Kilsiu jau, vaikai,
Matau – užsisėdėjau,
Vakaru pakvipo užrašai,
Štai žuvėdros
Pina kasą rudens vėjui,
Kaip aguona
Tarp raidžių išsibarsčiau.
Pamiršau ir savo
Metų kryptį,
Įlipau ne į savus ratus,
Smilksta saulė
Man jau virš karklyno,
Iškratau iš puslapių žodžius.

Kartais vyrišką širdelę
su Lenor sušvelnint galim,
suminkštės dūšia, širdytė, 
tada pudrinam nosytę,
smegenėles aišku dar..
o po to ragus darban-
su spagečiais apvyniojam
ir ant stogo suviliojam.

O vakar vijomės saulę. Kiek ji žemyn, tiek mes aukštyn. Nabagė, nespėjo nė atsipūsti, o mes jau “evereste”. Kiek daugiausia galima nuo žemės atsitraukti?..Hm..Pamaniau, kaip svajokliai taip aukštai pakilti gali, jei mes tik keletą žingsnių nusprūdę nuo žemės, jau drebiname kinkas...

Šokis rankų virpantis dievams
ir puodelių muzika saldi,
sustabdyta šypsena
akimirksniui gašliam
ir pasklinda šukių muzika skambi.

Mašiotas apipešiotas žemaitę suraitė

Kantrybė nepamaišė dar niekam..svylančios uogienės, o ta ima ir išsiskleidžia ant ištoškusios viryklės. Cha cha ima klegėti iš katilo puodas pats juodas. Uogienė karti, garuoja sau, net kvailas šūdvabalis nežiūri į tą pusę. O štai aukštas bukas šaukštas lyšt..Nustoja klegėti puodai, mirtina tyla.. “Čia dabar!”-sudreba iš netikėtumo apsinuodyjęs šaukštas. Taip taip, čia ir dabar, atsakau, verskit visas babkes ant manęs, nepamaišė niekam dar babkės. Gal papraščiausiai reikėjo nesimaišyti..Bet taip ar ne taip, uogienė jau sugadinta, sumaištis prasidėjo..

rinkimai rinkimai..rinksim grybus, rinksim uogas, ak nebūsim, mergos, nuogos

Sugauk įkvėpk mane giliai giliai lig debesų...jauti? tai aš tavy plaku

Sugauk
įkvėpk
  mane
  lig debesų
    jauti?
  tai aš tavy plaku

Verki iš laimės
kai jie linksmi
kai neišdykę
protingesni
kai šaltą lentą
raidėm sušildo
kai klasę
gėrio
žiedais užpildo