Apie save
- CV - Kauno kunigų seminarijai (ir Tau, kad geriau pažintum).
Aš – Audrius Martusevičiaus. Gimiau 1986 – 02 – 07d. Kaune. Turiu vyresnį brolį, kuris gyvena atskirai su savo šeima. Šiuo metu mes gyvenam su Mama, nes Tėvelis mirė 2001 – ais metais, o dabar vienas nes ir Mama mirė 2005 - 11 - 22. Bet vistiek Didžiuojuosi ir džiaugiuosi savo Mama, nes Ji ugdė mano moralę ir suteikė daug motiniškos meilės. 1993 m. Rugsėjo 1d. Pradėjau mokytis. Mokykla labai daug davė mano dvasiam gyvenimui: jaukią atmosferą, nuostabius pedagogus, draugus, žinias, bendravimo dovaną,artimųjų paramą ir meilę. Bet didžiausią gyvenimo prasmę suradau tada, kada nusprendžiau artėti prie Dievo, Tikėjimo. Ir pajutau, kad be Jo negaliu gyventi. Tiesiog man nepakako būti su gerais pažįstamais, draugais, panorau pats gilintis į religinę substanciją, šiek tiek tapau uždaresnis, drovesnis, ramesnis. Nuo tada, pradėjau lankytis Bažnyčioje, nors buvo tekę ir anksčiau patarnauti Mišiom Kauno Švento Antano Paduviečio parapijoj. Dar aktyviau susidomėjau Dievu ir religija X - oje klasėje, kai etikos pamokas pakeičiau į tikybą. Tikybos pamokoje žavėjausi teologijos mokslu. Nors jose šiek tiek trūko dvasingų dalykų, dvasinių vertybių ir Biblijos analizės, tačiau man patiko, kadangi buvo akcentuojama filosofija, ugdoma pagarba Dievui ir žmogui. Tik tada paėmiau į rankas Bibliją, pradėjau domėtis filosofija, panorau studijuoti teologiją. Trukdė vienas klausimas – kur? Seminarijoje, ar universitete. Svarsčiau du metus, po jų nusprendžiau rinktis Dievo ramybę ir globą Kauno kunigų seminarijoje. Daug galvojau, kas gali būti pašaukimas, ar aš tikrai galėsiu būti tikras Dievo ir žmogaus tarnas, skelbiantis Evangeliją, tačiau žinau tik vieną, kad be Dievo niekada negalėsiu gyventi. Supratęs savo norą ir kuo siekiu iš gyvenimo pajutau labai tvirtą paramą, pradėjo sektis moksluose ir negalėjau gyventi be tokių dalykų, kaip malda, be tokių vertybių, kaip meilė artimam, tačiau – tai vadinu Dovana, Dievo rūpesčiu ir globa. Apsisprendimui labai didelę įtaką turėjo tokie Dvasininkai kaip R.Mikutavičius, Tėvas Stanislovas, Monsinjoras K.Vasiliauskas. Jie – mano idealai. Jų dėka pradėjau vertinti Kunigo autoritetą, Jo reikšmę žmogaus dvasiniam ir moraliniam gyvenimui. Sakramentai. Krikšto sakramentas buvo suteiktas Šv. Mykolo Arkangelo Kauno įgulos bažnyčioje. (Kun. R. Mikutavičius),pirmoji komunija Švento Antano Paduviečio parapijoj (Kun. Vytenis Vaškelis), Sutvirtinimo sakramentas Kauno Gerojo Ganytojo parapijoj (Kauno Arkivyskupas Metropolitas Sigitas Tamkevičius). XI – XII klasėje pradėjau stipriau ir tolygiau mokytis, tvirtai siekiau aukštų rezultatų, kūriau eiles, tapau „Kauno miesto jaunųjų filologų konkurso“ laureatu, „Pasaulinės poezijos“ II – sios vietos laimėtoju, kitų konkurso diplomantu ir dalyviu. Manau, kad turiu pagrindinį savo kūrybos įkvėpėją – Dievą. Ir labai kantrų. Ir pagaliau baigiau Kauno Aleksandro Stulginskio vidurinę mokyklą, kurioje ir įgijau vidurinį išsilavinimą. O dabar stojuosi į naują gyvenimo kelią ir viską palieku Dievo valioje. Netikėjimas visada miršta, o tikėjimas anksčiau ar vėliau nugali, nes Jis turi prasmę, meilę ir Dievo malonę.