Ot va gyvenu..
Ot va sypsausi..
Nu ir gerai..
Nezinau..
Bet sirdyje..
Sirdyje jauciu svelnuma..:)

Mirė..
dar viena mirtis..
dar vienos laidotuves..
dar viena netektis..
liūdna..
skaudu..
sunku..

Leiski viskam teketi savu vingiu..
Gal teks uzkliuti posukyje.. suklupti, bet zinosi, kad taip gyveni.. Kad leidi sau isbandyti..
Nesipriesink, kai jautiesi nuostabiai.. Kai jautiesi issekusi, bet kartu ir laiminga.. Juk viskas gali trukti taip trumpai..
Arba leiskis i ta nuostabia kelione, nes ji tau yra reikalinga.. na ir kas, kad gali suklysti..;)

Ar?.. Ar?..
Negi tikrai?..
Ne.. Ne..
Tu nebuki su manim..

O gal?..;)

Hmm.. Gyvenimas - didziausia beprotybe, bet as ji dievinu..

O kad tai butu tikra..

"Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą (...) Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas.


Sunaikink ją - sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją - užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę."

P.S ištrauka iš XVI a raštijos..:)

"...
Pro kuklią širdį, net nepalietęs jos,
Praeis likimas, bet, jei pašauksi jį,
Jei jam prikiši, kad pabėga,
Kautis nebandęs,- žinok sugrįš jis
..."

Motiejus Kazimieras Sarbievijus "Lemties žaidimai" (poezijos rinktinė)

Jauciu, kaip gera juoktis..
Jauciu, kaip vel daznai sypsausi..
Nemoku as but rimtu veidu..
Ir nenoriu..
Juk nera pas mane kolekcijoje "protingo veido kaukes"..

Nezinau..
O gal nenroiu suzinoti..