Įdomų pastebėjau reiškinį - gal klystu, bet... Man pradeda aiškėti, kad labai daug autorių  darosi panašūs vieni į kitus: tarsi pamėgdžiotų, sektų jau egzistuojančių pirmtakų interpretacijas. Aišku, ir aš pati, tikriausiai, kažką pamėgdžioju to nejausdama ir net nenorėdama pripažinti. Kodėl taip yra? Gal tik taip galime save atrasti?