Už ''rašyko'' ribų - manęs kažkodėl bijo, tokie mandagūs, tokie draugiški, kad... čiulpk lyg bambonkes. A čia negalėtų tokie būti mano tie draugai a? - mintiju kirsdama pusšilkinę.
Vienintelis realus mano draugas, sutiktas šioje svetainėje, dar praeitam gyvenime, yra Dainius Daineko. Ir kadangi jo, kaip tokio personažo, čia jau nebėra, galiu kalbėti ką tik noriu ( sorry drauguži).
Dainius nuostabus draugas, man žiauriai pasisekė, jog mudu susipažinome realiai. Saugosiu šią draugystę ilgam ilgam.
Taip pat neabejoju ir tikiu, jog šią vasarą realių pažinčių ratą praplėsiu ir rasim progą susitikti su Narveliu ( berods toks paskutinis tavo vardas maddam :)) ir visų mylimu bei gerbiamu Ūkvedžiu, idant prirytumėm alaus ir eitumėm paskui visos bernų ieškot per pusę Vilniaus. Taip ir bus. Įsirašau tai į savo action logą numeriu pirmu:
1. Stiprinti draugystės pozicijas už rašyko ribų.
Va, norėjau Mylistą suvilioti, bet nepavyko - vyriškis ėmė pezėti kažką apie sąžinę... Nesuprantu, prie ko... Jokios romantikos... :( Mano sąžinė visiškai rami, nesirūpinkit.
Kai ką gal ir pažįstu. Bet dažniausiai ne. Nebent atsekus pasikviečiu į FB draugus. O norėtųsi, tikrai norėtųsi, bent per poezijos vakarus pažint. Tik tokios mažos galimybės...