nekenčiu, nekenčiu, nekenčiu... mokslų, kurie jau nuo pat pirmų dienų neduoda ramybės...:( ką pasirinkti, į ką labiau krepti dėmesį? kaip elgtis? galų galais kaip mokytis? prabėgo mėnuo, o aš dar taip ir neįsivažiuoju ką daryt, ką? kas atsitiko, kad šie metai, kurie svarbiausi, nėra man tokie mieli:) kas kaltas dėl šių mano abejonių, kas???

Kas yra meile? Ar kas tiksliai galetu i si klausima atsakyti...? Kazkodel manau, kad ne! :) ar tai gali buti meile kai supranti jog jis vis dazniau i tave zvilgteli su tokiu rimtu ir nuosirdziu veidu, argi gali buti meile tada, kai supranti jog zmogus pakeicia tavo mastyma ateitimi, ir aplamai kazkaip viska pakeicia tavyje..... kas yra meile...? kas.....

čia kaip ramunės žiedas  "myli",  "nemyli",  "myli", "ne....". Jaučiuosi taip tarsi nežinočiau net savo jausmų reikšmės, o ka kalbėti apie jį, kuris turi savo antrąją pusę, kuris ja dievina. matyt jau tokia ta meile, kurios neimanoma supaisyti.. tikiuosi mano optimizmas man pades...:)

tralialialia tralialialia prisiekiau mokytis as visada:))) tralialialia tralialialia, bet man nesiseka patapti moksliuke:) skraidau, skraidau kaip puku debeselis danguje ir nezinau kaip nusileisti is ten kur gera visada:) smagu svajoti, smagu... taciau svajones skirtos tik tam, kad pabegtum nuo tikroves, o gal ir nuo saves.... nezinau, bet man gera svajoti apie tai, kas neimanoma, bet.... nors tada pasijuntu laiminga:)

stai ir issvajotoji rugsejo 1-oji:) Si svente man yra nuostabi tuo, kad sie metai man paskutiniai mokykloje:) Kaip buvo nuostabu pamatyti visus klases zmogeliukus, tokius pasitempusius, linksmus ir grazius... pasiilgau as ju:) Nuotaika pakyli, nors ir zinau, kad prasideda naujos kancios ir siekimas geru rezultatu, na bet ka as cia......:) tiesiog siandien jauciausi laiminga, ir kaip patare, evajota, meciau visas liudnas mintis is galveles:) man siandien svente:)

kas? kodel? uz ka? kur? kaip? negaliu istrinti is savo atminties siu klausimu.. jauciuosi durnai... nesuprantu kas man pasidare, juk uz lango vasara, o man nuotaikos visai nera, nors pries pora dienu linksmai sypsojausi ir gyriau visiems si pasauli:) o siandien vakar jau man liudna:((( norisi nezinau ka daryti, kad tik mintys nesisuktu apie tai, apie ka nenoriu galvoti:( per daug sunku ir jei nenustosiu apie tai svarstyti, bus dar sunkiau ir skaudziau.....:(

kokia as laiminga:) myliu si pasauli, jo siunciamas isdaigas ir dar bala zino ka:)

stai dar viena diena, kuri pranyko tarsi dumas niuriame kambaryje, nes uz lanko tikrai nera pats smagiausias oras, taciau jis vercia mastyti... mastyti apie gyvenima, kuris yra toooks idomus, liudnas, taciau pamokantis.....

Liudna, oi kaip man liudna

Kazkaip siandien keistai jauciuosi... gal kalta vasara, nors kam kaltinti kazka tokio kas visiems suteikia dziaugsmo... na nezinau taip ilgai lauktos atostogos jau atejo o man visiskai nelinksma.. kas kaltas del sios mano busenos, gal as pati? o gal....? nezinau..