"Per vieną savaitę Černobylis tapo viso pasaulio problema.
Be jokios abejonės istorija ilgai atsimins pražūtingą saulės ir mirties laikotarpį, laikotarpį kai buvo manoma, kad viskas yra kontroliuojama, laikotarpį, kai buvo nepaisoma branduolinės energijos keliamų pavojų...
Tai buvo arogantiškų pasaulio galingųjų, silpnųjų aklumo laikas ir neveiksmingumas tų, kurie matė aiškiai... Žmonių pasaulis prieš ateinant sniegui. Tamsus pasaulis... Aklas ir kurčias.
„Saulė ir mirtis ( Černobylis prieš ir po...)“ - trečiadienį 22.10 val. per LTV2 "
O tu siandien vel toks pats grazus, koks buvai visada. Su savo rudom, giliom akim ir sypsena kuri tikriausiai visada sugebedavo mane nuraminti. Toks grazus ir geras, toks laimingas. Tik ne cia, ne prie manes, o sapnuose.
O dieve kaip man taves truksta.
Viska pasieme rubus, daiktus, masina. T, kodel... Nenoriu savo gyvenimo tarp asaru. As zinau, tu nesugrisi, bet padek man. Juk sakei, sakei kad wisada busi salia. Tai kur tu dabar? As nebegaliu, nemoku.
Tu man visada liksi geriausias, kad ir kaip ten viskas buvo. Tu juk zinai kaip tave mylejau. Atleisk, jei to nemokedavau parodyti. Bet...
Kas dabar mane apkabins kai man bus bloga? Kas man atnes arbatos i lova kai sirgsiu? Kas mane prajuokins? Kas pavezios mane masina taip, kad per pilva begios virpuliukai? Kas mane ismokys stiprybes, tvirtumo? Kas mokes paiskinti tai ko as nesuprantu?..
Atrodo, kad jie viska pasims kas su tavim susije. Gal jiems atrodo, kad jie taip pades mums tave greiciau pamirsti? Ak, kokie jie kvaili. Juk tai kas yra mano sirdyje niekas negales israut.
Beje brolis toks panasus i tave. Ir akys. Visaj toks kaip tu. Tik charakteris aisku kitoks. Pasiziuriu i ji. Ir nusiraminu.
T, juk viskas bus gerai. Ar ne?
Gerai, kad siandien atejai sapnais pas mane.
razbudi minia nochiu, i zastav minia plakact
etaj neznastij,i sliozi, mi nestaninim pretact
budit nasej nagradaj liubov.
Pavasariniai ziedai.
Juos dovanoju tau tiktai.
A!! Pavasaris pavasaris pavasaris pavasaris!!
PAVASARIS!
Kazkas grizta, kazkas tik ateina. Tik niekam jau tai neidomu. Tik nieko tai jau nepakeis.
a davai kak buta prazdnik v neba sariki, saliuti?
sinij, belij, zoltij, krasnij...
napitki po krepci, slova po koroce
tak proste tak lehsce stirajuca noci...
zvanki bes otveta, slova i ulipki,
vcerasneje leto smisnaja osibka...
pramoksiji spicki nadeztu ubili kurict,
znacit budu dolsi zict ;)
Ciurlena vanduo. Praslapo kojos. Tikriausiai pavasaris...?
Kazkodel prisiminiau musu pirmaji susitikima. Banalu. Toje vietoje kur daznai susitinka zmones. Tu - toks rimtas, bet tau prakalbus paaiskeja, kad paprastas ir juokingas. Paslaptingos tavo akys.
"Ar dar yra sansu susitikti?"
Bet... Visa tai greit prisimenu ir tuoj pat uzmirstu...
Prisiminimai lieka gyvi iki tol kol pats gyvas busi.
O dabar naujos dienos, nauji tikslai, naujos svajones.
Tik su kazkieno pagalba. Nes vienas zmogus nieko negali pasiekti. Ir tai tikra tiesa.
Siandien turejau be galo daug energijos. Susitvarkiau namucius. Pavasario garbei.
Bet cia tikriausiaj ne vien saulutes deka, nes vakar buvo sauniaj praleistas laikas... Mm...
Oh, mano paslaptingasis...
Ir vel aplankysi mane sapnuose, gaila kad tik juose.
it's not my fault
and when i give my tongue to the cats
i seen the others
ready to throw themselves onto me
this is not my fault
if i listen to everything around me
L.O.L.I.T.A.
me lolita
nepamirsk. tikro.
1 ---
6 ---
12 13 14 15 16 17 18 ---
24 ---
30 ---
36 ---
42 ---
48 49[iš viso:
484]