Tykiai, tykiai, Nemunėlis plaukia.
O dar tykiau mano mūza verkia.

Svaja kad kada nors pasiseks sukurt eiles
kurios bus šiek tiek vertos.  Tik, deja, laikas
bėga iš paskutiniūjų.

Tiek daug eilių šioj pašlaitėj neskaitau
vien tik kad jos be skyrybos ženklų.
Be jų, deja, lieka tik žodžiai, sustumti
į eiles ir posmus, kaip bulvės  maiše.:)

Suauges nuo vaikystės svetimšaliuose,
nelengva rašyti Lietuviškai, ne tik be klaidų,
bet ir su pilnu kalbos turtingumu. 
Na, vistiek nebijau.

Persiskaityk savo kurybą,
ir užtikdamas dalį kuri tau
atrodo įpatingai puiki, ištrink ją.

Ben Jonson

Sirgau.  Pasveikau.
Vėl gyvenimas plaukia.
Vėl žuvauti žodžius.
Vėl tikėtis kad juos suprantu.

Grumstuota žemė,
sustingus, tuščiai švilpia.
Ruduo be derliaus.

Šiandien katinai maišos po kojų.  Vasara iškeliauja su gervėm.  Vaizduotė, sušlubus, graibsto žodžius prasmės sukury.

Na, kartais atostogos per ilgos.

Jau pradedu šiek tiek suprasti kaip pasiekiamos poezijos viršūnės.  Taisyklės nesudėtingos: a)  užsimink apie ką nors kas yra žinoma tike penkiem asmenim pasaulyje, b)  laiks nuo laiko įterpk naujai sukurtą žodį kurio nerasi bet kokiame žodyne, ir c)  užmiršk apie skyrybos ženklus - jie tik nereikalingai palengvina suvokti sakinio sudėtį ir reikšmę.