Keliauti gera... Ir ne tik po savo planetą, bet ir... po visą Laiko visatą: praeitį, dabartį, ateitį. Tik kodėl mes linkę dažniau gyventi praeityje arba save sieti su ateitimi, vengdami ir nematydami savęs dabartyje? Kai tą pastebėjau, man kilo didžiulis KODĖL? Galbūt dėl to, kad retai būname dabartyje - ČIA IR DABAR -nematome, nepastebime vieni kitų... Ką ten kitų! Mes nepastebime net savęs! Tik įvaizdis, kad kažką darome reikšminga... Liūdna...

"Viskas būtų nesvarbu, jei tik prieš mus nesidriektų begalybė..." (Alessandro Baricco "Aistrų pilys")

Tikras "sąjūdis" vienai skruzdei sujudėjus... Gal ir reikia tokių atrakcijų - vis įdomiau gyventi... Suprantu išeinančius į mišką...

Gerą mintį perskaičiau: "Norint gyventi ilgai, reikia gyventi lėtai".

Ruduo. Depresijų ir liūdesio metas. Lietuviams...
Negalima liūdėti. Nereikia. Geriau būti patenkintam. Tai galimybė, o ne sunkus darbas. Tiesiog būti patenkintam arba kartoti "Esu patenkintas". Daug kartų...
Ir dar: labai svarbu nesusitapatinti su kitų liūdesiu. Tuomet tavo būsena sminga žemyn su liūdinčiuoju.
Tik išlikdami ramūs, galime padėti kitiems.
Noriu tai prisiminti visada...

Įdomų pastebėjau reiškinį - gal klystu, bet... Man pradeda aiškėti, kad labai daug autorių  darosi panašūs vieni į kitus: tarsi pamėgdžiotų, sektų jau egzistuojančių pirmtakų interpretacijas. Aišku, ir aš pati, tikriausiai, kažką pamėgdžioju to nejausdama ir net nenorėdama pripažinti. Kodėl taip yra? Gal tik taip galime save atrasti?

Tai, kas matoma akimis, turi didelį poveikį. Širdis tai priima ir nereikia daug žodžių. Ir visiškai nereikia žodžių sielos akims... Joms suprantamos pauzės.

Įkandau Akcijai, ir tai nėra gerai - negalėjau susitaikyti su paviršutiniškumu. Reikėjo nutylėti - taigi suprantamas tas jaunatviškas visažinojimas...

Kaip smagu gauti ne tik pagyrų, bet ir kritikos! Tiesiog žavūs tie mano eiliukų kritikai, sako ka mano, ir tai puiku!

Sakoma, kad po skirtinga išore, giliai viduje yra amžina ir pastovi tyrumo erdvė. Gal būtent šioje erdvėje ir slypi Ramybė, Meilė, Išmintis? Kaip išlaisvinti save iš šių sluoksnių, kurie dengia šią erdvę?