ash vis dar galvoju apie  taj kas buvo su ilgesiu
ash vis dar laukiu tavo pashelusio zhvilgsnio
ash tajp nenoriu kad musu zhaidimas baigtusi
nes man patinka laimeti...
ir niekada nesustosiu svajoti
nebent mirchiau,
taj vienintelis kelias sustabdyt
mano mintis apie tave
visi mano zhodzhiai
visi mano veiksmai
visos mano mintys susijusios su tavim
ir tavo siela,
ash pripazhystu kad tu netobulas
ash zhinau tavo trukumus
bet jie manes nestabdo
ash visvien apie tave galvoju
kajp apie kartais ishsipildanchia svajone
ir ash dzhiaugiuosi kad gyvenu
nes tu esi mano gyvenime
zhmones tave vertina prieshtaringai
ir pirma kart gyvenime man poxui
ka apie mano meiles objekta galvoja zhmones
pirma kart tavo nuomone man svarbesne
nei aplinkiniu zhmoniu
ash jauchiuosi lyg tu
visa gyvenima buvai su manim
man atrodo kad tave pazhystu
nuo pat gimimo...

ir nieks nesustabdys tu asharu,
galbut net nesupras liudnu minchiu
o man nereikia tavo pasaku
save paguosti ir pati galiu...

tik ne visada to norisi,
kartais geriau leist sau liudeti,
nes tik tuo met gali suprast
ka reishkia ishtiesu myleti...

kartais ash nebenoriu nieko suprasti... nebenoriu ieshkot pateisinimu... nebeturiu jegu tiket pasaulio gerumu...kartais tiesiog per ilgai turiu kenteti..
o taip norechiau  ishtiest rankas ir skriet nuo aukshto kalno... matyti beprotishku greichiu pralekianchius debesis... matyti zheme.. toli , buti tajp toli nuo jos... nejausti jokiu zhemishku jausmu... nematyti to skausmo ir kanchios.... nematyti tu dalyku, kurie kas diena man priesh akis...
ash  nebemoku rashyt,  man truksta zhodzhiu savo jausmams ishreikshti... ash praradau ta dovana... per platus jausmai arba per siauros zhinios... kokiu budu ash turesiu ishsilieti? kajp man reiks numalshinti savo nerima ir skausma... ash labai senai rashiau...