kartais ash nebenoriu nieko suprasti... nebenoriu ieshkot pateisinimu... nebeturiu jegu tiket pasaulio gerumu...kartais tiesiog per ilgai turiu kenteti..
o taip norechiau  ishtiest rankas ir skriet nuo aukshto kalno... matyti beprotishku greichiu pralekianchius debesis... matyti zheme.. toli , buti tajp toli nuo jos... nejausti jokiu zhemishku jausmu... nematyti to skausmo ir kanchios.... nematyti tu dalyku, kurie kas diena man priesh akis...
ash  nebemoku rashyt,  man truksta zhodzhiu savo jausmams ishreikshti... ash praradau ta dovana... per platus jausmai arba per siauros zhinios... kokiu budu ash turesiu ishsilieti? kajp man reiks numalshinti savo nerima ir skausma... ash labai senai rashiau...