Rugpjūčio Šutra

Oras toks storas,
lašiniuose paskendęs.
Varva prakaitas.

Bandau rašyti, bet mano Toro tyčiom laipioja ant klaviatūros ir burkuoja, lyg nekaltas.

Durnas šunelis, eina ratu ir gaudo savo uodegą.  Katė gudresnė - susirango ant mano juodraščių, nusižiovauja, ir tuoj pat užmiega.

Darbas, darbas, darbas ...

Dobilai želdo
patvory žalią barzdą.
Vasara bunda.

Verkšlena sniegas
pakelės duburiuose.
Juokias Balandis.

Haiku.  Tai liga,
suteikta mūzos dėka.
O, tuščias lapas!

Sapne nusitrankiau į mėgstamiausius,
bet kai vėliau atsipeikėjau,
spoksojo ten ištrintos dienos, naktys.

Ne man suprast ko
žiemą gandrai išskrido.
Liūdesys slegia.

Per Aspera Ad Astra.

"Mielas Autoriau ..."
Nejaugi!  Su dalgiu
prie mano durų!
"Dėkojame kad ..."
Taip, taip.
"Jūsų kūrinys ...
buvo ištrintas ..."
Va! Tvankt per kaktą!
"Nepasižymi savybėmis ..."
Tiek to, nepražūtis.
Bent "nereikalaujama
tobulybės!" :)))