Jis nuėjo taip toli, kad atsitrenkė į hotizontą.

<...> bet argi to negana, kad paskutinis tavo atodūsis susimaišys su skaidriu oru ir nuplasnos it drugelis su vėju, kad tavo kūnas lyg medžio  šaknys įaugs į žemę, o siela tarsi pavargusi upė grįš atgal į Kosminį Okeaną. Argi to negana?    (Jurga Ivanauskaitė, "Sapnų nublokšti")

Mergaitei dvelkiančiai “Chance”

To romano dar niekas neskaitė
Neskaitys. Jis nebus parašytas.
Bet herojai yra. Ji – mergaitė
Jis ruduo debesim išpaišytas.

Kas juos jungia? romanas vaidinimas?
Be scenarijaus. Naktys be miego -
Atskirai, nors tas pats pavaidnimas
Ir kartu, nors likimas prabėgo.

STOP. Nelieskite Chance aromato.
Dar sekundė. Sustos. Nepaleis
Ne monitorių – žvilgnį pamato...
Nesustos. Prasilenks ir nueis.

Egoisto rudens reveransą
Jaus mergatė dvelkiančiu vėju
Jei  likimas... kitaip.. galbūt šansą
O gal ne, net ir jo neturėjo...

(Maksas)

rūkas

Norėčiau užsidėti pilką gobtuvą ir kuriam laikui tapti nematoma:)

no reason why

veltui
bandau surast giesmę
gerklėje ir balso stygose
ten pilna negyvų smuikų
strykų skudučių ir fleitų
kaip beprotis plėšau
sidabrines ornamentuotas plunksnas
ant kurių užrašytus
mano eilėraščius
nusineša vėjas

(Alis Balbierius)

Bet kurio žmogaus mirtis nusineša dalelę manęs, kadangi aš priklausau visai žmonijai. Ir todėl neklausk niekados, kam skambina varpai - jie skambina tau. (E.Hemingvėjus)

Aš vis tebesimokau
Savo paties istorijos iš niekad
Neparašytos knygos,
Kurios lapus,
Kažin kas ciniškai plėšo
Iš pabaigos
Turiu skubėti
Nors visko ir nesužinosiu      (A.Nyka-Nyliūnas)

Jei pasisuksi veidu į jūrą už nugaros jūros nebus