Dreaming pink and blue
Dreaming all the things about you
Vanilla stars and candy bars
I’m dreaming every thing I love the way we are
A moon is a big silver smile
I think I’d like to stay here for a while
I was dreaming, I was flying over every thing and laughing
Singing in a tree,
I dreamed a tree was you and me
I dreamed that it was me
Sweet and green and we were everything


wedding theme from candy mp3

Dulkėtos knygos: Dostojevskis ir Camus
Tokių negelbsti sielų, vaike
Su jais po lova sąžinę slėpi
Ir padevėtas strėnas,
Kurios neglostamos siaubingai gelia
Parodyk, Dieve, jai teisingą kelią.
Ganyk paklydusę avelę,
Ji šiandien pagiriota, bet laisva.
Tuščiom kišenėm ir viduj tuščia
Tokių privengia tavo rojus
Ji atsibunda pasiklydusi jame
Išsitepliojusi jo žodžiais tarsi vaikas
Apnuogintais pečiais ir siela
Net Nojus kažkada kovojęs prieš sistemą
Pabudo vieną rytą danguje
Tai ką gi jai daryti silpnavalei
Su nesibaigiančiais jausmų cunamiais?
Kuždėjo pagiriotas rytas "neužmik"
Stebėk kaip jis kvepuoja, įsimink
Tai paskutinis pasaulinis karas.
Na kur gi dėsis tavo Dievas,
Ne veltui jį vadina tėvu,
Pasiraukys truputi ir priims.

Dulkėtos knygos: Dostojevskis ir Camus
Tokių negelbsti sielų, vaike
Su jais po lova sąžinę slėpi
Ir padevėtas strėnas,
Kurios neglostamos siaubingai gelia
Parodyk, Dieve, jai teisingą kelią.
Ganyk paklydusę avelę,
Ji šiandien pagiriota, bet laisva.
Tuščiom kišenėm ir viduj tuščia
Tokių privengia tavo rojus
Ji atsibunda pasiklydusi jame
Išsitepliojusi jo žodžiais tarsi vaikas
Apnuogintais pečiais ir siela
Net Nojus kažkada kovojęs prieš sistemą
Pabudo vieną rytą danguje
Tai ką gi jai daryti silpnavalei
Su nesibaigiančiais jausmų cunamiais?
Kuždėjo pagiriotas rytas "neužmik"
Stebėk kaip jis kvepuoja, įsimink
Tai paskutinis pasaulinis karas.
Na kur gi tavo Dievas dėsis,
Vis gi tėvas, pasiraukys truputi ir priims.

Dulkėtos knygos: Dostojevskis ir Camus
Tokių negelbsti sielų, vaike
Su jais po lova sąžinę slėpi
Ir padevėtas strėnas,
Kurios neglostamos siaubingai gelia
Parodyk, Dieve, jai teisingą kelią.
Ganyk paklydusę avelę,
Ji šiandien pagiriota, bet laisva.
Tuščiom kišenėm ir viduj tuščia
Tokių privengia tavo rojus
Ji atsibunda pasiklydusi jame
Išsitepliojusi jo žodžiais tarsi vaikas
Apnuogintais pečiais ir siela
Net Nojus kažkada kovojęs prieš sistemą
Pabudo vieną rytą danguje
Tai ką gi jai daryti silpnavalei
Su nesibaigiančiais jausmų cunamiais?
Kuždėjo pagiriotas rytas "neužmik"
Stebėk kaip jis kvepuoja, įsimink
Tai paskutinis pasaulinis karas.
Na kur gi tavo Dievas dėsis,
Vis gi tėvas, pasiraukys truputi ir priims.

Aš esu nepermaldaujama egoistė, visą laiką galvoju apie jo rankas ir žingsnius gedimino prospektu...

mirtis: skęsti savo ašarų jūroje.
romantika.
išganymas.

jis manęs niekada nemylėjo, jam tiesiog buvo praktiškai patogu pasirinkti tokį gyvenimo būdą - giliai savo širdyje aš vis dėlto manau, jog Dievas jį baudžia už neteisybę ir chaosą, kurį jis pasėjo mano širdyje.

ir jis kentės 1000 metų vienatvės už tai, kad niekad nieks nemylėjo manęs - nesu pagiežinga, tiesiog vadovaujuosi svarstyklių principu.

Vieną kartą gyveno mergaitė - cha, galima pagalvoti, jog ji galėjo gyventi du kartus...

Aš supjaustau sparnais tavo mėlyną dangų
Tavo laiką lyg žvėrį perveriu durklu
Aš ne ta, kurios nuolat linkčioja galva
Aš ne ta, kurios sėdi ‘koja ant kojos’
Mano nugaros linkyje miegančios bitės
Gelia ir krenta kaip vyšnių žiedai
Kai brendi į mane ir krantų nesimato
Aš banga iki kelių užtvindžiusi miestą

Netgi tada, kai kalbame apie mūsų asmeninius poelgius, mes labai miglotai įsivaizduojame palyginti paprastus motyvus, kurie mus valdo. Mes manome esą nesavanaudžiai, o ištikrųjų veikiame egoistiškai, manome pasiduodą neapykantai, o iš tikro nusileidžiame meilei, protui - tada, kai esame absurdiškų prietarų vergai...

E. Durkheimas  "Sociologinio metodo taisylės"

Netgi tada, kai kalbame apie apie mūsų asmeninius poelgius, mes labai miglotai įsivaizduojame palyginti paprastus motyvus, kurie mus valdo. Mes manome esą nesavanaudžiai, o ištikrųjų veikiame egoistiškai, manome pasiduodą neapykantai, o iš tikro nuileidžiame meilei, protui - tada, kai esame absurduškų prietarų vergai...

E. Durkheimas  "Sociologinio metodo taisylės"