Asurdiška,kai apie prastą literatūrinį puslapio lygį kalba tie,kurie apie literatūrą suvokia iš nuogirdų ir mokyklinių asociacijų, kurių darbus, geriausiu atveju, galima būtų vadinti eksperimentu.
Į poetes nepretenduoju, tačiau tų paviršutiniškų alia pastebėjimų nemėgstu. Konkretumo ir aiškumo pastabose.
Tuolab skirkite stilistiką - romantiką, neoromantiką, simbolizmą, buitinį realizmą, ironiją, groteską ir tt.

Esu sena, užsispyrusi grafomanė -ne girtuoklė, ne valkata, ne modelis, ne aferistė ...GRAFOMANĖ.Ir dar kaip skamba Iškilmingai
Utiutiu

Žmogus,kitus vadinantis aborigenais yra tikrų tikriausias aborigenas. Išauklėtu žmogumi nekvepia.
Žmogus, operuojantis į miestiečio toleranciją ir įvairiapusiškumą, negali nepripažinti kitokių - kad ir " Aliukų" , "provincialų" -net neturėtų tendenciškai skirstyti į kažkokius kitokius:DDD
Aišku,tai primityvu - pasididžiuojant sakyti,kad nežiūri rusiškų kanalų, sakyti ,kad poezijoje upė neturi šėšelio (nes tai metafora.  Šėšelis yra šalia objekto, jis seka objektą ir tt...Vadinasi,pagal tokį panašumą jau gali  būti kuriama metafora) ir tt.

Lakūdros:DDD

Komentuoja žmonės,kurie net nesuvokia Svarovskio dirbinių krištolinio grožio tyrumą ir skaistumą,kurie nežino,kad gestas gali būti kilmingas ir ne. Tai yra jokios formos,medžiagos,skonio ar kitokio metaforiško panašumo nesuvokia.Ką aš žinau....

klimbingupthewalls

man bandyti neprireiks

manyje įsitempusios stygos –
per prievartą nemigos naktys.
be jokių meditacijų
ar aikštingų cunamio audrų.
be sakralinio ryto,
kai upės pakrantės įmigusios
rūko prieblandos pievą,
kurioje mes pradingę abu.

pamažu išlukštentoj dienoj
aš nusiplėšiau apgamą
ir dabar tiek tiesos,
kad apakina skausmo akis.
aš tenai sugrįžtu
naktimis, kai esu apsinuoginus
ir kai noras mylėt
daug stipresnis negu liūdesys.

http://www.rasyk.lt/user-40581.html

Ar tu žinojai, ar jautei, gyvūne –
mažytis kamuoleli balto džiaugsmo-
bus net  rytai be letenų skambumo
sušalę , kai prie lovos sapnas sklandys
Ir tu akis pakėlęs - dvi juodžiausias ,
klaustukais prie  manęs priglusi
gal iš dausų atklydęs , atlėpausi,
nematomas prie durų  mano losi.
Prašydamas įleisti ,viską žinantis
Kiek laimės gūsių tarp delnų mums įpūtei,
Kiek liūdesio kasdienio išblaškydavai,
Kiek išvaikydavai beprasmių rūpesčių.
Suglebę rankos ieško tavo kailio
Ir šilto snukio prie pat kojos pėdos
Kur dėt, Pūkuti, šitiek savo meilės,
Ką be tavęs aš sielvarte paliesiu.

Ar tu žinojai, ar jautei, gyvūne –
mažytis kamuoleli balto džiaugsmo-
bus net  rytai be letenų skambumo
sušalę , kai prie lovos sapnas sklandys
Ir tu akis pakėlęs - dvi juodbžiausias ,
klaustukais prie  manęs priglusi
gal iš dausų atklydęs , atlėpausi,
nematomas prie durų  mano losi.
Prašydamas įleisti ,viską žinantis
Kiek laimės gūsių tarp delnų mums įpūtei,
Kiek liūdesio kasdienio išblaškydavai,
Kiek išvaikydavai beprasmių rūpesčių.
Suglebę rankos ieško tavo kailio
Ir šilto snukio prie pat kojos pėdos
Kur dėt, Pūkuti, šitiek savo meilės,
Ką be tavęs aš sielvarte paliesiu.