Spengianti tyla ragelyje!

Žiema žiema - snaigės veidą bučiuoja...

Gyvenime, kur skubi? Kodėl nesustoji nė akimirkai, kad galėtume suskaičiuoti savo džiaugsmus, kad galėtume prisiminti savo liūdesius ir skaudulius, kad galėtume pamilti save ir savus iš naujo, kad galėtume... Gyvenime, ar tu suteiksi ir ateityje tiek naujų akimirkų, kad pasakytume:
– Taip, tai gražiausios mano dienos...
<...>
Būkime laimingi, būkime išdidūs, bet mokėkime ir nusileisti gyvenimui... Būkime ramūs, būkime pašėlę, bet sugebėkime įvertinti viską, ką duoda gyvenimo pamokos... Mylėkime ir būkime mylimi, ne tik antrųjų pusių, bet ir likimo... Šypsokimės, nes šypsena keičia pasaulį (aš tai žinau)... ;)

Trys ilgi mėnesiai... Trylika ilgų savaičių... Aštuoniasdiešimt aštuonios ilgos dienos... Nesuskaičiuoju, kiek valandų, minučių, sekundžių... Pasiilgau... Labai...

Sieloje tuštuma ir šaltis...

Šaukiu, lietau, mane užjausk, žolės rasa akis nuprausk. Suteiki sparnus, skrydžiui tolyn - siela nubus laisvoj širdy...

Jūros erdvėje štilis... Tik neaišku, ar ilgam?..

"Atleisti - tai ne ištrinti ar pamiršti praeitį, o sugebėti gyventi su ja: su savo prisiminimais ir košmarais."


Tim Guenard "Viltis iš gatvės"

Mano gyvenimą tranko audra, o bėgti nėra kur..

Ot va ir nesuprasit, ar čia viskas rimtai, ar juokais.. :P