reikalingos mažos stotelės užgrūstos pasamonėj sendaikčių skyriuje nuo lentynų balsas atsklinda nuo palmių aukštųjų ir kranto vandens plačiausiojo krinta sijonų grakščiais raukiniais garbanom krinta ir pudra pabyraką tik išrastu garvežiu suūkia tiek garsų kad jau nebeatskiri kas į tave kalba ir todėl reikalingos mažos stotelės kad girdėtum save ir kitus