Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Batlai » Azazelo(-s) istorija Ši kopetėlių mintis: „paprastai tam pasikurdavom diskusijoje giją ir spėliodavom kas laimės“, man labai patiko. Juo labiau, kad tiek daug diskutavę apie taisykles mes beveik nieko neraš...
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-14 08:57
omnia
Diagrama neįsidėjo į komentarą, tai įdėjau ją ten, kur ji įsidėjo.

Vakvakas yra šaunuolis, daugeliui jo sprendimų visiškai pritariu, nors (paskaičiavau koreliacijas), jo vertinimai prasilenkė su manaisiais (-0,1). Dar labiau Vakvakas prasilenkė su Mike Lilike (-0,2).

Panašiausiai iš čia parodytų vertino Kailas Spenseris ir Omnia (0,9), todėl suspenduoju būsimus savo vertinimus iki rezultatų paskelbimo, o ir apsiribosiu komentarais.

Arčiausiai vidurkio vertino Tom Kom Potas (0,8) ir Kailas Spenseris (0,8), toliausiai – Vakvakas (0,4).
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-13 11:12
wrawr
na aš jau spėjau pamatyt vertinimus
jokios paslapties nėra
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-13 10:48
omnia
Mbucks12, mano „hm“ adresuotas ne Jums.

Taip aš išreiškiau tą faktą, kad išskyrus pratęstą konkurso vertinimo laiką, jokios kitos info apie pratęstą konkurso vertinimo laiką beveik nesimato.

Tam tikra prasme tai irgi yra paslaptis ir mistika, gal ji man net iš dalies ir patinka.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-13 10:09
_ ___
hm?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-13 10:07
Mbucks12
Man patinka mistika, man patinka nežinomybė ir intriga. Kodėl pvz aš negaliu rašyti tamsios materijos kūrinį, jeigu tai taisyklėse nėra draudžiama? Šioje temoje apie visus kūrinius pasisakė du žmonės. Vienas labai teigiamai vertino mitologijos tematiką, kitas labai neigiamai. Priimk tai į faktą, o taipogi savo žinute, kurioje apgailestauji dėl rašytojų verkšlenimų, o tik tada dar kartą perskaityk mano paskutinį komentarą. Turėtų tapti aiškiau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-13 08:30
omnia
hm?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-13 00:21
Mbucks12
Visada bus nepatenkintų įvertinimu. Nepaisant to, kad mano "kūrinį" šioje sumaišė su žemėmis, aš nei kiek nesiginčiju dėl to. Žmogaus smegenys visada ieško sau palankaus sprendimo ir priežasčių, dėl kurio vieni, ar kitokie įvykiai atsitinka ir blogas įvertinimas ne išimtis. Iš vienos pusės, kas gražu kitam, nebūtinai gražu kitam. Mūsų pasaulio suvokimas, jo realijos ir netgi kasdienybė kardinaliai skiriasi. Gali būti kad vos ne vienintelis dalykas kuris sieja visus konkurse dalyvaujančius žmones yra interneto laidas ir adresas naršyklės eilutėje. Visą tai sukramčius nei kiek nekeista, jog įvertinimai skirtingi.
Iš kitos pusės, jeigu žmogus galvoja esąs geras rašytojas, jis apkaltins komisiją ir visus kitus žmones ne kompetencija, o ne priims kritiką. Tai natūralus gyvuliškas dominavimo instinktas pasilikęs žmoguje ir su tuo nieko nepadarysi, todėl ginčai ir priekaištai neišvengiami.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-13 00:11
wrawr
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-11 17:03
Lapalių Vanagas
Pateikiu man labiausiai patikusių kurinių penketuką, kuriuos tikrai įsivaizduoju sekančiame etape. Pradedant nuo geriausio;

1. Kaip aš susipažinau su savo Azazelu (mergaitės azazelas)
2. Bomba
3. Aš ją pastebėjau
4. Kaip aš sutikau Azazela (traukiny)
5. Tolimas taikinys

Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-10 19:22
sesė_mėta
Kadangi pusė smagumo skaityti dingsta, kai negaliu komentuoti, naudojuosi Omnia sukurta tema išreikšti savo nuomonę nepaisydama to, kad manęs niekas to neprašė ir kad gal ji niekam neįdomi :

***

Man patiko. Šiaip ar taip, pagal mūšio sąlygas šitą rašymą buvo galima suprasti kaip tolesnio kūrinio įžangą (“šis etaptas tai tik istorijos pradžia”). Sklandžiai, kandžiai ir visai linksmai. Kaip apsakymas gal ir ne, bet kaip įžanga visai kabina.

Iš archyvų

Pradžia suintriguoja, tačiau vėliau… Ech. Nieko naujo. Perskaičiau ir pamiršau. Malasi realybė ir atsiminimai, juos reikėtų labiau išskirti. Pats susitikimas su Azazela atrodo toks pritemptas, kad jei parašęs būtų koks mano draugas būčiau pasiūliusi tuos 2 sakinius apie ją išmesti iš teksto apskritai.

Kaip aš susipažinau su Azazela (apie tą, kuris prasideda “Ranka vis trynė kaktą”)

Demono indukuotas kliedesys. Jau mačiau, kad pvz Omnia pyksta, kad Azazelį naudoja kaip demoną, bet man pavyzdžiui, tai patinka. Man visai “sueina” ta demoniška tema, man tas buitinis realizmas, pavyzdžiui, atsibodo, demoniškos mistiškos pasakaitės – ne. Netgi nesikabinčiau prie siužeto – postapokaliptinis sapnas, kuris kažkaip įtikina žudytis, tačiau šito siužeto “atlikimas” šlubuoja. Visų pirma gramatinės klaidos, antra, daugtaškių džiunglės, trečia – kažkaip nelimpa vieni sakiniai prie kitų. Tiesiog. Jei gražiai viską sudėliojus, imčiau ir skaityčiau tęsinį kas gi nutiko po to.

Kaip aš susipažinau su Azazela (apie tą, kuris prasideda “- Nėra to, ką galėtum daryti gerai”)

“pritvinkusį girtumą”? Atsiprašau, neturėjau kantrybės skaityti kelis kartus ir analizuoti kiek čia iš tiesų veikėjų, ar tėtis ir Judas yra tas pats, kieno riešus perpjauna, kas perpjauna ir kas ten už nugaros stovi ir kur, galų gale, tas azazelas. Autorius rašo gražiai, bet painiai, jei ne ryžtas perskaityt visus kūrinius, tikrai būčiau metus pradžioj.

Kaip aš susipažinau su Azazela (apie tą, kuris prasideda “Sistema, į kurią atskridome”)

Jei atvirai, tai būsiu žiauri – ne nenoriu sužinoti kas atsitiko planetai. Kūrinukas tik atpasakoja įvykius, bet visiškai nesuteikia jiems emocinio atspalvio. Dėl to tai skaitytojui įdomu panašiai tiek, kiek skaityti žodyną. Vienintelė emocija “tapo nejauku. Norėjome kuo greičiau išsinešdinti iš šios planetos”. Nematau kodėl veikėjų nuomonė turėjo pasikeisti pamačius Azazelą. Keisti ir tokie tyrėjai kuriems nutraukti tyrimą užtenka tokios subjektyvios priežasties kaip “čia nejauku”. Jei būtų turistai tai tegu, o dabar… Pagalvokim logiškai – jei jie skrido į kitą sistemą, matyt turėjo tikslą ką ten veiks, matyt planavo, matyt domėjosi, matyt ruošėsi, investavo. O paskui nori viską mesti nes “nejauku”.


Kaip aš sutikau Azazelą (kuris prasideda “Kai traukinys, skaudžiai suvaitojęs stabdžiais”)

Šitas geras. Ypač kontekste kitų :). Nelabai patiko ta tiesioginės kalbos skyryba, bet šiais laikais… Truputi užklimpo tekstas ties viduriu su tom nejudančiom rodyklėm, bet paskui skandžiai ir gražiai susivyniojo. Mano favoritas.

Kaip aš sutikau Azazelą (kuris prasideda “Tamsa aplink mane vijosi ir pynėsi”)

Ir iš karto “Tamsa aplink mane vijosi ir pynėsi, o gal raitėsi lyg šilkinės gyvatės, susisukusios į rutulius ir bandančios išsipainioti iš savo pačių mazgų ar sukama derva, kurią žada tepti ant nusidėjelio odos. ” Sakinys gražus, bet nemanau, kad jo vieta yra pradžioje, kur turėtų būti kažkas kas užkabina skaityti toliau. Stengiasi autorius gražiai žodžius sulipdyti - tai pagirtina, bet gal jau net per daug čia persistengta, ypač kai paskui, padaro išvadą “Kaip jau minėjau, naktis buvo be galo tamsi”. Tai mes supratom iš pirmų dviejų pastraipų.
Ir apskritai, aprašymai nustelbia istoriją, kuri tik prasidėjusi nutrūksta, tačiau taip ir nepatraukia domėtis kaip pasibaigs.

Iš tamsos

Jau minėjau, kad man patinka demoniška tema taigi minusu to nelaikau. Sutikčiau dėl šito kūrinio komentaro su Omnia. Lieka kiek neaiškus veikėjas – pasakotojas, galima buvo plačiau jį apibūdinti, tuomet ir pats tekstas galbūt galėtų pasitaisyti. Turiu pripažinti, kad irgi ne tiek traukia sužinoti kas bus toliau.

Kaip aš susipažinau su savo Azazelu

“bridžus”? kažkaip žodis susipyko su laikmečiu? Ne? Yra kabliukų, bet iš esmės siužetas man patiko, todėl ir kabinėtis noras praėjo. Atleiskite už tą motyvacijos trūkumą :)

Sveikas, mano vardas Azazelis

Kūrinio eigoj susipainiojau visai, bet šitas netrukdė. Suskaičiau kaip neblogą “mind fuck’ą” ir norėčiau daugiau. Jau nebežinau ar mano favoritas kartais netapo šitas.

Aš ją pastebėjau

Per didelė apimtis pagal taisykles, nors manau tuos 800 ženklų labai nepakenkiant tekstui buvo galima nugenėti. Susiskaitė maloniai, tik pabaiga kažkokia sukta, bet ne taip, kad norėtųsi tęsti.

Azazelo istorija

Prasideda pamokymais, o paskui tokia košė – makaliošė. Kada jis ten užsimerkė, kad galop paskui prasimerkė, kokie ten pančiai ir kodėl jis tėškėsi nuo aukuro, kodėl iš pradžių taip mielai sutiko būti aukojamas, o paskui pabėgo, kodėl „gražioji moteris“ artėjo lėtai, po jos kojomis skleidėsi gėlės, bet visgi priartėjo nepastebimai, kodėl ožiuką pamiršo, o uolą dėl kažkokių neaiškių priežasčių atsiminė ir taip toliau. 

Tolimas taikinys

Kaip įžanga į kažką suintriguoja, prikibti kaip ir neturiu dėl ko. Nebent, kad to „Susimoviau“ pačiam gale gal nebereikia.

Pirmasis susitikimas

Profesorius turbūt dėsto apie madą kažką, kad taip atidžiai reikia aprašyti aprangą, a? Ženkliai per platus Azazelo aprašymas. Negi nebuvo galima bent kažko palikti skaitytojui įsivaizduoti? Apsakyme, rodos, per greitai bėga laikas? Jei profesorius sako kad liko pusvalandis iki paskaitos tai kiek laiko jis stebeilija į tą atėjūną nieko neveikdamas kol studentai ateina?
Visgi buvo suintrigavęs. Iki sentencijos perskaitymo pabaigoj.

Lėktuvnešis vidury žmonių jūros

Pradžia tokia daug žadanti ir kabinanti, taiklūs aprašymai, gerai perteikta atmosfera. Liuks. Tik nuo vidurio kažkaip viskas sulėtėja ir nublanksta, tie vaikščiojimai aplink stalą, tas užsitęsęs lėktuvo leidimasis ir vardų spėliojimas. Ir nors, mano nuomone, pradžia daug stipresnė už pabaigą pats kūrinukas iš esmės visai neblogas.

Planetos Huinimus valdovė

Toks belekas, bet geras belekas. Kabinėčiausi prie logikos, kad kažkaip staiga nei iš šio, nei iš to vienam padarui kitas tapo neįdomus, bet keistas padaras - keista ir logika.

Apklausa

Ė, įdomus šitas. Įdomu ir kaip bus toliau. Tik pabaiga nelabai patiko – jei kalba eina apie demokratinę šių laikų valstybę tai policija neturėtų spręsti apie žmogaus psichikos sutrikimą – ta sesutė ir sanitaras su vaistais labai jau klišė ir nelabai jau logiška.

Pažintis kelionėje

“Bet visų nuostabiausia, kad aš plaukiu viena! Su savo mintimis, prisiminimais, vargais, džiaugsmais.“ Mergina taip norėjo pasidalyti šios akimirkos nuotaika” - ar nesimato prieštaravimo tarp šitų sakinių? Dar kabinėjantis prie smulkmenų “Jis vos vos papurtė galvą. Toks ženklas reiškia neigimą arba atsitraukimą – bendravimo pabaigą.” Nereikėtų aiškinti ką reiškia veikėjų judesiai, jie ir taip turėtų būti skaitytojui aiškūs. Yra tokių visokių kabliukų, bet daugiau nesikabinu, nes nesijaučiu labai jau kompetentinga prie to kabinėtis. Pabaiga neužkabina. Na ir kas, kad jis Azazelis? Tik mūšio reikalavimo išpildymas. Pats veikėjas dar nepasirodė toks įdomus, kad vien prisistatymas viliotų domėtis kas bus toliau.

Bomba

Manau, kad pirmas sakinys tiesiog puikus. Tik paaiškinimų jam per daug.
O šiaip perskaičius susidaro įspūdis, kad autorius parašė ilgą įdomų kūrinį, bet paskui jį ketvirčiavo, kad tilptų į tą Prokrusto lovą – 4000 ženklų. Parašyta gerai, scenos gražios, bet nelabai viena su kita limpa. Ir kur tas Azazelas?

Azazela (prasideda “Segdamasis diržą žvilgterėjau į kairę”)

Gaila, kad visus ženklus išnaudojote tik papasakojimui, kad skrenda į mėnulį ir kad Azazela buvo palydovė mėlynomis akimis.

Azazela (“Gimiau Ardžistano rajone”)

Ech, pirma pastraipa klasikinis pavyzdys ko nereikėtų rašyti į pirmą pastraipą :). Skaitytojui nelabai įdomi veikėjo, kurio jis dar nepažįsta, priešistorė. Gal ir būtų neblogi apsakymo griaučiai, bet jiems trūksta mėsos. Pusė teksto – priešistorė, kita – nelabai rišli ir aiški veiksmo pradžia.

Lialiapou

Tikrai teletabiška. Nesupratau prasmės ir esmės, bet dėl to nei kiek nesigailiu.

Svečias

Dvigubai didesnės apimties, bet autorius pats prisipažino, kad kaltas :). Kita vertus perskaičius atrodo perkrautas daiktų išvardijimais, gremėzdiškais aprašymais, nereikalingais paaiškinimais, taigi manau, buvo galima sutalpinti ir į mažesnį ženklų skaičių.
„Rimvydas nušiūrino į kitą kambario kampą. Reikėjo paskubėti, nes tie, kas skambino, amžinai nelauks. Kitam kambaryje apstatytas žurnalais ant spintelės kentėjo kiek naujesnis telefonas. Zigmas virpančiom rankom pakėlė  ragelį“ Tai jis Rimvydas ar Zigmas?
Pabaiga suintrigavo, bet jei ne mano ryžtas įveikt visus, nesu tikra, kad būčiau per šitą žodžių knibždėlyną iki jos prisikapsčius.

Įvertinkite komentarą:
Geras (3) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-10 15:10
pikta kaip širšė
Tai jei jau ta komisija taip lengvai įtakojama, tai gal tada išvis nereiktų tekstų viešinti, kol jie nesuvertinami? Nes bijau kitaip niekaip neužtikrinsi, kad viešoji opinija nepasiektų vertintojų...

Vis dėlto, gal tie, kuriems buvo patikėta užduotis atrinkti pelus nuo grūdų, verti bent šiek tiek pasitikėjimo, nes kitaip tai iškart galima anuliuoti viską - vis tiek atsiras šaukiančių, kad vertinta neobjektyviai.

Net skaityt negera - kažkas stengiasi dirba, organizuoja, skaito, vertina, pastabas sako, bet vis tiek visa gauja nelaimingų. Nedalyvaukit, jei nepatinka ir nevaidinkit šventų - lyg patys neklystumėt.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-10 10:17
Marquise
Na jau, omnia, nėra visiškai taip :)

Pirma. Literatūra kaip tik labai svarbi, todėl kai kas jau pirmą kūrinių skelbimo dieną (ar antrą?) perskaitė viską ir pasidalino savo matymu ;) tik tada dar šios diskusijos nebuvo, tad buvo panaudota kita erdvė ;)

Antra. Tavo pateikta visų kūrinių apžvalga man artima. Kai kuriais atvejais aš vos ne identiškus pastebėjimus sau pasirašiau, tad pakartoti tą patį kažkaip nematau tikslo. Nors pradžioje norėjau surašyti pastabas visiems tekstams, bet po to nusprendžiau, kad iki vertinimo kalbėti plačiai apie kūrinius, kurie yra „po brūkšniu“ yra kažkaip nekorektiška (čia sau taikau). Juk jei autorius norės sužinoti, kas su jo tekstu negerai, galės paprašyti komentarų jau po rezultatų paskelbimo. 
Bet kad jau pradėjome apie literatūrą, tai galime grįžti prie favoritų. Kadangi tekstus skaičiau prieš keletą dienų, dabar sąmoningai prie jų negrįšiu ir pažiūrėsiu iš laiko perspektyvos – aš mat esu įsitikinusi, kad geri tekstai užsifiksuoja, o prastai sudėliotus pamiršti jau perskaitęs. Taigi pagal tai, ką pamenu ir kokie įspūdžiai išlikę, šiandien turbūt medalius išdalinčiau šiems tekstams (dienoraštyje rašiau eilės tvarka, nerikiuodama):

1. Kaip aš susipažinau su savo Azazelu – labai sutinku, kad išpildymas nėra idealus. Charakteriai blankoki arba stereotipiški, situacija (suknelės sugadinimo) taip pat originalumu nealsuoja, tačiau viską atsveria pats sumanymas. Nors perskaičius tekstą man ir liko toks įkyrus spengimas galvoje „kažkur kažką panašaus jau girdėjau“ ir po kurio laiko prisiminiau, tačiau vis tiek manau, kad šio teksto tęsinį labiausiai norėčiau paskaityti ir būtent dėl to man jį norisi įvertinti geriausiai.

2. Lėktuvnešis vidury žmonių jūros – šiame tekste sakyčiau viskas subalansuota beveik idealiai. Turiu galvoje kad sumanymas originalus, išpildymas taip pat geras ir net neturėčiau didesnių priekaištų. Argumentas, kodėl jis nėra pirmas man yra tik vienas: nėra tos intrigos, kokia yra pirmu atveju. Perskaičiau tekstą, pasimėgavau, bet po to nebesvarsčiau, o ką čia būtų galima išrutulioti ir kaip ta situacija galėtų klostytis toliau.

3. Bomba – pradžia superinė. Tos detalės su laikraščiais ir laiptinės gyvenimo rutina taip lengvai nuslysta, kad miau... :) bet iš dalies čia ir yra bėda. Praėjus keletui dienų, aš puikiai pamenu pradžią, tačiau nepamenu pabaigos, kas turėjo būti intriga ir kabliukas. Todėl, kad herojaus dabartis yra ryški, originali, sukurta tik jam vienam, o visas Azazelo reikalas kaip implantas koks prisiūtas. Nei jis originalus ypatingai, nei keliantis nuostabą, net ir su iki tol sukurtu pasauliu nelabai dera. Gerai jau – nėra taip blogai ;) bet po tokios pradžios norėjosi kažko stipresnio. Va čia ir atsiranda skaitytojo paradoksas. Jei vertinčiau kaip komisijos vertintojas, tuomet reiktų vadovautis objektyviais kriterijais ir tai greičiausiai šį kūrinį keltų į pirmą vietą, tačiau dabar kaip skaitytojas, jaučiuosi nusivylęs. Autorius sugebėjo įžiebti labai didelius lūkesčius, tačiau vėliau jų nepateisino ir tai emociniam vertinimui atsiliepia labiau, nei pirmo kūrinio atveju, kai tekstas nesukuria jokių ypatingų lūkesčių, bet pabaigai išmetą stiprią kortą ir skaitytoją paleidžią tokį lengvai sužavėtą. Pabaigos akimirka. Jausmas, su kuriuo skaitytojas palieka tekstą tampa dominuojančiu to kūrinio vertinimu.

Kiti trys, kuriuos buvau pažymėjusi, turi kiekvienas savo stipresnių pusių, bet bendrai vertinant yra tiesiog neblogi tekstukai, tiesmukai nepasidavę demoniškai/ vaiduokliškai/ velniškai užduoties provokacijai, kas, apjungus su geru išpildymu, leidžia jiems būti šiek tiek aukščiau už kitus.
„Aš ją pastebėjau“ – labai ramus ir sodo harmonija dvelkiantis tekstas. Negaliu rasti realios sąsajos, bet kažkodėl jis man asocijuojasi su Š. Bronte... :) Visko yra, tačiau nieko tokio esminio, kas jį kilstelėtų į padanges.
„Tolimas taikinys“ – veiksmo proza. Kodėl ne? Gerai parašyta, patikėjau personažu, mielai skaityčiau toliau. Gal tik tos „elfo ausys“ buvo šiek tiek per daug mano skoniui. Aš mielai toleruoju vieną mistinę būtybę kūrinyje, bet kai prasideda orkai, elfai, gnomai, aitvarai ir dar visi galai, man būna per daug. Bet čia labai asmeniškas vertinimas.
„Iš archyvų“ – nežinau ar čia dėl ginklų, ar aliuzijos į pagrindinių herojų Bondišką veiklą, tačiau man jis artimas anksčiau minėtam. Pastarasis gal kiek patrauklesnis vien tuo, kad vertinu rašančius apie šalį, kurioje gyvena. Ne dėl patriotizmo, o dėl to, kad dabartiniame kontekste, tai gaunasi savotiška egzotika, be to rašant apie aplinką, kuri yra pažįstama, ji natūraliai yra gyvesnė. Be to tekstas turi labai gerų elementų (pvz. bambanti namo šeimininkė), suteikiančių realizmo.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (3)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-10 01:40
omnia
Na, niekam jokių kitų minčių kūriniai nesukelia? Vien – laukti komisijos sprendimo?

:)

Kol nepaskelbti autoriai turime unikalią galimybę kalbėti apie kūrinius, o ne apie autorius.

Negi tas matavimasis, trynimasis, neradus norimo švelnumo delnų, svarbiau už viską?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-09 21:03
poeziją turime daryti visi
Priešlaikis komisijos nuomonės formavimas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (3) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-09 10:45
Žvėrius
Perskaičiau dar tik apie pusę kūrinėlių. Visai smagių ir įdomių yra. Man patiko "Lėktuvnešis vidury žmonių jūros", "Kaip susipažinau su savo Azazelu" (beveik kaip apie klaidų veidrodį), "Apklausa" ir dar pora :)

Buvo ir tokių, kur net nesupratau, ką perskaičiau (pvz., Azazelio aukojimas).

Kol kas labiausiai įspūdį paliko paskutinis perskaitytas - "Bomba". Toks atokvėpis, kuriame nėra azazazazazelų, tik jie užduoties dalis, tad įdomu, kaip bus įvertintas.  
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-09 08:57
wrawr
mano irgi
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-09 08:57
wrawr
tas ne mano tai nekoks taip
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-09 08:54
wrawr
HAHAHA
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-04-09 05:24
omnia
Skaičiau, eidamas sąrašu nuo galo, todėl numeruoju tais id, kurie yra kūrinio adrese ir pateikiu ne tik nuorodas, bet ir St. Sebastiano surašytas apimtis.

Vertinimas absoliučiai subjektyvus (jei būčiau skaitęs kita tvarka, jis greičiausiai būtų kitoks), įrašiau jį tik tam, kad Jums kiltų noras komentuoti ir vertinti savaip.

Ir dėl dievo, kalbėkim pagaliau ne apie taisykles ar autorius, o tik apie pačius kūrinius ir literatūrą?

926. Iš archyvų 3804

Viena vertus, kalba aiški, nesuvelta, tačiau šiek tiek trukdo štampai, pernelyg įprastos konstrukcijos (Net praėjus daugeliui metų puikiai prisimenu tą datą) ir objektai (Konrado kavinė). Fragmente supinti du laikai (laisvės alėja ir bunkeris), bet tai šiek tiek pernelyg mechaniška (bunkeryje mąstytum ne vien apie 1918-uosius, bet ir apie tai, kaip ten pakliuvai, kas ir kada tave maitina, ko tikiesi, bijai ir t.t.).

4,0

925. Svečias 8412

Daiktas kurtas kontrasto tarp kasdienybės ir ne principu, tačiau pirmoji nupiešta beveidiškai daugžodžiaujant, o antrosios beveik ir nėra, vien nuojauta. Televizorius – šaltojo karo, o telefonas – caro laikų. Dėl to rytmečio darbus teko pradėt pora valandų ankščiau. Radikulitas grįžo.

3,0

924. Lialiapou 2627

Nesuvaldytas tekstas. Pririšta prie lovos, bet rankos laisvos, o paskui ji jas išsitraukia iš po virvių. Aš, aš, o pakui staiga trečiuoju asmeniu. Vaizdas neaiškus, nei minnčių, nei įvykių nepakanka savarankiškai miniatiūrai.

2,0

923. Kaip aš susipažinau su Azazela 1735

Sapnas-vizija, be siužeto, be žmonių, be dialogų, be vaizduotės (rūke skendintis surūdijęs tiltas labai jau trafaretiškas), su Azazelu-demonu ir užsibaigiantis daugmaž savižudybe. Jei batlas būtų kokie nors spąstai, tai šis kūrinys – tipiška į juos pakliuvusi višta.

1,0

922. Kaip aš susipažinau su Azazela 3885

Yra noras papasakoti istoriją ir yra emocijos po tekstu, jo gilumoje, bet tas noras lieka sujauktas, o tai, kas galėtų būti skaitytojo katarsiu – paprasčiausiai išliejama jam ant galvos. Kuro yra, bet užuot važiavusi autorė juo laistosi.

2,5

921. Azazela 4013

Rašant apie rytus reiktų daugiau detalių (ne vien vilną ir kabulą), antraip kodėl neparašius kur nors paberžėje ar kėdainiuose? Konstatacija be emocijų trikdo (nebent čia būtų dvigubas dugnas, bet juk tekste nėra apskritai jokio). Pabaiga ne iš šio, nei iš to prirašyta, kaip iš kokio nors neaiškaus korano.

1,5

920. Kaip aš sutikau Azazelą 3635

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kas mirtis Azazelo pavidalu atėjo pasiimti keleivio, kuris, natūralu, nieko nesupranta, netaria nė žodžio ir net pernelyg nesijaudina dėl nieko (išskyrus laikrodį). Jei tik tiek, tai mintis per paprasta, nors ir aiškiai, paprastai užrašyta. O jei čia kas nors kito, tai to skaitytojui tekstas neperteikia.

3,5

919. Kaip aš susipažinau su Azazela 1421

Čia toks tarsi spyris skaitytojui į tarpukojį (Turbūt norite sužinoti kas atsitiko planetai?), bet toks negrabus, kad rašantysis po to spyrio lieka gulėti, o skaitytojas sutrikęs svarsto: čia pokštas? Kokia nors gudri ironija?

Kas ten žerėjo? Ką pranešė kompiuteris? Ar labai sunku mokytis penktoje klasėje?

1,0

918. Azazela 3520

Kokybiškas, aiškus, lakoniškas tekstas. Aiškus kontekstas ir perspektyva, šiek tiek mezgasi būsima intriga, gana įdomi Azazela, nors tai, ką skaitytojas apie ją, klonę, žino, jis žino anaiptol ne iš šio teksto, o iš kitų pasaulinės fantastinkos kūrinių...

4,1

917. Šimtas aštuoni sielvartai 14268

Sklandi kalba, yra įpintų detalių, būtų visai geras kūrinys, jei nebūtų šiek tiek persistengta: per daug teksto, pernelyg nuspėjama pabaiga (drakonas mirė, tegyvuoja drakonas), pernelyg didelis rašančiojo noras padaryti visiškai aiškiai, simetriškai, sklandžiai. Pasakotojas mėgaujasi savo balsu, o skaitytojas pamažu praranda viltį.

3,5

916. Bomba 4534

Stipru. Paprastas, nuoseklus ir įtikinamas pasakojimas, ir, atrodo, visai greta – antrasis istorijos dugnas, bet kad jo taiop lengvai nepasieksi, tokios jau tos geros istorijos. Kiek sutrikau dėl miego detektoriaus (tarsi ne to žanro pasažas) ir piktdžiugiškai pasidžiaugiau, kad nėra to Azaza...

4,5

915. Pažintis kelionėje 3924

Intonacija ir detalės kaip iš kokių XX a. pradžios sekmadieninių istorijų, skirtų baltosioms mergaitėms, už istorijos horizonto gali juste nujausti kokį nors moralą apie meilę tėvams ir ištikimybę dekalogui. Ir čia juk ne pirmuoju asmeniu?

2,5

914. Apklausa 4000

Autorė rašo pirmuoju asmeniu, tačiau jaučiama tam tikra visažinė izometrija, tarsi personažas gebėtų matyti sutuaciją iš šalies. Nelogiški santykiai su profesoriumi, po atostogų grįžusiai asistentei jis negalėjo nepakomentuoti sraigės pokyčių.

3,0

913. Planetos Huinimus valdovė 4000

Nemėgstu tokio šaržiško stiliaus, kai stokojant humoro slepiamasi už fantastikos, o fantastiką leidžiama sau sujaukti į nevalgomą gniutulą, pasiteisinant humoru.

1,5

912. Lėktuvnešis vidury žmonių jūros  3960

Čia taip, kaip aš mėgstu – dialogai neįkyrūs, vaizdavimo būdas lakoniškas, gal šiek tiek pritrūko turinio, tarsi tai būtų dar vienas mėginimas parduoti skaitytojui dramblį (bus daugiau...). Sutinku su tais, kurie įžiūri atpažįstamą stilių, bet turėčiau nebūti savimi,  kad galėčiau pritarti tokioms sąmokslo teorijoms.

4,2

911. Kaip aš sutikau Azazelą 3993

Dar vienas tekstas-višta, pakliuvusi į konkurso sąlygų paspęstus spąstus. Autoriau, ar esi naktį „kirtęs mišką“? Personažo reakcijos neįtikinamos, o demonas kalba, kaip Holivudo piktadarys (prieš netikėtą happy endą).

1,1

910. Sveikas, mano vardas Azazelis 3842

Tarsi būtų mėginama supinti dvi linijas: kas vyko futbolo pasaulyje, ir kas iš tikro gi vyko. Supinama taip, kad skaitytojui tampa neaišku. Lyg ir keičiamasi sąmonėmis, bet visai nesuvokiama, nei kuriuo tikslu, nei kokio velnio.

1,3

909. Pirmasis susitikimas 3982

Dar vienas gotikinis teksto kalnas, pagimdęs palę. Pragaras atsiveria tada, kai blogis pranoksta tikėjimą jį nugalėti. Sklandu, tačiau šūvis į debesis.

1,4

908. Kaip aš susipažinau su savo Azazelu 3776

Mintis labai įdomi, bet stilius per tiesmukiškas (dialoguose žmonės tiek neaiškina), nebrandus, nepakankamai įdomus.

3,0

907. Tolimas taikinys 3426

Sklandus vaizdavimo būdas, tekstas-filmas, gal kiek pernelyg nuspėjamas, todėl vietomis net nuobodokas? Bent jau ne demonas, ir už tai autoriui didelis ačiū!

3,1

906. Iš tamsos 3960

Taip nebūna, mergaitės taip nesielgia. Ir, dieve, demonas.

1,2

905. Azazelo istorija 3083

Nei pirmojo asmens, nei veikėjų, nei dialogų, nei pasakojimo.

0,9

904. Aš ją pastebėjau 4891

Daktaras įtikinamas, o mergina – nepakankamai. Rašantysis parduoda tęsinį, naudodamasis labai jau tiesioginiu marketingu. Parneškit istorijų, daktare.

3,2

903. *** 707

Toks šūdukas, bet kas, kad tik į konkurso temą.

0,5
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (1)
1 2 3 4 5
[iš viso: 99]


 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą