Kazkodel prisiminiau musu pirmaji susitikima. Banalu. Toje vietoje kur daznai susitinka zmones. Tu - toks rimtas, bet tau prakalbus paaiskeja, kad paprastas ir juokingas. Paslaptingos tavo akys.
"Ar dar yra sansu susitikti?"
Bet... Visa tai greit prisimenu ir tuoj pat uzmirstu...
Prisiminimai lieka gyvi iki tol kol pats gyvas busi.
O dabar naujos dienos, nauji tikslai, naujos svajones.
Tik su kazkieno pagalba. Nes vienas zmogus nieko negali pasiekti. Ir tai tikra tiesa.