Įsimylėjau liūdesį.
Kiekvieną rytą mes kartu pabundam ir slenkam išgyvent dienos.
Aš dievinu vienatvę, kai skamba muzika, kurta prieš šimtmečius, kai šnara lapai knygos, liestos dar man negimus.

Galiu taip visą dieną - vartyt geltonus, nublukusius lapus ir užsimiršti, kuriam pasaulio gale dabar esu.

Mano pasaulis senas, nusėtas šimtmečio dulkių ir salsvo kvapo..