reikalingos mažos stotelės užgrūstos pasamonėj sendaikčių skyriuje nuo lentynų balsas atsklinda nuo palmių aukštųjų ir kranto vandens plačiausiojo krinta sijonų grakščiais raukiniais garbanom krinta ir pudra pabyraką tik išrastu garvežiu suūkia tiek garsų kad jau nebeatskiri kas į tave kalba ir todėl reikalingos mažos stotelės kad girdėtum save ir kitus

žagsi gelsvi žaliuzy
dieną į valandas trupina
saulė mažais gabalėliais
kavoj atvėsusioj
supasi
sukasi mintys bedvasės
skaičiai ir įrengimai
va tau aukščiausia klasė
dailiai jaunutei merginai

baltam rūke
pražysta orchidėjos
ir ilgesiu karališkai
svaiginasi
maža chimera
truputis saldumo
truputis isterijos

papūstos lūūūpos
pūūūsčiau burbulus tekšt susprogtų
bublegum
ale tai negaliu gi
esu didelė (maža) mergaitė

ražosi rytas mieguistas
sumurkia arbatinis

Apspito miegeliai.
Jukš jukš

sidabro suolelis
baltoj palaukėj
eisiu vai eisiu
pasisėdėsiu
už jūrų marių
ir vandenynų
mano suolelis
neužmatysi

laumė žaliuos žolynuos
ežero rūką draiko
ir nebelieka laiko
žemuogių pieškoti
baltas mėnulio sapnas
vandenys tyliai supas
paliečia tavo lūpas
lengvas pakrantės
vėjas

tarp pirštų įsipina vakaras
žado netenka
ir gęsta
grindinį akmeniu grįstą
paglostau
kalbėjimais
aikštėj suolelis
pasidedu dar neatrastą
žvilgsnio aksomą
ir šildo lytėjimas

aš-žvėriūkštis