Wisława Szymborska

Katinas tuščiuose namuose

Numirti - šitaip su katinu nesielgiama.
Nes ką gali veikti katinas tuščiuose namuose?
Laipioti sienomis?
Glaustytis prie baldų?
Tarsi niekas ir nepasikeitė,o vis dėlto sukeista.
Tarsi neperstatyta,o vis dėlto perstumta.
Ir vakarais nedega šviesa.

Ant laiptų girdisi žingsniai,bet ne tie.
Ranka, kuri deda žuvį į lėkštę,
irgi ne ta, kuri dėdavo.

Kažkas čia neprasideda sau įprastu laiku.
Kažkas čia nevyksta taip, kaip turėtų.
Kažkas čia buvo buvo,o paskui staiga dingo
ir niekaip negrįžta.

Į visas spintas žvilgterėta.
Visos lentynos išvaikščiotos.
Buvo palįsta po kilimu ir patikrinta.
Netgi neklausyta draudimo ir įsisukta į popierius.
Ką dar galima nuveikti?
Tik miegoti ir laukti.

Tegul tik jis sugrįš,tegul tik pasirodys.
Tada sužinos,kad su katinu šitaip negalima.
Bus einama jo link tarsi be jokio noro,
iš lėto,
labai įsižeidusiomis letenėlėmis.
Ir iš pradžių jokių šuolių ir miauksėjimų iš džiaugsmo.

Wisława Szymborska

Katinas tuščiuose namuose...

Numirti - šitaip su katinu nesielgiama.
Nes ką gali veikti katinas tuščiuose namuose?
Laipioti sienomis?
Glaustytis prie baldų?
Tarsi niekas ir nepasikeitė,o vis dėlto sukeista.
Tarsi neperstatyta,o vis dėlto perstumta.
Ir vakarais nedega šviesa.

Ant laiptų girdisi žingsniai,bet ne tie.
Ranka, kuri deda žuvį į lėkštę,
irgi ne ta, kuri dėdavo.

Kažkas čia neprasideda sau įprastu laiku.
Kažkas čia nevyksta taip, kaip turėtų.
Kažkas čia buvo buvo,o paskui staiga dingo
ir niekaip negrįžta.

Į visas spintas žvilgterėta.
Visos lentynos išvaikščiotos.
Buvo palįsta po kilimu ir patikrinta.
Netgi neklausyta draudimo ir įsisukta į popierius.
Ką dar galima nuveikti?
Tik miegoti ir laukti...

Tegul tik jis sugrįš,tegul tik pasirodys...
Tada sužinos,kad su katinu šitaip negalima.
Bus einama jo link tarsi be jokio noro,
iš lėto,
labai įsižeidusiomis letenėlėmis.
Ir iš pradžių jokių šuolių ir miauksėjimų iš džiaugsmo.

nebijok praeiti kaip praeina dienos ir metai, vėjaraupiai, įkyrios mintys ir patys artimiausieji....

gyvenimas ant lagaminų ir dėžių, į kurias periodiškai susipakuoji ir išsipakuoji...

gyvenimas - dulkės milijardinė dalis

Aš nebuvau čia atėjęs.
Kažkas kitas gyveno šiose
gatvėse ir šiuose namuose.
Kažkas kitas lošė kortomis
ir išlošė mano likimą.
Aš nebuvau čia atėjęs.
Todėl neturiu kur išeiti.
(A. Balbierius)

Viena gana populiari drabužių ir šiaip visokių niekelių parduotuvė artėjančių švenčių proga sumąstė klastą - paskelbė visoms parduotuvės prekėms 50 proc. nuolaidą. Ir užpuolė, užgriuvo parduotuvę babajai su babajukais (past. paprastai jie šioje parduotuvėje nesilanko - per brangu) ir pirko tuntais, glėbiais viską kas po ranka papuolė, ypač sekėsi babajukams - gavo naujų drabužėlių, žaisliuku ir šiaip visokių gražių niekučių. Pirko žmogeliai viską iš eilės - visos prekės, kurios šiaip nėra labai perkamos, reikalingos ar paklausios ir užsiguli lentynose buvo graibstomos kaip itin vertingos. Ir nusidriekė didžiulės eilės prie kasų (past. parduotuvė trijų aukštų, kiekviename aukšte po 8-9 kasas). Eilėse stovėjo dideli ir maži, jauni ir seni, apsikarstę skudurais, skudurėliais; vežimėliuose klykė mažiai, link kasų ne tai, kad nusidriekė eilės, susigrūdo minios; kažkam bandant pralįsti prasidėdavo pasistumdymai, šūkavimai, rėkavimai; vėliau netgi kažkuris belgiško gymio pirkėjas sušuko, kad reikia flamiškai daliai atsiskirti nuo valoniškos - nes kiek taip galima tverti? Nuo vieno eilės galo iki kasos - atstumas maždaug apie 2 val. Koks doras belgas ar šiaip eurobiurokratas drįstų koją įkelti į parduotuvę tokią dieną? ir jie nėjo, o babajai su babajukais tiesiog siautėjo dvi dienas; visuose trijuose aukštuose - viskas buvo išknaisiota, iškuista, grindys buvo padengtos storu skudurėlių ir šiaip visokio šlamšto sluoksniu. Tikriausiai prekybininkai tik ir trynė rankas užuosdami būsimą pelną.

Išsirinkus rankinę, kojines ir suknelę - atstovėjau eilėje 2val., aplink buvo vien tik skarotos rudaakės moterėlės, tad jaučiaus mažų mažiausiai kaip kokiam Maroke. Tos moterėlės apsikrovusios tuntais skudurų taip keistai į žiopsojo, jaučiausi it kokia balta varna su savo trim būsimais pirkiniais rankose. Buvau šlapia, pikta ir išvargusi. Išeinant iš parduotuvės palydėjo policininkas, padėjo prasiirti pro minią, kadangi parduotuvė jau buvo uždaryta - t.y. į vidų nieko nebeįleidinėjo, duris saugojo kokie 7-8 policininkai, o aplinkui didžiulė minia babajų tikėjosi kaip nors prasmukti ir pavydžiais žvilgsniais nulydėdavo kiekvieną išeinantį su pirkinių maišu.

colorless green ideas sleep furiously

tamsiausiomis metų dienomis reikia daug mažų lempučių ant medžių, daug mažų lempučių mūsų širdyse ir keleto spalvotų/blizgių niekučių namuose... ir tampa šviesiau ir šilčiau

lost highway