Wisława Szymborska

Katinas tuščiuose namuose...

Numirti - šitaip su katinu nesielgiama.
Nes ką gali veikti katinas tuščiuose namuose?
Laipioti sienomis?
Glaustytis prie baldų?
Tarsi niekas ir nepasikeitė,o vis dėlto sukeista.
Tarsi neperstatyta,o vis dėlto perstumta.
Ir vakarais nedega šviesa.

Ant laiptų girdisi žingsniai,bet ne tie.
Ranka, kuri deda žuvį į lėkštę,
irgi ne ta, kuri dėdavo.

Kažkas čia neprasideda sau įprastu laiku.
Kažkas čia nevyksta taip, kaip turėtų.
Kažkas čia buvo buvo,o paskui staiga dingo
ir niekaip negrįžta.

Į visas spintas žvilgterėta.
Visos lentynos išvaikščiotos.
Buvo palįsta po kilimu ir patikrinta.
Netgi neklausyta draudimo ir įsisukta į popierius.
Ką dar galima nuveikti?
Tik miegoti ir laukti...

Tegul tik jis sugrįš,tegul tik pasirodys...
Tada sužinos,kad su katinu šitaip negalima.
Bus einama jo link tarsi be jokio noro,
iš lėto,
labai įsižeidusiomis letenėlėmis.
Ir iš pradžių jokių šuolių ir miauksėjimų iš džiaugsmo.