausmą tiems dalykams, kurių mes stokojame. Visagalis Dievas nestokoja nieko. Visažinis, visagalis, ir tobulas Dievas, kuris patiria emociją yra neįmanomas. Dievas yra visažinis. Kai jis kūrė visatą, jis matė kentėjimą, kurį žmonės iškęs dėl tų originalių(Adomas ir Ieva) žmonių nuodėmės. Jis girdėjo prakeiktųjų riksmus. Tikrai jis būtų žinojęs, kad tiems žmonėms būtų buve geriau niekada negimti( iš tikrųjų, biblija sako tą patį dalyką). Ši, visus užjaučianti dievybė turėjo iš anksto nuspręsti dėl visatos tobulo sukūrimo, numatyti trūkumus, dėl kuriu daugeliui žmonių bus lemtas amžinas kentėjimas. Tobulai užjaučianti būtybė, kuri tobulai kuria būtybes, ir žino, kad joms bus lemta amžinai kentėti, yra neįmanoma. Dievas yra tobulai teisingas, ir vis tik jis nuteisia netobulus žmones, kuriuos jis pats sukūrė, begaliniam kentėjimui pragare už padarytas nuodėmes. Aišku, kad apribotas nusikaltimas neturėtų garantuoti neribotos bausmės. Dievo nuosprendis netobuliems žmonėms "amžinas kankinimas pragare" už mirtingą nuodėmę gyvenimo trukmėje yra be galo neteisingas. Šios "begalinės bausmės" nesąmonė atrodo dar didesnė, kai mes matome, kad galutinė žmogaus trūkumo priežastis yra Dievas, kuris sukūrė žmones. Tobulai teisus Dievas, kuris nuteisia jo netobulą kūrinį begaline bausme už baigtines nuodėmes yra neįmanomas. Tikėjimas, svarbesnis negu veiksmas, Paimkime visus žmones, kurie gyvena tolimose pasaulio srityse, ir kurie niekada negirdėjo Jėzaus Kristaus "Evangelijos". Paimkime visus žmones, kurie natūraliai prikibo prie jų tėvų ir nacijos religijos, kadangi jiems ją dėstė nuo gimimo. Jei mes tikėsime krikščionimis, visi šitie žmonės žus amžinoje ugnyje vien dėl to, kad, jie netikėjo Jėzumi. Ir visai neturi reikšmės, kaip jie gyveno ir elgėsi su kitais žmonėmis per savo gyvenimo trukmę: jei jie nepriėmė Jėzaus Evangelijos, jie yra pasmerkti amžinam kankinimui. Jei Dievas būtų tobulai teisingas gėris, jis teistų žmogų už jo veiksmus, o ne už jo tikėjimą. Biblija yra Dievo žodis. Tai turi savyje instrukcijas žmonijai kaip gyventi, kad išvengtume amžinos pragaro ugnies. Koks nuostabus ir mielas yra šis Dievas, kuris mums palieka instrukciją, kaip įveikti problemas, už kurias jis pats yra atsakingas! Visą galintis Dievas galėjo panorėti pašalinti visas problemas, kurias mes, žmonės turime iškęsti, bet vietoj to, jo begalinėje išmintyje, jis nusprendė palikti mums šią neišskaitomą amalgamą knygų, pavadintu Biblija kaip priemonę, kad išvengtume pragaro, kurį jis pats paruošė mums. "Tobulas gėris Dievas" nusprendė atskleisti savo norą šiame netobulame darbe, parašytame netobula kalba, netobulo žmogaus, išversta, nukopijuota, interpretuota, pripažinta ir susieta netobulo žmogaus. Niekada jokie du žmonės kada nors sutars dėl to, ką šis tobulas Dievo žodis reiškia, kadangi didžioji dalis jo yra ar sau prieštaraujantis, ar temdytas mįslės. Ir dar tobulas Dievas nori, kad netobuli žmonės suprastų šią paradoksalią mįslę, naudodami netobulus protus, kuriais jis aprūpino mus. Be abejonės visą žinantis ir visą galintis Dievas būtų žinojęs, kad geriau būtų atskleisti savo puikų norą tiesiogiai kiekvienam iš mūsų, užuot leidęs būti nuvertintas ir iškraipytas netobulos kalbos ir sugadintas žmonių interpretacijų. Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-11 12:06
Šios temos ne senos ir ne kagėbistinės. Nepamirškim vakarų politikos šiuo atžvilgiu, ir kaip ne per seniausiai Vengrija buvo terorizuojama iš Briuselio ir Vašingtono už savo naują konstituciją, kurioje akcentavo tradicines religines vertybes, tradicines šeimas, tautinius ir krikščioniškus dalykus ir t. t. Kaip rėkė Briuselio tolerantiškieji, Hilarė, Obama, grasino sankcijomis. Karas prieš religiją plačiausiu frontu vyksta nuo 1776 metų, gali įgauti įvairias - ir gundančias "turėk laisvą seksą, abortuok negimusius vaikus nes jie trukdo tau gyventi, gyvenk dėl brangių skudurų ir blizgančių automobilių", ir represines "musulmonai fanatikai, jie nenori mūsų pažangos (t. y. materializmo ir palaidumo), užpulkim juos profilaktiškai, dar tuo pačiu naftą pasiimkim" formas.
Šioje temoje neleidžiama rašyti atsakymų |
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |