Mano dienos kaip purienos
ir kaip šventės per kalėdas,
atsibodo baliavoti,
noriu noriu pamiegoti.
Užsikimšk prašau, Haiduci -
visą naktį tuči muči.
Išdraskyki, vėjau, laužą,
neviliok prie jų padaužų..

Šim šim pelėda, kaip tau negėda..
Neišlaikytų egzų šalis…
Ir tarp kitko, taše, taše, atsiliepk, - ryšio patikrinimas, jei mane matai, gali drąsiai atleisti špygutes, viskas baigta – besmegeniai pasineria i nusivylimo pusnį, bet tai dar ne bedugnė ties grikiais..et”povtarenije – mat učenyje”, aukštyn nosį, aukštyn rankas…ir…o, jos prireiks..

Vasarvydis parnešė rugiagėlių ir...žemuogių vėlyvų..neįprastas kokteilis..sunoko vasara, šposus krečia..

Neturiu laiko vaidytis, neturiu laiko kažko gailėtis. Žinau, kad joks žmogus šioje planetoje negali priversti manęs nusileisti taip žemai, kad pradėčiau jo nekęsti..

Debesėli, debesėli,
jeigu pasistiebčiau,
tai tave pasiekčiau
ir dar pasakyčiau,
kad mažai saulytei
leistum padainuoti,
na nustok lynoti.
Lietui ne!!
Lietui ne!!
Te visad šviečia saulė ir dangus būna giedras!:)
Vajee, o pirmai, tai neišėjo..

[color=#0000FF]Debesėli, debesėli,
jeigu pasistiebčiau,
tai tave pasiekčiau
ir dar paprašyčiau,
kad mažai saulytei
leistum padainuoti,
na nustok lynoti.
Lietui ne!!
Lietui ne!!
Te visad šviečia saulė ir dangus būna giedras!! :)[/colors]

Būkime atlaidūs neišmanėlių  ginčams : nelengva suprasti, kad nesupranti…

jokios civilicazijos jokios
Išvažiuosiu i rūgpienių  kaimą,
Palinkėk man bobute sėkmės,
Iščiulbėk man gegute
Nuostabų savaitgalį,
Internete, atleisk-
Aš turiu pailsėt.
Tėvo kvepiančią terbą
Žvejybinę tysiuos,
Tavo laiškus žirgai
Debesim atdainuos,
Basakoje piemene
Ražienom lakstysiu,
Gersiu saulę, bites,
Krimsiu vyšnių sakus.
Nemune jum sugausiu
Auksinę žuvelę,
Nendrių kimštą pagalvę
Parvešiu draugams...
ir vaikams..
o gal ir negrįšiu...

Išdūzgiu į rūgpienių kaimą;)