vasaroje palikau savo mintis... tiesiog pamirshau pasiimti... dabar tex kurti jas ish naujo...

lengwas sapnas... gryzhau y wakarykshte diena... lajkas ir wel man pakluso...

per daug dalyku kuriu norejau... per didelis pasirinkimas sumazhina ju werte...wia tai atrodo tajp tuschia, nes ju per daug... o man tereikejo tik vieno... vieno, kuris butu vienintelis... bet wertingas...

rukas akyse... zinojimas, kad nebegrisim... tylios asaros... ir sios nakties sapnas... jame vel pamilau tave...

suprantu, kad kartais elgiuosi neteisingai... suprantu, kad kartais nepagalvoju apie tave...
suprantu, kad tu pasijunti vienisas, kai as noriu pabuti su savimi...
suprantu...

o kartais pasijuntu labai stipri! kartais atsimerkiu ir laukiu to, kas mane gasdina... bet laukiu nebijodama.. laukiu to kaip isbandymo... kaip kazko, ka nugalesiu... ir nors kazkur giliai giliai virpa is baimes sirdis, as jos nejauciu... as patikiu, kad esu stipresne nei isivaizduoju... as patikiu, kad mano pasaulis yra tvirtas ir nesunaikinamas... as patikiu... tada patiki ir kiti...

noriu susiliet su gamta nors minutei... noriu pasitraukt is realybes... noriu pasislept ir palaukt kol viskas nurims...

svaiginantis nakties karstis... vasaros dangus liejasi su dregna zole... nusiplaukim kunus vakaro rasoj...

uzhsidariau stikliniame pasauly... laukiu kada ishorinis pasaulis pasigedes manes sudauzhys mano izoliatoriaus sienas... ydomu ar ishtversiu..

laukinis zhvilgsnis... laukines mintys... jau nebereikes... galima ishmesti...