Rašyk
Eilės (72765)
Fantastika (2185)
Esė (1501)
Proza (10277)
Vaikams (2486)
Slam (49)
English (1097)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 24 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





2008-01-29 16:08
Elfų žadintoja

Irvingas

Kai nusipirkau Irvingo knygą " Until i found u" , suvokiau kad Irvingas kaip narkotikas, turbūt reikėtų už tai jo nekęsti, nes negali padėti knygos, atrodo dar vienas puslapis ir eisiu miegoti, dar vienas ir viskas pabaiga, bet jis užkrečia tad negali padėti taip ramiai knygos, per ji turėjau ir tikiuos dar turėsiu daug bemiegių naktų, nekęsti ar mylėti jį už tai??? ( Aš tiesiog jį dievinu)
2008-01-10 02:27
Elfų žadintoja

so???

Nenoriu užaugti......
2008-01-07 20:06
Elfų žadintoja

Tik tai nutinka vakar

Gulėjau vakar ištiestom rankom ir maldavau paliauti taip skaudėję, bet skausmas smelkėsi per visą kūną ir negalvojo, kad teks palikti šitą kūną....Maldavau, rėkiau, palik mane ramybėje, leisk man pakilt iš lovos ir nužliaužti iki kito kambario pusę, gal net sugebėčiau kažkam paskambinti, pasiteiraut, kaip laikosi, ar jiems neskauda....tyla, aš net nepakeliu ragelio, ranka nusvyra vos pabandžiusi pakilti....(bet šiandien vėl ryte galėjau vaikščioti, rytinio paukščio giesmė pažadino gyvenimui)
2007-09-13 12:45
Elfų žadintoja

klonai

nekenčiu klonų.. jie vaikšto taip, kalba kaip tu ir kartoja tavo žodžius... negaliu pakęst nes jie nori būt panašūs....
2007-07-15 23:19
Elfų žadintoja

ji

Noriu užaugti ir tapti tikra moterimi, tokia kuri kiekvieną dieną dailina save skaistalais, ne per daug - saikingai...ji pasikvepina lengvais kvepalais, vos vos prisiliesdama prie pulsuojančių venų... pamažu neskubant ji dedasi prisegamas kojines ir užsideda savo mažąją elegantiškąją juodają šilkinę suknelę.... juodi bateliai, dirželiai apie kulkšnis ir paskutinis žvilgsnis į atvaizdą veidrodyje, lengvas šypsnys ir išėjimas pro duris....tada ji eitų pas tave... lengvais žingsniais plauktų link tavo buto durų.... o tada ji tavo, nebesvarbu kiek laiko ji ruošėsi, tu per minutę nurengi ją ir grožiesi jos apvaliom dailiom formom, galbūt nevisiškai tobulom, bet tokiom švelniom ir alsuojančiom aisra... ji tavo šią akimirką, kol ji pas tave - ji tavo, netobuloji moteris ..., bet vos išėjus jai pro duris tu supranti, kad ji išėjo, paskutinis kartas kai matai dar ją, ji pabėgo, kuo toliau nuo tavęs.....ji išėjo be prašymo sugrįžt atgal....
2007-07-15 00:03
Elfų žadintoja

jis

Ar žinai ką reiškia būt vienai... tik su savimi.... tik aš ir aš.... tiek daug žmonių sukasi aplinkui, bet aš esu viena, mano vidinis balsas kaip geriausia draugė kalba niekučius ir tauškia nesustodama, dar kartais mano vidinis balsas pyksta ant manęs , kad aš jo neklausau ir nekalba su manim savaitę..... aš irgi supykstu ir susirandu gyvų draugų, klausau jų lėkštų ir vis pasikartojančių juokelių, taip aš pažadinu savo vidinį balsą, jis negali atsispirti pagundai pareplikuoti ir pasijuokt iš mano naujų pažįstamų......
2007-06-21 11:53
Elfų žadintoja

kodėl

Kodėl pamėgau kavą?kodėl? dabar suprantu, nes visad matydavau kaip tu mažais gurkšneliais ją ragauji ir giri kokia ji kvapni.... kodėl pradėjau vertinti gerą konjaką??? ir vėl tu - tas vaizdas, kai šildai taurę rankose ir duodi man paragauti....paskui viskas sekė paeiliui, išmokei daug subtilybių, bet užmiršai pamokyt kaip reikia rodyt dėmesį ir švelnumą, užmiršai pamokyt kaip rūpintis reikia kitais...Bet yra visad bet.... aš dar išmoksiu.... pati, gal kas dar padės bet išmoksiu.....
2006-05-29 23:57
Elfų žadintoja

***

Įsimylėjau liūdesį.
Kiekvieną rytą mes kartu pabundam ir slenkam išgyvent dienos.
Aš dievinu vienatvę, kai skamba muzika, kurta prieš šimtmečius, kai šnara lapai knygos, liestos dar man negimus.

Galiu taip visą dieną - vartyt geltonus, nublukusius lapus ir užsimiršti, kuriam pasaulio gale dabar esu.

Mano pasaulis senas, nusėtas šimtmečio dulkių ir salsvo kvapo..
2006-02-06 00:27
Elfų žadintoja

***

Jau nepastebi pavasario žiedų, kai jie pačiam žydėjime, jau išmokai miegot atmerktom akim...
Bejausmis, beširdis vabaliukas žingsniuoja po pasaulį, ir kiekvieną kartą žengdamas pažvelgia po kojom....
vabalėlis nebeturi sparnų, blogoji vėtra kažkada neatsargiai juos nuplėšė.., todėl dabar vabaliukas vaikšto mažytėm smilgos kojytėm, bijo, kad vėl kas koją pakiš vaikštant sapno krantais.. jis miega, bet nebesapnuoja rožinės spalvos ir pakalnučių šilo pakrašty. jis valgo ar geria, bet jau nebejaučia medaus nektaro, vos prisilietus lūpoms prie gelsvo žiedo... jis vis dar dainuoja, bet balsas neprasibrauna pro lūpas, jis šoka, bet jau niekas nebešoks menueto ant žydrai mėlynos pavasario bangos.
2004-08-25 14:10
Elfų žadintoja

***

Beliko savaitė ir grįstu keliu į mokyklą, paskutiniai metai, bet patys svarbiausi.
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą