Gulėjau vakar ištiestom rankom ir maldavau paliauti taip skaudėję, bet skausmas smelkėsi per visą kūną ir negalvojo, kad teks palikti šitą kūną....Maldavau, rėkiau, palik mane ramybėje, leisk man pakilt iš lovos ir nužliaužti iki kito kambario pusę, gal net sugebėčiau kažkam paskambinti, pasiteiraut, kaip laikosi, ar jiems neskauda....tyla, aš net nepakeliu ragelio, ranka nusvyra vos pabandžiusi pakilti....(bet šiandien vėl ryte galėjau vaikščioti, rytinio paukščio giesmė pažadino gyvenimui)